Augo ir per pandemiją
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas „Delfi“ aiškino, kad kalbant bendrai, įmonių indėliai Lietuvoje didėja nuo pat 2004-ųjų, o jų sumažėjimas buvęs tik 2008-aisiais, finansų krizės metu.
Šie metai, net ir pasauliui kovojant su koronavirusu, taip pat ne išimtis. Nors 2020-ųjų pradžioje, sausį, įmonių indėliai iš viso siekė 6,67 mlrd. Eur, ir toliau buvo fiksuojamas jų augimas. Kovo mėnesį, Lietuvoje paskelbus karantiną, indėlių suma sudarė 6,87 mlrd. Eur, balandį 6,99 mlrd. Eur, o gegužę dar didėjo iki 7,21 mlrd. Eur. Birželį iš viso bankuose įmonės laikė 7,4 mlrd. Eur indėlių, o liepą - 7,67 mlrd. Eur. Rugpjūtį šis skaičius pašoko iki 8,05 mlrd. Eur, o rugsėjį ir dar labiau padidėjo iki 8,09 mlrd. Eur.
„Nuo COVID-19 atvejų proveržio Lietuvoje, t.y. kovo-rugsėjo mėnesiais, įmonių indėliai padidėjo apie 1,4 mlrd. Eur ir pirmą kartą viršijo 8 mlrd. Eur. Pavyzdžiui, palyginus su praėjusių 3 metų atitinkamo laikotarpio (kovo-rugsėjo mėn.) įmonių indėlių prieaugio vidurkiu, šiemet rodiklis net 6 kartus didesnis. Toks spartus prieaugis lėmė tai, kad įmonių indėliai beveik pavijo jų turimų paskolų pinigų finansų įstaigoms portfelio sumą“, – indėlių augimą komentavo P. Morkūnas.
Tai, kad įmonių indėliai šiuo laikotarpiu didėjo, pasak jo, galėjo lemti įvairūs veiksniai.
„Pirmiausia, liūto dalis indėlių yra laikoma vienadienių indėlių forma, arba kitaip tariant lėšos laikomose sąskaitose.
Pavyzdžiui, statistika rodo, kad antrąjį ketvirtį, kuomet indėliai sparčiai augo, mažėjo įmonių įsiskolinimai tiekėjams, o taip pat ir paskolos kitoms įmonėms. Tai reiškia vyko pinigų judėjimas tarp įmonių. Tačiau, jei šie pinigai netampa terminuoto laikotarpio indėliais, tai jų forma nekinta ir jie nugula einamosiose sąskaitose. Antra, įmonių indėlių didėjimas taip pat gali būti sietinas su tuo, kad verslas atideda investicijas ar neskubių priemonių, įrangos įsigijimą.
Vyraujant dideliam neapibrėžtumui, yra normalu, kad įmonės nori jaustis saugesnės ir turėti finansinę pagalvę kritiniams momentams. Trečia, įmonių lėšų padidėjimui sąskaitose įtakos galėjo turėti ir tam tikros pagalbos priemonės“, – teigė ekonomistas ir sakė, kad, pavyzdžiui, mokestinės nepriemokos ir mokestinės paskolos sudarė beveik 1 milijardą eurų.
„Taigi šios lėšos galėjo būti panaudotos grąžinant skubius įsipareigojimus kitoms įmonėms, o tai prisidėjo prie indėlių prieaugio. Visgi svarbu suvokti, kad tiek mokestinės paskolos, tiek ir nepriemokos turės būti grąžintos. Todėl ateityje galimas indėlių prieaugio sąstingis – priklausomai nuo to, kaip pelningai įmonės vykdys veiklą ir iš kokių lėšų bus grąžinami mokestiniai įsipareigojimai.
Tiesa, visų įmonių sudėti į vieną pintinę tikrai nederėtų – jei vienoms sekėsi geriau ar jos skubiai prisitaikė prie pasikeitusios rinkos situacijos, kitoms pagalbos priemonės buvo gyvybiškai svarbios ir leido skubiai nukreipti savo dalį lėšų ten, kur tuo metu buvo skaudžiausia, pavyzdžiui, atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais“, – aiškino P. Morkūnas.
Vadino istoriniu maksimumu
„SME Finance" ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat atkreipė dėmesį, kad rugsėjo įmonių indėlių suma yra tikras istorinis rekordas ir maksimumas, o tokios įmonių indėlių sumos Lietuvoje dar niekada nebuvo buvę.
„Manau, kad yra tik vienintelė priežastis, kuri lėmė tokį įmonių indėlių augimą. Faktas, kad indėliai taip stipriai auga, rodo pakankamai didelį neapibrėžtumą įmonių segmente.
Pirmą šių metų ketvirtį, kai mes dar neturėjome COVID-19 krizės, Lietuvos įmonės turėjo rekordiškai daug nepaskirstyto pelno. Manau, kad tie pinigai, kurie buvo uždirbti iki COVID-19, kurių buvo uždirbta tikrai daug, dalis jų buvo išleista įmonių veiklos palaikymui, o kita dalis, netgi didesnė, tiesiog padėta į indėlius banke, nes įmonės pristabdė investicijas, pristabdė plėtrą ir, atitinkamai, turėjo galvoti, ką su tais uždirbtais pinigais daryti. Niekas nenorėjo rizikuoti, todėl įmonės sustabdė investicijas, kas ir lėmė, kad jos laikinai padėjo tuos pinigus į bankus ir dabar laukia, kas bus toliau“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, čia buvo matyti dvi pagrindinės rizikos – pandemija bei JAV prezidento rinkimai.
„Buvo du rizikos aspektai, dėl kurių verslas sustabdė plėtrą.
Pirmasis – JAV prezidento rinkimai, nes jie tiesiogiai veikia Lietuvą per prekybos karus, per politinę retoriką, nes mūsų ekonomika yra atvira, tai įmonės laukia, kas bus toliau, kokie bus tolimesni santykiai tarp Europos ir JAV. O antras dalykas, suprantama, kad yra COVID-19 atvejų augimas“, –sakė A. Izgorodinas.
Pateikė savo įžvalgas
Kiek anksčiau apie augusius įmonių indėlius pasisakė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Didelė dalis įmonių, su rimtomis problemomis: nei likvidumo, nei mokumo, paklausos, nesusidūrė. Mes matome kelis sektorius: apgyvendinimo, maitinimo įmonės, laisvalaikio, pramogų sektoriai, kurie turės didelių problemų, net ir tarp jų galima rasti tokių, kurios klesti, tarkime, Lietuvos kurortiniuose miesteliuose užimtumas šiemet yra rekordinis. Ten, tikriausiai, kažkokios ypatingos pagalbos nereikia, bet vis tiek sektorius yra laba pažeistas.
Kaip jau sakiau, žiūrint į įmonių finansus, būtų sunku įžvelgti, kad Lietuvos įmonės išgyvena krizę, bent jau visumoje jų indėlių skaičius išaugo nuo 6 mlrd. iki 8 mlrd. Eur. Žinoma, išlieka ir mano minėti labai pažeisti sektoriai, kurie gauna mažiau pajamų ir turi mažesnį rezervą, bet daugelio įmonių finansinė situacija išlieka labai gera, netgi geresnė, nei prieš metus ir jų paskolų portfelis, sumažėjęs maždaug milijardu, yra pagrinde dėl to, kad įmonės tą milijardą pasiskolino iš VMI ir Sodros, nes buvo suteiktos mokestinės atostogos. Yra įmonių, kurios turi rekordiškai gerus metus“ , – komentavo jis.
Visgi ekonomistas įmonių indėlių augimą daugiausia siejo tiek su VMI ir Sodros laikinu atleidimu nuo mokesčių, tiek su mažmeninės prekybos augimu.
„Milijardas eurų yra tai, kiek VMI ir Sodra leido nemokėti mokesčių ir kas yra įmonių sąskaitose. Mažmeninė prekyba rekordines aukštumas siekia nuo vasaros, gyventojai negali važiuoti į užsienį, jie leidžia pinigus Lietuvoje, tai tie, kas atostogaudavo Viduržemio jūros pakrantėje, šiandien atostogauja Baltijos jūros pakrantėje, sodybose, kurortiniuose miesteliuose, dėl ko pinigai lieka Lietuvoje.
Kai kurių įmonių eksportas taip pat yra rekordiškai didelis. Gaminamos tokios prekės, kurių paklausa pandemijos metu nesumažėjo, tai čia yra ir maisto prekės, ir baldai.
Greta to, pripažinkime, valstybė pasiskolino daugiau nei 2 mlrd. Eur, o gal ir daugiau, paskutinių skaičių nebežinau, bet tie pinigai neguli valstybės sąskaitose, jie sukasi ekonomikoje“, – kalbėjo jis.
Daugiau taupė ir gyventojai
LB ekonomistas P. Morkūnas taip pat tikino, kad kalbant apie namų ūkių indėlius, situacija šiuo metu yra labai panaši, kaip ir įmonių.
Anot jo, namų ūkių indėliai taip pat auga beveik nepertraukiamai nuo pat 1994 m., o naujausiais 2020 m. rugsėjo mėn. duomenimis, Lietuvos gyventojų indėliai sudarė jau apie 16,6 mlrd. Eur.
„Karantinas indėlių gausėjimo tendencijų nesustabdė – bankuose namų ūkių indėlių nuo kovo mėn. padaugėjo apie 1,4 mlrd. Eur, o tai yra beveik 3 kartus daugiau nei vidutiniškai 2017-2019 m. kovo-rugsėjo mėn.
Tai, kad gyventojai sparčiau kaupė lėšas, galėjo lemti ne viena priežastis. Pirmiausia, gyventojai yra linkę turėti likvidžių lėšų nenumatytiems atvejams. Tą rodė ir 2020 m. LB namų ūkių apklausos rezultatai.
Pavyzdžiui, 2008- 2010 m. laikotarpiui užklupus finansų krizei, gyventojų taupymo norma kilo ir priartėjo prie ES vidurkio, tačiau gerėjant ekonominei situacijai, taupymas Lietuvoje ir vėl buvo atidedamas - pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų taupymo norma buvo viena mažiausių ES.
Be šių priežasčių, prie gyventojų finansinės padėties stabilumo palaikymo prisideda ir vidutinio darbo užmokesčio augimas, kuris, remiantis Lietuvos banko rugsėjo mėn. prognoze, 2020 m. turėtų siekti netoli 7 proc., o taip pat ir valstybės pagalbos priemonės, kuriomis yra siekiama padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas. Be to, šie metai yra unikalūs ir tuo, kad dėl susiklosčiusios situacijos, žmonės mažiau pinigų išleidžia pramogoms: atidedamos tolimesnės kelionės, mažiau lankomasi pasilinksminimo vietose, renginiuose. Neabejotinai dalis tokių pinigų, kurie ne pandemijos atveju virstų išlaidomis, taip pat nugula gyventojų kišenėse ir indėliuose“, – sakė jis.
