Komiteto vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas neatmeta galimybės reikalauti, kad Registrų centras įkainius iš naujo peržiūrėtų.
„Turi atstatyti į kažkokias padorumo ribas. Galima branginti 20–50 proc., bet ne 500 proc.“, – BNS teigė V. Ąžuolas.
Anot komiteto pirmininko, labiausiai padidėjo įkainiai už registruojamą paveldimą turtą, apskritai nekilnojamąjį turtą.
„Ta sritis kur moka paprasti žmonės. Drastiškai nuo 3 iki 17 eurų padidėjo, o įmonėms atpigino“, – piktinosi parlamentaras.
„Notarai sako, kad žmonės masiškai neberegistruoja paveldėto turto. Pareiškia, kad nori paveldėjimą priimti, bet palieka jį neįregistravę“, – pridūrė V. Ąžuolas.
Jo teigimu, Registrų centras įkainius didinti nutarė po auditorių įmonės „Auditorių profesinė bendrija“, kuri dėl kai kurių auditų bylinėjasi teismuose, rekomendacijų.
„Narpliosime detektyvą, kaip tie padidinimai atsirado“, – tvirtino komiteto vadovas.
V. Ažuolo teigimu, Registrų centrui auditorių išvados kainavo virš 20 tūkst. eurų, o padidinti įkainiai suneš įstaigai apie 6–7 mln. eurų pajamų.
Vyriausybė Registrų centro paslaugų naujus įkainius, kurie buvo nekeisti dešimtmetį, patvirtino liepą. Tada Teisingumo ministerija pranešė, kad patvirtinus naujus įkainius įregistruoti nuosavybės teisę į butą ar namą, įkeisti nekilnojamą turtą kainuos gerokai pigiau negu iki šiol.
Tuo tarpu įkainiams įsigaliojus Notarų rūmai paskelbė, kad dažniausiai teikiamos Registrų centro paslaugos nuo spalio pabrango du-penkis kartus.
Pastato įregistravimas ar išregistravimas pavyzdžiui, pabrango 5,12 karto – nuo 2,90 euro iki spalio iki 14,85 euro nuo spalio, o žemės sklypo 5,91 karto – nuo 2,9 euro iki 17,15 euro, juridinio fakto, susijusio su nekilnojamuoju daiktu, daiktinėmis teisėmis į jį ir šių teisių suvaržymais 2,82 karto – nuo 2,90 euro iki 8,19 euro. Tokių trijų sandorių 2019 metais buvo įregistruota atitinkamai beveik 35 tūkst., 49 tūkst. ir 554 tūkst.
Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus BNS anksčiau sakė, kad visi nauji įkainiai yra pagrįsti faktinėmis sąnaudomis.
„Kainos nustatytos vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, remiantis nepriklausomų ekspertų, tarptautinės audito bendrovės „Deloitte Lietuva“ išvadomis, jas vertino Ryšių reguliavimo tarnyba, pateikusi teigiamą išvadą dėl atlygio dydžių apskaičiavimo atitikimo teisės aktų nuostatoms“, – nurodė M. Samkus.
Pasak jo, atpigo apie 80 proc. visų centro teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų, o kai kurios didžiausiu kiekiu elektroniniu būdu teikiamų paslaugų kainos sumažėjo net keliskart.
Tačiau jis pripažino, kad dalis paslaugų pabrango.