„Manyčiau, kad tikrai tokie reikalavimai turi pagrindo, nes uždrausti yra lengva, bet pasekmės verslui yra pakankamai didelės (...). Turint omenyje, kad tik nedidelė dalis įmonių antro karantino metu yra priverstos sustabdyti savo veiklą, būtų tikslinga paramą netgi didinti, lyginant su pirmu karantinu, nes pirmo karantino metu buvo apribota žymiai didesnė dalis veiklos (...). Dabar turime dar neišnaudotų finansinių rezervų iš pirmo karantino laikotarpio, nes jis Lietuvoje buvo trumpesnis, švelnesnis“, – Eltai teigė jis.
Anot ekonomisto, dėl įvesto karantino savo veiklą sustabdyti ar apriboti buvo priverstos tik sąlyginai maža dalis įmonių, tad Vyriausybė galėtų pakankamai dosniai jas paremti.
„Didžioji dalis įmonių nesinaudos nei prastovomis, nei apskritai kitomis priemonėmis, nes jos vykdo įprastą veiklą (...). Įmonių, kurių veikla apribota, nėra daug: tai restoranai, barai, atvykstamasis turizmas ir laisvalaikio paslaugos, susijusios su dideliu klientų srautu. Lietuvai tie sektoriai nesudaro didelės šalies ekonomikos procento dalies, tad mes galėtume pakankamai dosniai juos paremti“, – tikino jis.
Kalbėdamas apie papildomas priemones, kurios galėtų padėti šiuo metu sunkumus patiriantiems verslo segmentams, Ž. Mauricas išskiria didesnį prastovų kompensavimą, mokestinės naštos mažinimą bei ilgalaikių paskolų programos aktyvinimą.
„Pirmiausia – prastovų kompensavimas turėtų būti dosnesnis, susietas ne su minimaliu mėnesio atlyginimu, bet su vidutiniu mėnesio atlyginimu. Kitas dalykas, turėtų būti galvojama ne tik apie mokesčių atidėjimą, bet ir tam tikrą mokesčių sumažinimą arba šiokį tokį skolų mažinimą, nes kuo didesnė skolų našta susikaups, tuo mažesnė paskata bus paveiktoms įmonėms tęsti veiklą po karantino. Trečias dalykas – ilgalaikių paskolų programos aktyvinimas ne tik smulkiausioms, bet ir vidutinėms įmonėms, kad jos liktų rinkoje“, – Eltai sakė jis.
Ž. Mauricas pažymėjo, kad mokydamasi iš pirmojo karantino patirties, Vyriausybė turėtų atkreipti dėmesį į komunikacijos su verslu skaidrumą, abipusio pasitikėjimo stiprinimą ir priimamų sprendimų greitį.
„(Reikėtų atkreipti dėmesį – ELTA) į komunikacijos skaidrumą, į abipusio pasitikėjimo stiprinimą ir į greitį. Nes kuo ilgiau visi procesai vyksta, tuo didesnė tikimybė, kad įmonės nuspręs nebelaukti šviesos tunelio gale. (...) Lietuva tikrai gali tikslingai nukreipiant paramą išsaugoti didesnę dalį įmonių“, – tikino Ž. Mauricas.
Ekonomistas taip pat pridūrė, kad svarbu atsižvelgti į ilgalaikius padarinius, kuriuos sukels Vyriausybės taikomos kovos su koronaviruso pandemija priemonės ir kaip tai ateityje gali paveikti santykius tarp valstybės, verslo ir darbuotojų.
„Taip pat svarbu ne tik galvoti ne apie šią pandemiją, bet ir apie paskatas ateityje. Nes pandemija ateis ir praeis, o krizės laikotarpio patirtys išliks labai ilgai. (...) Svarstant apie paramos paketus svarbu galvoti ne tik apie šią dieną, bet ir koks ateityje liks verslo požiūris į valstybę, darbuotojų požiūris į valstybę ir į verslą. Krizė turėtų išryškinti perėjimą į aukštesnę lygą ir sustiprinti pasitikėjimą vieni kitais, o ne jį išbarstyti“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
Vyriausybė šalyje nuo šeštadienio įvedė visuotinį karantiną bent trims savaitėms.
Viešojo maitinimo įstaigos negali aptarnauti lankytojų vietoje, maistą leista tiekti tik išsinešimui. Tęsti darbą gali tik įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose veikiančios maitinimo įstaigos, tiekiančios maistą tų įstaigų darbuotojams.
