Būsimoji kiekvieno asmens pensija susidės mažiausiai iš trijų dalių.

Pirmoji priklauso nuo įgyto stažo – tai bendroji „Sodros“ pensijos dalis. Prastovos šios pensijų dalies nepaveiks visiškai, jei mokamas bent minimalus mėnesinis atlyginimas. Tokį atlyginimą darbdaviams kompensavo Vyriausybė. Tačiau netekus darbo – kiekvienas prarastas stažo mėnuo iš būsimos pensijos nubraukia 48 centus. Gera žinia – ši pensijos dalis apskaičiuojama nuo visų metų atlyginimo, tad vieną nedarbo mėnesį gali kompensuoti kiti mėnesiai, jei atlyginimas didesnis nei minimumas.

Antra pensijos dalis priklauso nuo sumokėtų įmokų „Sodrai“ – tai vadinama individuali pensija. Jei pajamos didelės – ši pensijų dalis taip pat bus didesnė. Prastovos tiesiogiai paveiks būtent šią pensijos dalį, kadangi įmokų į „Sodrą“ bus sumokama mažiau.

Kiek prastovos paveiks šią pensijos dalį, jei pensija būtų mokama šiemet, galima įvertinti pasinaudojant „Delfi“ skaičiuokle:

Reikia turėti omenyje, kad „Sodros“ pensijos praradimai kasmet tik didės – tokia pačia apimtimi, kiek kasmet auga valstybės mokamos pensijos paskui atlyginimus. Pavyzdžiui, kitąmet pensijos augs 7,17 procento – tiek pat jau kitąmet būtų didesnis ir pensijos praradimas. Šie skaičiavimai apytiksliai – skaičiuoklės prielaidas rasite publikacijos apačioje.

Trečia pensijos dalis – tai, kas savarankiškai bus sukaupta pensijų fonduose. Vėlgi, per pandemiją patyrus prastovas ar kitaip sumažėjus pajamoms, mažiau įmokama į pensijų fondą. Atitinkamai bus mažesnė ir jame sukaupta galutinė lėšų suma, pinigai galės mažiau „uždirbti“ iš investicijų.

Šiuo metu kiekvienas šimtas eurų pensijų fonde išeinant į pensiją virsta maždaug 45 centais per mėnesį pensijoje, rodo „Sodros“ anuitetų skaičiuoklė. Daroma prielaida, kad asmeniui 65 metai. Jei vidutinį uždarbį gavęs žmogus prastovose buvo tris mėnesius, jo pensijų fondas negaus 57 eurų, jei pusmetį – 114 eurų. Šios sumos negalės gauti investicijų prieaugio.

Uždirbo vidutiniškai, bet pusmečiui neteko darbo – 0,5 proc. mažesnė pensija

Panagrinėkime konkretų pavyzdį. Tarkime, vidutinį darbo užmokestį uždirbęs žmogus per pandemiją neteko darbo ir pusmetį visiškai nedirbo. Vidutinis atlyginimas, taikomas „Sodros“ pensijos skaičiavimuose, šiuo metu sudaro 1241,4 eurą „popieriuje“, arba 807 eurų į rankas.

Tokio asmens vien „Sodros“ pensija bus mažesnė 1,91 euro per mėnesį, kaip rodo „Delfi“ skaičiuoklė – tai 22,9 Eur per metus, kai pensijos dydis skaičiuojamas šiemet. Kitąmet ir pensijos, ir negautos pensijos praradimai didėja per 7 proc. Toks praradimas sudaro apie pusę procento vidutinės senatvės pensijos, kuri šiuo metu siekia 377 eurus.

Minimam darbuotojui mažėja tik individualioji pensijų dalis, o stažas užsiskaito už visus metus – vidutinio uždarbio per 6 mėnesius pakanka padengti 6 mėnesių nedarbą, kad vidutiniškai per mėnesį gautųsi bent minimalus atlyginimas.

Jei toks asmuo dar kaupia ir pensijų fonde, jis per pusmetį neįmokės 223,45 eurų – o tai, priklausomai nuo investicijų grąžos, ilgainiui gali virsti ir neuždirbtais papildomais šimtais eurų. Išeidamas į pensiją ir pirkdamas „Sodros“ anuitetą 65 m. asmuo, kaip jau minėta, už kiekvieną įmokėtą šimtinę negaus po 45 centrus per mėnesį – tad keli eurai per mėnesį nusibrauks ir čia.

Kitas pavyzdys – jei darbuotojas vidutinį atlyginimą uždirbo pernai, o šiemet apskritai nedirbtų, jo pensija mažėtų itin reikšmingai tiek dėl negauto stažo, tiek dėl nesumokėtų įmokų – iš viso 9,46 euro per mėnesį, arba 2,5 proc. nuo vidutinės pensijos. Čia 5,65 Eur sudarytų negautas stažas, ir 3,81 Eur – už nesumokėtas įmokas.

Jei prastova trumpalaikė – poveikis menkas

Asmenys, kurie trumpą laikotarpį prabuvo prastovose, didelio poveikio senatvės pensijai neturėtų patirti.

Pavyzdžiui, jei vidutinį uždarbį (VDU) gavęs asmuo prastovoje buvo mėnesį ir gavo minimumą, jo „Sodros“ senatvės pensija nukentės 17 centų per mėnesį, arba 0,05 procento vidutinės pensijos. Mat stažas liks toks pats, tik vieną mėnesį sumažėtų įmokos „Sodrai“.

Du vidutinius atlyginimus per mėnesį, arba 1,6 tūkst. eurų į rankas uždirbęs asmuo, jei mėnesį dirbs už minimumą, susimažins senatvės pensiją 53 centais/mėn.

Tačiau jei prastova ilga – atitinkamai didėja ir poveikis pensijai. 9 mėnesius prastovoje prabuvęs asmuo, kuris šiaip uždirba VDU, jau neteks 1,55 euro/mėn., arba 0,4 proc. vidutinės senatvės pensijos.

O jei uždarbis buvo 2 VDU ir teko 9 mėn. prastovų už minimalų atlyginimą – netekimas sieks 4,74 euro per mėnesį, tai jau sudaro 1,27 procento vidutinės pensijos.

Didžiausia įmanoma suma, kiek per metus galima prisidėti prie būsimos „Sodros“ pensijos, arba kiek jos galima netekti – 24,7 Eur per mėnesį, arba 6,6 proc. nuo vidutinės pensijos. Norint šitiek paauginti pensiją, tektų uždirbti bent 5 vidutinius atlyginimus (4035 eurus „į rankas“) visus 12 mėnesių per šiuos metus: 5,74 Eur tektų už stažą, 19,05 Eur – už įmokas individualiai pensijai.

Atitinkamai, tiek pat prie pensijos nepridės toks asmuo, kuris pernai gavo labai dideles pajamas, o šiemet uždirbs apvalų nulį – tai tik teorinė galimybė.

Tačiau apskritai, kas pensijai neuždirbta, kasmet didės tokia pačia dalimi, kiek valstybė didins senatvės pensijas.

Reikia turėti omenyje, kad per gyvenimą nesurinkus bent 15 metų darbo stažo, senatvės pensija apskritai nemokama – asmuo gauna tik šalpos pensiją, kurios dydis fiksuotas ir yra 140 eurų.

Ministerija: prastovas patyrė per 200 tūkst. darbuotojų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasidalijo, kad nuo pirmojo karantino pradžios iki lapkričio 9 d. iš viso prastovos buvo paskelbtos 203 614 darbuotojų. Vidutiniška prastovų trukmė – 22 dienos, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.

„Apskaičiuojant socialinio draudimo pensiją, vertinamas pensijų socialinio draudimo įmokų dydis. Taigi, jei kažkuriais karjeros laikotarpiais asmuo gauna mažesnes pajamas (nepriklausomai nuo priežasčių – tai gali būti ne tik prastovos, bet ir, pavyzdžiui, nemokamos atostogos, liga ir pan. – bet kokie laikotarpiai, kai įmokos nemokamos ar mokamos nuo mažesnių sumų arba asmuo gauna mažesnes nei 100 proc. buvusio darbo užmokesčio dydžio socialinio draudimo išmokas), tais laikotarpiais jis įgyja mažiau apskaitos vienetų“, – komentuoja ministerija.

Ministerija taipogi patvirtina, kad prastovų metu stažas nenukentės, jei per kalendorinius metus sumokamos pensijų draudimo įmokos nuo pajamų sumos yra ne mažesnės kaip 12 minimalių atlyginimų per metus.

„Jei asmens darbo sutartyje sutarta dėl visos darbo laiko normos, o prastovų metu jo draudžiamosios pajamos bus ne mažesnės negu MMA, jo stažas pensijai nenukentės“, – paaiškina ministerija.

Tikimasi, kad prastovų poveikis pensijoms bus minimalus: „Kiek ir kaip dėl prastovų ateityje galėtų pasikeisti pensijos dydis, pasakyti negalime, nes kiekvienas toks darbuotojas prastovose buvo po skirtingą laikotarpį, uždirbo skirtingą darbo užmokestį. Pavyzdžiui, fabrikuose atsisakant vienos pamainos darbo, pusei darbuotojų prastova buvo skelbiama vieną savaitę, pusei – kitą“.

Pensijų draudimo įmokos mokamos nuo darbuotojo darbo užmokesčio. Prastovos metu darbuotojui mokamas darbo užmokestis, kuris, jeigu jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma, negali būti mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga.

Vyriausybė prastovų metu darbdaviams kompensuoja 90 proc. atlyginimo, kai mokamas minimalus darbo užmokestis, ir 70 proc., bet ne daugiau nei 910,5 Eur, kai mokamas didesnis nei MMA.

Nėra galimybės įvertinti, kaip pandemija paveikė dirbančius savarankiškai – jie įmokas „Sodrai“ moka kartą metuose, kai deklaruoja pajamas. Todėl galimas poveikis savarankiškai dirbančiųjų pajamoms, atitinkamai ir pensijoms, paaiškės tik kitąmet pavasarį.

Kaip skaičiuojama pensija?

Kaip jau minėta, „Sodros“ senatvės pensiją sudarys dvi dalys – bendroji ir individualioji.

Bendroji pensija įvertina turimą stažą ir didėja tiesiškai: vienas dirbtas mėnuo prie pensijos prideda 47 centus, atitinkamai, vieni metai – 5,65 Eur, kai būtinasis stažas siekia 31,5 metų, o bazinė pensija siekia 180,95 Eur, kiek yra šiuo metu.

Ilgainiui būtinasis stažas augs ir sieks jau 35 metus, tuomet vieno dirbto mėnesio „vertė“ proporcingai kris ir sieks 43 cento, skaičiuojant pagal dabartinę bazinę pensiją.

Kitąmet vienas mėnuo darbo stažo išėjus į pensiją jau bus vertas 50,5 cento per mėnesį, o metai – 6,06 Eur/mėn., nes bazinę pensiją ketinama didinti iki 193,92 euro, o būtinasis stažas sieks 32 metus.

Tad jei norite sužinoti savo bendrąją pensiją, kokia būtų išmokėta šiuo metu, paprasčiausia turimą stažą metais padauginti iš 5,7444 Eur, o jei kitąmet – stažo metus dauginti iš 6,06 Eur.

Vienas nedirbtas mėnuo automatiškai nereiškia trumpesnio stažo – stažas vertinamas už visus metus. Jei metų pajamos didesnės nei 12 minimalių atlyginimų – metų pabaigoje įgyjamas visų metų stažas.


O individualioji pensija priklauso nuo atlyginimo. Kasmet sumokėtos įmokos „Sodrai“ pavirsta „taškais“, arba vadinamaisiais apskaitos vienetais. Už vieną vidutinį atlyginimą per metus nuperkamas 1 „taškas“, pensijoje jo vertė šiemet – 3,81 Eur/mėn. Kitąmet numatoma „taško“ vertė – 4,08 Eur/mėn.

Tad uždirbus du VDU per metus, bus nuperkami du taškai, o 5 vidutiniai metiniai atlyginimai – verti 5 „taškų“ . Įstatymu apribota, kad negalima per metus sukaupti daugiau nei 5 „taškus“.

Galiausiai, per visą stažą supirkti taškai dauginami iš tuo metu galiojančios taško vertės ir taip apskaičiuojama individuali pensijos dalis. Šiemet 5 „taškai“ – 19,05 Eur, kitąmet – 20,4 Eur.

Pasitikrinti jau sukauptą taškų sumą, stažą ir pasiskaičiuoti prognozuojamą pensiją galima prisijungus prie „Sodros“ svetainės.

Foto: Shutterstock

Į fondą neįnešta suma neuždirba

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas vertina, kad į pensijų fondą neįdėtas euras – neinvestuotas euras. Tai pensijoje taipogi virs tiesioginiais praradimais.

„Jei tai užsitęs, ir mes dar gyvensime tokioje aplinkoje, kai dalis žmonių susidurs su tęstinėmis prastovomis, su mažesniu atlyginimu, žmonės ilgesnį laiką turės tik minimalias pajamas, tai pasijus ir jų pensijoje“, – patikina M. Kalesinskas.

Jis siūlo skaičiuoti, į kokią sumą neįnešti pinigai būtų pavirtę, jei lėšos būtų investuojamos, „kiek jos paaugtų iki pensijos“. Anot jo, konservatyvu skaičiuoti taikant 5 procentų grąžą po įvairių įmokų ir atskaitymų, reikėtų įvertinti infliaciją, ir nuo įvairiausių prielaidų skaičiavimai skirsis.

„Kaupiant pensijai labai priklauso, kokį atlyginimą žmogus turėjo iki prastovų. Jei turėjo vidutinį darbo užmokesčio dydį, 1241 Eur, o per prastovas minimalų, skaičiuojant nuo tokio skirtumo žmogus per 3 mėnesius į pensijų fondą neperves viso labo 57 eurų, atitinkamai per 6 mėn. – 114 eurų, o per 9 mėn. – 171 Eur. Ta suma per ilgą laiką gana reikšmingai išauga, jei būtų investuota“, – paaiškina M. Kalesinskas.

Marijus Kalesinskas

Jis pasidalija skaičiavimais, kaip vienu ar kitu atveju galėtų keistis uždarbis iš investicijų – į fondą neįnešta šimtinė per 30 metų galėjo išaugti trigubai.

„Jei žmogus jaunas ir turėjo didelį atlyginimą, kas nėra toks dažnas scenarijus, tokiu atveju jis nukenčia daugiausiai. Nes sumos, kurios nebus investuotos dabar, jam per ilgą laiką sukauptų reikšmingą sumą prieš pensiją“, – sako M. Kalesinskas.

Jis lygina, kad 5 VDU uždirbantis asmuo, jei 9 mėnesius praleis prastovose už minimumą, neįmokės į fondą 1500 eurų, kurie per trisdešimt metų užaugtų iki 6500 eurų. Tai pensijoje sudarytų 30 eurų per mėnesį.

„Infliaciją galima pabandyti pritaikyti, šiandieniais pinigais tai būtų panašu į 15 eurų pensiją, maždaug tokio dydžio tas efektas“, – vieną iš blogiausių scenarijų įvardija M. Kalesinskas.

Tačiau vidutinį uždarbį gavusį, tačiau prastovose atsidūrusį asmenį, greičiausiai labiau neramina šiandiena.

„Jei kalbėsime apie vidutinį atvejį, kai vidutinis atlygis sumažėjo iki minimalaus, tada tie netekimai nėra labai dideli“, – sako M. Kalesinskas.

Skaičiuoklės prielaidos:

Skaičiuoklėje vertinami teoriniai individualios pensijos praradimai. Daroma prielaida, kad visus metus bus dirbama už įvestą atlyginimą, išskyrus įvestą prastovos ar nedarbo laikotarpį, kuomet gaunamos mažesnės pajamos. Skaičiavimai yra apytiksliai ir neįvertina kiekvieno individualios situacijos – skaičiuoklėje neišskaičiuojamas pensijų fondo įmokos, taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis atlygiui įvertinti.

Reikia turėti omeny, kad skaičiuoklėje apskaičiuotas praradimų dydis kasmet vis didės tokia procentine dalimi, kiek kasmet auga apskaitos vieneto vertė dėl infliacijos ar dėl surenkamų įmokų prieaugio.