„Tiesioginės subsidijos verslo likvidumui palaikyti yra efektyviausia, greitai ir palyginti paprastai pritaikoma priemonė, vis dėlto nelabai suprantamas jos konstravimo formatas. Pirmiausia nepagrįstai pasirinktas palyginamasis apyvartos kritimo laikotarpis – paskutiniai šeši mėnesiai, šiuo metu tai būtų kovo–rugpjūčio mėnesiai. Mūsų nuomone, antroji COVID–19 banga Lietuvoje labiausiai lygintina su kovo–gegužės mėnesiais, kai verslas karantino metu dirbo su didžiausiais apribojimais“, – teigiama pranešime.
Pasak asociacijos, priemonė buvo konstruota, kad būtų taikoma visoms (taip pat ir didelėms) įmonėms, todėl, anot jos, keista, kad svarstoma subsidijuoti de minimis pagrindu, t. y., kai parama apsiriboja 200 tūkst. eurų suma vienai įmonei ar įmonių grupei per 3 metus.
„Akivaizdu, jog tokia parama tinkama tik smulkiajam verslui arba skubiems atvejams. Įmonės, išnaudojusios šią sumą, negalės gauti jokios, net ir nereikšmingos valstybės pagalbos arba vėliau privalės derinti net ir smulkias priemones su Europos Komisija“, – teigia asociacija.
Anot pranešimo, šiuo metu siūlomo pagalbos paketo paramos restoranų tinklą valdančiai „Amber food“ atveju pakaktų 2 savaičių nuomos kompensacijai.
Viešbučių ir restoranų asociacija taip pat teigia, kad ne kartą siūlė visas didesnes pagalbos priemones iš anksto derinti su Europos Komisija (EK), nes pagalba reikalinga tiek mažoms, tiek ir didelėms įmonėms.
„Šiandien Lietuvoje uždarytos ir didelės, ir mažos įmonės – išimtys netaikomos jokioms sektoriaus įmonėms, todėl ir pagalba turėtų būti pritaikyta įvairaus dydžio įmonėms. Didžiosios jau baigia išnaudoti per pirmą COVID–19 bangą nustatytus 800 tūkst. eurų limitus priemonėms, derinamoms su EK. Suma buvo konstruota vienai epidemijos bangai, todėl natūralu, kad skubiai reikalingi nauji limitai, juo labiau jog antroji banga nusimato ilgesnė ir sunkesnė“, – teigiama pranešime.
Asociacija taip pat akcentuoja nuomos kompensavimo priemonės svarbą.
„Kaip jau parodė per pirmąją bangą sukaupta patirtis, valstybei prisidedant 50 proc. nėra sunku įtikinti ir patalpų savininkus suteikti 30 proc. nuolaidą. Šiuo atveju labai svarbus solidarumo aspektas – valstybė savo indėliu paskatina ir nuomotoją su nuomininku solidariai pasidalyti likusias išlaidas. (...) Kiek per ilgus pandemijos mėnesius teko dalyvauti įvairiose darbo grupėse, šios priemonės pasigenda apskritai visos verslo grupės, jos svarba nediskutuotina“, – teigiama pranešime.
Asociacija taip pat turi kritikos dėl prastovų ir subsidijų priemonės.
„Per pirmąją COVID–19 bangą 90 proc. tuomet dengė valstybė, o 10 proc. darbdavys – tai teisinga tik nekvalifikuotai darbo jėgai, nes maksimali kompensuojama suma negali viršyti minimalios mėnesinės algos (MMA). Tuo tarpu kvalifikuotai darbo jėgai nustatytas santykis 70 ir 30 proc. yra per didelė našta verslui, o nustatytos lubos per žemos. Darbuotojai, geranoriškai iškentę pirmąją bangą, neturėtų būti verčiami kentėti ir vėl. Europiniame kontekste šitie skaičiai taip pat vieni mažiausių. Siūlytume keisti santykį į 80 ir 20 proc. ir maksimalią sumą didinti nuo 1,5 ММА iki 3 MMA – tai gerokai labiau atspindi realų darbo uždarbio lygį restoranų versle“, – teigiama pranešime.
Pasak jos, taip pat iš karto vėl reikėtų nustatyti programą grįžtantiems į darbą po karantino ir ją tobulinti darbo grupėse, nes subsidijos turėtų būti skirtos darbo vietai išlaikyti, o ne konkrečiam darbuotojui.
„Ši praktika buvo ydinga ir netinkama restoranų sektoriui, nes darbuotojų kaita čia didžiausia iš visų industrijų, o tiek valstybės, tiek darbdavių interesas yra išlaikyti darbo vietas“, – nurodo asociacija.
Lietuvoje nuo šeštadienio įsigaliojus karantinui, uždrausta maitinimo įstaigų veikla, jos maistą gali tiekti tik išsinešimui.
