Investicinio banko Morgan Stanley duomenimis, elektroninės prekybos rinka vien Jungtinėse Amerikos Valstijose per pirmąjį 2020 pusmetį augo keturis kartus sparčiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, o prekybos apimtys padidėjo 58 proc. Iš elektroninės prekybos gautos pajamos šiemet yra net 30 procentų didesnės. Išaugusią paklausą fiksuoja ir didieji prekybos interneto portalai – Amazon, Ebay, Best Buy.

Elektroninės prekybos nešamu pelnu domisi ne tik didieji žaidėjai – nuo kovo mėnesio visame pasaulyje pastebimas smulkaus ir vidutinio verslo elektroninių parduotuvių kūrimo bumas. Daugeliui verslų nebegalint teikti tiesioginių paslaugų, perkelti prekybą į internetą ir taip išsaugoti savo klientus buvo natūralus sprendimas.

„Verslios Lietuvos“ duomenimis, šiuo metu šalyje skaičiuojama beveik 1300 smulkiųjų ir vidutinių elektroninių parduotuvių Lietuvoje, iš jų net dešimtadalis (129-nios) įsikūrė karantino metu.

„Šiais metais matome unikalią situaciją – klientai masiškai naudojasi elektroninės prekybos paslaugomis, todėl kuriasi vis daugiau e-parduotuvių. Tačiau elektroninę parduotuvę įkurti yra viena, o ją išlaikyti ir padaryti sėkmingai veikiančia – kita“, – realybę apžvelgia „Baltic Amadeus“ pardavimų direktorius Irmantas Bankauskas.

Klientui svarbiausia – paprastas kelias iki galutinio tikslo

Elektroninės parduotuvės, o kartu ir viso verslo, sėkmei sutrukdyti gali paprasti dalykai, apie kuriuos nepagalvojama iš anksto. IT ir elektroninės prekybos specialistai pabrėžia, kad pagrindinis kelias į e-parduotuvės sėkmę – naudotojo kelio paprastumas. Visi pirkimo etapai turi būti suprantami, aiškūs, reikalaujantys kiek įmanoma mažiau papildomų kliento pastangų ir žingsnių.

„Dažniausiai nesėkmę lemia visiškai elementarūs dalykai – sudėtinga naudotojo registracija ir negalėjimas pirkti neprisiregistravus, neišsamūs arba neteisingi prekių aprašymai ar aprašymų nebuvimas, nekokybiškos nuotraukos, nepateikti kontaktai kur kreiptis kilus klausimams, užslėpti siuntimo mokesčiai, kurie parodomi tik pačioje pirkimo pabaigoje, ir kitos detalės, kurios atbaido pirkėjus“, – sako ekspertas.

Ypač daug klientų prarandama dėl nepatogios pirkimo ir apmokėjimo dalies, kada prekę išsirinkęs klientas yra pasiruošęs sumokėti, tačiau parduotuvės sistema reikalauja registruotis, prisiminti prisijungimo vardą ir slaptažodį, patvirtinti jį arba pakeisti, siūlo nepatogius ir kliento nenaudojamus apmokėjimo būdus.

Irmantas Bankauskas

Ekspertas pastebi, kad naudotojus neigiamai veikia ir tiksintis pirkimo sesijos laikrodukas: „Ši priemonė skirta paskatinti klientą priimti sprendimą ir „griebti“ patikusią prekę ar paslaugą, tačiau labai dažnai, jei pirkėjas dar turi atlikti galybę papildomų veiksmų, tas laikrodukas jam kelia stresą ir sesija nutraukiama pirkimo taip ir nepabaigus“.

Už šias paprastas klaidas mokama didelė kaina – nusivylęs ir prekės neįsigijęs klientas. Pasak Baltic Amadeus pardavimų direktoriaus Irmanto Bankausko, įmonės daug investuoja į rinkodarą ir reklamą, kad sudomintų ir atvestų pirkėją į parduotuvę, todėl galutiniame pirkimo etape prarastas klientas – didžiulis nuostolis.

„Toks klientas turbūt nebeužsuks į Jūsų parduotuvę, nes ji pasirodė nefunkcionali, nepatogi, nepatiko. Tokiu atveju svarbu yra analizuoti duomenis ir suprasti, kas ir kodėl netiko“, – teigia ekspertas.

Sėkmės formulė – Pareto dėsnis

Geriausias ir efektyviausias būdas išvengti klaidų – iš jų mokytis ir sąmoningai nekartoti. Tam yra svarbu turėti patikimą informaciją, kuri leistų pažinti klientą ir suprasti, kas konkrečiai elektroninėje parduotuvėje jam nepatiko.

„Didžiausia klaida yra nepažinti savo kliento ir netirti jo kelio. Kiekvienas į elektroninę parduotuvę užsukęs klientas palieka pėdsaką – kiek ir kur praleido daugiausiai laiko, kokia informacija domėjosi papildomai, kurioje vietoje jo kelias nutrūko. Visą šitą informaciją verslas gali surinkti naudodamas visiems prieinamus analitinius įrankius, kurie suteikia realias žinias apie naudotoją ir leidžia surinkti informaciją, kurios pagrindu vėliau koreguojama sistema.“

Norintiems sukurti sėkmingą ir klientus išlaikančią elektroninę parduotuvę ar pamatyti jau egzistuojančios e-parduotuvės problemas, ekspertas pataria įsidiegti analitinius įrankius, o siekiant surinkti patikimą informaciją duomenis patariama rinkti kelias savaites.

„Patys populiariausi ir visiems atviri įrankiai yra Google Tag Manager, Google Analytics ir HotJar. Juos įdiegus į sistemas ir teisingai susikonfigūravus, reikėtų nusistatyti protingą laiką duomenų kaupimui. Jeigu svetainės lankomumas didelis, tam užteks 2-4 savaičių, bet jeigu naudotojų skaičius nėra gausus, duomenų kaupimo laikas gali išaugti ir iki 2-3 mėnesių. Tokie analitiniai įrankiai kainuoja nedaug, bet jų nauda – milžiniška.”, – pataria I. Bankauskas.

Pasak eksperto, tik teisinga duomenų analizė parodys ar problema tikrai egzistuoja ir dėl ko kažkas nevyksta ar veikia blogai. Korekcijos ir pokyčiai turi būti daromi tik tuomet, kai duomenų analizės pagalba nustatomi prioritetai, o tai ką iš tikro reikia daryti.

Baltic Amadeus pardavimų direktoriaus teigimu, labai dažnai atrandama, kad problemas sukelia vos keletas smulkmenų, tokių kaip automatinio formos užpildymo nebuvimas arba automatiškai nepasisukantis ekranas, tačiau ilgainiui šie trūkumai nuvargina klientą ir jis nebeatlieka pirkimo veiksmo.

„Keletas smulkių korekcijų gali išspręsti dideles problemas. Efektyviausi sprendimai vyksta taikant Pareto dėsnį, kuomet 20 proc. pastangų sukuria 80 proc. rezultato“, – sėkmės formulę atskleidžia I. Bankauskas.

Duomenų prakalbinimui – skaitmeninis auditas

Nors kiekvienas projektas yra individualus ir analizės įrankiai bei stebimi elementai yra atsirenkami skirtingai, vis tik galima išskirti tipinius arba dažniausiai naudojamus įrankius, kuriuos patariama pasitelkti savo duomenų analizei kiekvienai elektroninei parduotuvei:

  • šilumos žemėlapiai (angliškai – heatmaps) – parodantys kur naudotojai telkia savo dėmesį, kur jie spaudžia mygtukus.
  • „Numestukai“ (angliškai – drop-offs) – parodantys ar turinys įtraukia ir ar įsitraukimas į turinį vis tik yra tik prielaida ir bereikalinga investicija.
  • unikalūs įrankiai – parodantys konkrečius elgesio momentus

Pasak eksperto, šių įrankių pagalba stebimi duomenys yra pagrindas suvokti, kas ir kurioje vietoje elektroninėje parduotuvėje neveikia. Matydami duomenis specialistai gali pradėti skaitmeninį auditą, rasti tuos stebėjimo kampus, kurie leistų juos prakalbinti. Taigi, pirmas žingsnis yra duomenų surinkimas, antras – jų analizė ir išvados“.

Baltic Amadeus atstovas pastebi, kad kiekvienas naudotojas yra skirtingai kantrus, todėl neturint duomenų labai sunku pasakyti, kurioje vietoje ir ties kuria kliūtimi gali nutrūkti jo kelionė, nes ji gali ir nenutrūkti. Tad pirmiausia reikia išsiaiškinti, atkreipti dėmesį ir spręsti labiausiai dirginančias vietas bei visada atsiminti jau minėtą Pareto dėsnį, kuomet 20 proc. pastangų sukuria 80 proc. rezultato.

Taip pat, jis atkreipia dėmesį, kad Pareto dėsnis gali būti ir atvirkštinis, kai 80 proc. pastangų sukuria 20 proc. rezultato. Kuomet problemos taisomos be duomenų, „iš akies“, dažniausiai Pareto dėsnis apsiverčia. O tai – nuostolinga.

I. Bankauskas taip pat primena, kad sėkmingo elektroninio verslo paslaptis – mylėti savo klientus ir kurti jiems patogius įrankius, tam, kad pirkimas būtų sklandus, greitas, paprastas ir nuolatinis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)