„Jau galime padaryti išvadas, kiek Registrų centrui sumokėjo mūsų klientai, pavyzdžiui, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, ir kiek turėjo sumokėti spalio mėnesį. Tai čia faktas, kad padidėjo mokamos sumos 200 proc., 300 proc., 400 proc., kai kuriems notarams – ir 500 proc. Ypatingai šios sumos padidėjo rajone dirbantiems notarams ir jų klientams“, – BFK posėdyje sakė M. Stračkaitis.

„Turiu pavyzdį – Vilkaviškio rajono notaras sumokėjo Registrų centrui 2 tūkst. eurų rugsėjį, o spalį beveik 11 tūkst. eurų surinko ir sumokėjo“, – pridūrė jis.

Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius sako, kad Registrų centras kainodarai daryti įtakos negalėjo.

„Nelabai suprantu, kur mes galėjome daryti įtaką kainos nustatyme, nes procedūros buvo tokios: pasamdėme vieną didžiausių audito kompanijų, kuri sudarė ir parengė kainodarą, vadovaujantis metodika. Tai užtruko šešis mėnesius. Tada, pagal tą pačią tvarką įpareigoti teisės aktais, pasamdėme nepriklausomus auditorius, kurie patikrino parengtą, sutikrino pagal audito reikalavimus, tai užtruko du mėnesius.

Šiandien kalbame apie paveldėjimą, bet noriu pabrėžti, kad didžioji dalis, kuri irgi buvo be galo aktuali verslui, startuoliams, visos kitos paslaugos, jos pigo drastiškai, dešimtimis kartų. Kainodara buvo parengta, remiantis tokiais principais. Jeigu paslauga suteikiama sistema-su-sistema, ji kainuoja centus. Jeigu paslauga užsakoma elektroniniu būdu, bet reikalingas žmogaus įsikišimas, ji kainuoja šiek tiek brangiau. Brangiausia kategorija – fiziniai prašymai ir panašiai“, – Seimo BFK posėdyje sakė S. Urbanavičius.

Jis patvirtino, kad pasitaiko atvejų, kai paveldėtą turtą įregistruoti kainuoja brangiau nei pati turto vertė.

„Taip, mažo turto paveldėjimo klausimais susidaro tokia situacija, kad pats turtas kainuoja pigiau nei jo įregistravimas. Bet tai yra tik dalis kategorijos žmonių, kuriems tai nepakeliama našta ir pabrangsta, neapsimoka jo net paveldėti. Tokiu klausimu mes bendravome ir su Teisingumo ministerija, reaguodami ir į notarų įžvalgas pateikėme Teisingumo ministerijai siūlymą, kad, nesugriaunant visos kainodaros metodikos, galbūt taikyti jau valstybėje egzistuojančios mechanizmus per kompensaciją, išskiriant tam tikras fizinių asmenų grupes, kurios susiduria su finansiniais sunkumais“, – teigė Registrų centro vadovas.

„Tai būtų tikslingiausia ir panašiausia“, – pridūrė jis.

Anot jo, spalį pasitaikė 479 atvejai, kai žmonės norėjo atsisakyti paveldėjimo.

Teisingumo ministerija rengia ir po savaitės teiks Vyriausybei tvirtinti pasiūlymus, kaip sumažinti padidėjusius įkainius, paveldint ar perleidžiant turtą. Nuo spalio 1 dienos Registrų centrui pradėjus taikyti naują kainodarą, išaugę mokesčiai kelia gyventojų pasipiktinimą, ypač kai paveldimas mažos vertės turtas.

Įkainis žymiai padidėja tais atvejais, kai registruojama nuosavybės teisė į mažos vertės nekilnojamuosius daiktus, pavyzdžiui, seną namą, sandėliuką, tvartą.

Pavyzdžiui, iki spalio 1 dienos nuosavybės teisių perregistravimas į 14 nedidelės (4693 eurų) vertės nekilnojamų daiktų našlei kainavo apie 40 eurų, nuo spalio 1 dienos – 154 eurus. Nuosavybės teisės įregistravimas į paveldėjimo būdu įgytus 15 nedidelės (5300 eurų) vertės nekilnojamųjų daiktų iki 2020 m. spalio 1 d. kainavo 46 eurus, nuo spalio 1 d. – 258 eurus.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)