Naudojant EBPO apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų. Lietuvoje į šią grupę patenka gyventojai, prieš mokesčius uždirbantys nuo 819 iki 2184 eurų. Būtent pagal šį apibrėžimą, Lietuvos viduriniajai klasei galima priskirti 57 proc. šalies gyventojų − tai yra beveik tiek pat, kiek šiuo metu lietuvių patys save priskiria viduriniajai klasei.

Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, elitui save jau kelerius metus iš eilės priskiria 1 proc. respondentų, aukštesniajai vidurinei klasei – beveik dešimtadalis (+1 proc. nuo 2019-ųjų), viduriniajai klasei – 59 proc. (+1 proc.), žemesniajai vidurinei klasei – ketvirtadalis (-2 proc.), o skurstantiems – 6 proc. (-1 proc.).

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad vis dar neaišku, kas yra ta vidurinioji klasė, todėl žmonės, vykdant šį naują tyrimą, tiesiog atsakė, kaip jie save įsivaizduoja socialinėje hierarchijoje.

„Visų pirma, tyrimas klausia žmonių nuomonės, kaip jie save įsivaizduoja ir kokiai klasei priskiria. Apibrėžimo nebuvo pateikta, o jo ir negali būti, nes nėra sutariama, kas yra ta vidurinioji klasė, todėl rezultatas labiau atspindi pačių žmonių įsivaizdavimą, kokią poziciją jie užima socialinėje hierarchijoje, – sako Ž. Mauricas. – Klausimas, į ką mes turime orientuotis, kalbėdami apie viduriniąją klasę“, – į mūsų vidurkį ar į visos Europos Sąjungos vidurkį; tas vidurkis skiriasi.“

Įsipareigojimai labai skiriasi

„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė laidoje taip pat tvirtino, kad vien pačios pajamos – mažai ką atskleidžiantis dalykas.

„Yra keli svarbūs dalykai. Visų pirma, pajamos pačios savaime gali atskleisti labai mažai, nes mes tikrai galime rasti tokių žmonių, kurie uždirba šešis šimtus eurų, ir jie turi NT, turi santaupų, labai menkų įsipareigojimų, galimybių keliauti netolimu atstumu, sportuoja; galėtume sakyti, kad tie žmonės atitinka viduriniosios klasės išsikeltus parametrus.

Jūratė Cvilikienė

Kartu mes galėtume kalbėti ir apie kitą namų ūkį – žmonės uždirba tris ar keturis tūkstančius, bet jų įsipareigojimai tokie dideli, kad sunkiai gali sau ką nors leisti. Vienos pajamos niekaip neparodo viso sudėtinio paveikslo, apie kurį mes kalbame“, – sako J. Cvilikienė.

Anot jos, daugelis žmonių pripažįsta, kad priklausyti viduriniajai klasei reiškia ne tik konkrečias pajamas, bet taip pat galimybę keliauti, turėti nuosavą būstą, neturėti skolų, išskyrus ilgalaikes.

„Šie dalykai labai svarbūs, kalbant apie tai, ar žmogus gali save priskirti viduriniajai klasei“, – pabrėžia specialistė.

Viduriniosios klasės apibrėžimas keičiasi

Ž. Maurico teigimu, sunku pasakyti, kas yra vidurinioji klasė, tačiau akivaizdu, kad laikui bėgant šis apibrėžimas stipriai keičiasi, juk net prieš dvidešimt metų žmonės neturėjo išmaniųjų telefonų, o priklausyti viduriniajai klasei reikšdavo turėti maisto ar galimybę gyventi šiek tiek patogiau.

„Apetitas didėja bevalgant ir tas viduriniosios klasės matas laikui bėgant keičiasi. Prieš šimtą metų viskas buvo daug paprasčiau, net prieš dvidešimt metų niekam nereikėjo išmaniojo telefono, anksčiau žmonės gyveno žymiai skurdžiau, nei dabar gyvena, taigi ir suvokimas apie viduriniąją klasę buvo visai kitoks.

Žygimantas Mauricas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Dažniausiai tai apsiribodavo tuo, kad žmogus turi pakankamai maisto, šilumos, ir viskas – tu jau priklausai viduriniajai klasei. Dabar, daugėjant paslaugų ir progų išleisti pinigus, toji kartelė kyla, todėl tai yra santykinis rodiklis, ir nebūtinai jis turėtų būti skaičiuojamas vienos šalies lygmeniu, nes daugelis pasaulio šalių siekia gyventi taip, kaip žmonės gyvena turtingose Vakarų valstybėse. Tas pajamų lygis, kurį turėtų gauti asmuo, save siekiantis priskirti viduriniajai klasei, turėtų būti lyginamas su kitų valstybių gyventojų gaunamomis vidutinėmis pajamomis. Esame Europos Sąjungoje, turime daug giminių, gyvenančių Londone, Airijoje ar kitur, ir lyginame savo pajamas su jų“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Vidurinioji klasė vos gali išvykti į kelionę

J. Cvilikienė laidoje taip pat prabilo apie tai, kad viduriniosios klasės atstovams mažai tenka galvoti apie paprastas kasdienes išlaidas, tačiau sutaupyti kelionei ar didesniam pirkiniui – ne toks jau paprastas uždavinys.

„Pritarsiu, kad pandemija ir laikinas sustojimas daugeliui tapo egzaminu. Kovą ir gegužę atlikti mūsų tyrimai parodė, kad vis dėlto žmonės nebuvo pasiruošę ir nebuvo sukaupę santaupų, kurios leistų pragyventi bent tris mėnesius. Čia kalbu apie patį mažiausią dalyką, kurį turėtų būti sukaupęs kiekvienas suaugęs žmogus, jau nekalbu apie tolimesnį stabilumą. Vis dėlto tai padėjo įvertinti savo suvokimą ir lūkesčius.

Priskirdami save viduriniajai klasei, o tai nėra pati aukščiausia klasė, elitas, kai jau viską gali leisti, žmonės nesirūpina dėl kasdienių išlaidų, bet jeigu jie nori sutaupyti kelionei, reikia pasistengti. Tokia yra vidurinioji klasė Lietuvoje. Bet net save priskirdami viduriniajai klasei, kaip teigė žmonės šiais metais, jiems, jog galėtų oriai gyventi, reikėtų 60 proc. didesnių pajamų. Taip, tas rodiklis nukrito, lūkesčiai „išsikalibravo“, bet vis tiek žmonėms norisi gyventi vis geriau ir geriau“, – tikino specialistė.