Šiemet ekonomika smuks 1,5 proc., kitąmet augs 3 proc.
Pristatydamas Lietuvos ekonomikos apžvalgą SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pažymi, kad bankas pakoregavo šių metų BVP smukimo prognozę. Rugpjūčio pabaigoje SEB bankas prognozavo, kad šiemet BVP smuks 1,3 proc. Kaip skelbia šiuo metu, metinis BVP būtų 1,5 proc. mažesnis nei praėjusiais metais.
Kitų metų Lietuvos BVP augimo 3 proc. prognozę bankas paliko nepakeistą, tačiau pagerino 2022 metų prognozę iki 3,3 proc.
„Jeigu po trijų savaičių turėsime griežtesnį karantiną, metinės prognozės bus per optimistinė, gali būti, kad smukimas bus arčiau 2 proc.”, – sako jis.
Nors SEB bankas prognozuoja, kad 2021 m. ekonomika augs 3 proc., kitų metų pirmąjį ketvirtį BVP išliks vis dar neigiamas. Spartesnio atsigavimo SEB bankas tikisi nuo kitų metų antro ketvirčio, mat tuo metu turėtų atsirasti vakcina nuo COVID-19.
„Paskelbus pirmąjį karantiną Lietuvoje, į galimą COVID-19 pandemijos įtaką šalies ekonomikai žvelgėme labai atsargiai, bet šalies ūkis atsilaikė daug geriau, negu baiminomės. Dabar, prasidėjus antrajam karantinui, atrodo, yra nemažai požymių, rodančių, kad bent artimiausiomis savaitėmis pandemijos įtaka ekonomikai turėtų būti gerokai mažesnė negu pavasarį.
Ribojimai verslui ir gyventojams yra švelnesni, dauguma mūsų esame jiems labiau pasiruošę. Tačiau nedingsta nerimas, kad realybė gali ir vėl nustebinti, tik šįkart priešingai negu pavasarį – neigiamai. Ši krizė yra epidemiologinė. Ekonomika turės taikytis prie tų reikalavimų, kurie būtini norint sumažinti žmonių netektis, kol neturime oficialios vakcinos.
Karantinas Lietuvoje veikiausiai tęsis ilgiau negu tris savaites, o griežtesnių ribojimų tikimybė yra gana didelė. Gali būti, kad paskutinį metų ketvirtį Lietuva jau nebebus mažiausią BVP nuosmukį Europos Sąjungos šalyse patyrusi valstybė“, – sako T. Povilauskas.
Išsiskiria paslaugų ir gamybos sektorių kryptys
Lyginant pirmąjį karantiną su dabartiniu, anot ekonomisto, išsiskiria paslaugų ir gamybos sektorių kryptys.
„Jei gamyba smuko šių metų pavasarį, dabar gamybininkai pakankamai normaliai vertina artimiausių kelių mėnesių veiklų apimčių tendencijas, nemano, kad gamyba gali smarkiai kristi. Mūsų šaliai, kuriai pramonė turi nemažą įtaką, yra geras ženklas. Todėl nedarome prielaidų, kad pramonė nesmuks kaip pavasarį. Nebus stabdoma gamyba tokiu mastu, kaip buvo antrąjį ketvirtį.
Tačiau paslaugų sektorius kentės, priklausomai nuo ribojimų. Panašu, kad daugelyje ES šalių ribojimai nėra tokie griežti kaip pavasarį. Todėl vertiname sektorių geriau nei pavasarį“, –komentuoja ekonomistas.
Lapkritį prastovose bus apie 50 tūkst. darbuotojų
Akivaizdu, kad antrąjį karantiną sunkiausia ir vėl bus apgyvendinimo ir maitinimo bei meno, kultūros ir poilsio organizavimo įmonėms. Jose dirba beveik 70 tūkst. darbuotojų. Pavasarį verslas turėjo tik du pasirinkimus – skelbti prastovą arba atleisti.
Tačiau ekonomistas pažymi, kad darbdaviai pasimokė iš pirmojo karantino pamokų, kad atleisti darbuotojų neapsimoka, todėl nemažai daliai šio sektoriaus darbuotojų artimiausiu metu esą bus paskelbta prastova. Lapkritį ir gruodį darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, skaičius gali pasiekti 50 tūkst., tačiau tai vis vien būtų gerokai mažesni skaičiai negu balandį.
„Atleidimų dabar bus apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, kur dirba apie 40 tūkst. darbuotojų. Šalies mastu tai nėra katastrofa“, – sako jis.
Darbo rinkos pokyčiai nuo metų vidurio iki spalio pabaigos buvo viršijantys lūkesčius – darbuotojų skaičius sparčiai augo. Tik rugsėjo pabaigoje skaičius buvo 17 tūkst. mažesnis nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, sako T. Povilauskas.
Nedarbas didės
„Artimiausiu metu dirbančiųjų dėl sezoniškumo ir epidemiologinės situacijos sukelto nuosmukio nedarbas padidės ir dirbančiųjų skaičius bus mažesnis“, – prognozuoja ekonomistas.
SEB bankas prognozuoja, kad paskutinį metų ketvirtį nedarbas, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas, bus 9,8 proc., o sparčiau pradės mažėti kitų metų viduryje – vidutinis metų nedarbas sieks 8,3 procento.
Labiausiai kentės uždirbantieji mažesnes pajamas
„Sodros“ duomenys rodo, kad trečią ketvirtį algų augimas sugrįžo į lygmenį, buvusį prieš pandemiją. T. Povilauskas prognozuoja, kad ketvirtą ketvirtį algos augs lėčiau. Anot jo, panašu, kad vėl labiausiai kentės mažesnes pajamas gaunantys asmenys.
Nors ketvirtas ketvirtis kiek silpnesnis, šiemet vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius padidės 7 proc. Prognozuojama, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis šalyje augs lėčiau negu šiemet – 4,5 proc.
Tam didžiausią įtaką esą turės mažiau augsianti minimali mėnesio alga, nors ekonomistas atkreipia dėmesį, kad didėja tikimybė, jog ji gali būti ir nekeičiama, ir lėčiau didėsiantis valstybės sektoriuje dirbančių asmenų darbo užmokestis.
Pagerinta 2022 m. euro zonos augimo prognozė
SEB grupės ekonomistai atsargiau vertina ateinančių metų pirmo ketvirčio euro zonos ekonomikos padėtį dėl didėjančios tikimybės, kad kitų metų pradžioje epidemiologinė situacija daugelyje šalių bus tokia, jog liks nemažai ribojimų verslui. Todėl spartesnio atsigavimo data nukeliama truputį į priekį.
Bankas daro prielaidą, kad jau kitų metų antrą ketvirtį vakcina nuo COVID-19 galės naudotis medicinos sektoriaus darbuotojai ir į didelės rizikos grupę patenkantys asmenys. Remiantis tokiomis prielaidomis prognozuojama, kad po smukimo 7,6 proc. šiais metais kitąmet euro zonos ekonomika augs 4 proc., o 2022 metais – 4,3 procento.
