„Delfi“ tęsia publikacijų ciklą apie „Ateities ekonomikos DNR“ plane numatytas investicijas.
Investicijų komitetas yra pritaręs kelioms į žemės ūkį orientuotoms inovacijų ir mokslinių tyrimų koncepcijoms. Tačiau su išlyga.
„Daugeliui koncepcijų, jas svarstant Investicijų komitete, yra keliama sąlyga kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl valstybės pagalbos taikymo. Todėl šiuo metu rengiami įgyvendinimo taisyklių projektai, kurie bus teikiami Konkurencijos tarybai ir, esant poreikiui, notifikuojami Europos Komisijoje kaip valstybės pagalbos schemos. Derinimo metu gali būti tam tikri pakeitimai. Jei jie būtų esminiai, tuo atveju dar kartą bus grįžtama į Investicijų komitetus pristatyti pasikeitimų, kuriems reikia Investicinio komiteto pritarimo“, – teigia Žemės ūkio ministerija.
Valstybė į skerdyklas investuotų 2,61 mln. eurų
Vienas 2,61 mln. eurų vertės projektas pavadintas „Parama investicijoms į maisto produktų gamybos plėtrą kaime“. Tačiau visa šio projekto esmė – įsigyti 8 mobilias skerdyklas ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai (KVIRPA) užtikrinti skerdyklų nuomos paslaugos prieinamumą operatoriams, kurie ūkininkams, už ekonomiškai prieinamesnę kainą, teiktų skerdimo ir apdorojimo paslaugas vietoje (ūkyje).
Numatyta, kad 6 skerdyklos būtų pritaikytos galvijams ir kitiems stambiems gyvūnams, pvz., kiaulėms avims. Dar 2 skerdyklos būtų pritaikytos paukščiams ar smulkiems gyvūnams, pvz., triušiams, skersti. tokios skerdyklos būtų perduotos atrinktiems operatoriams nuomos pagrindais.
„Teikiant mobiliųjų skerdyklų paslaugas būtų užtikrintas nuolatinis vartotojų aprūpinimas būtiniausiais maisto produktais, ypatingai esant krizėms ir ekstremalioms situacijoms“, – paaiškinama projekte.
Vertinama, kad dabar ūkininkai negali užsidirbti: skerdyklos superka galvijus už 1,13 Eur o skerdeną – po 2,6-2,7 Eur/kg. Tuo metu parduoda – po 3,1-3,7 Eur. Prekybos tinkluose šviežia mėsa dar brangesnė – virš 6 Eur/kg.
„Ūkininkas už skerdyklai parduodamą 700 kg mėsinį galviją gali gauti apie 1 120 Eur, o parduodamas skerdenas tiesiogiai vartotojui už tokį patį galviją gali gauti apie 2 373 Eur“, – aiškinama ministerija.
Dar tai spręstų ekologiškai išaugintų gyvūnų, ypač paukščių ir triušių, skerdimo problemą – mat tik viena skerdykla teikia tokią paslaugą. Naujos mobilios skerdyklos būtų sertifikuojamos kaip ekologiškos.
„Sprendžiama gyvūnų gerovės problema – traumuoti ir sužeisti gyvūnai skerdžiami vietoje pagal nustatytus reikalavimus, taip išvengiant sužeistų gyvūnų kankinimosi. Tokių gyvūnų skerdena ir produktai gali būti vartojami maistui ir tiekiami rinkai“, – dar vieną svarbią priežastį nurodo ŽŪM.
Mat ūkininkai susiduria su problema, kad gyvūnui susižeidus ar patyrus traumą, gyvūnas dažniausiai yra priverstinai nugaišinamas ir utilizuojamas – jo negalima transportuoti.
Taipogi, dabar rinka sureguliuota taip, kad ne skerdykloje paskerstų gyvūnų mėsa gali būti naudojama tik asmeniniam vartojimui, o parduoti galima tik mėsą iš skerdyklos. Šiuo metu Lietuvoje veikia 80 skerdyklų, tačiau 3 didžiosios galvijų skerdyklos paskerdžia 87 proc. galvijų, 8 kiaulių skerdyklos užima 75 proc. rinkos, o 5 paukščių skerdyklos praktiškai užima 100 proc. rinkos, skaičiuoja ministerija.
Didelės skerdyklos esą nėra suinteresuotos priimti mažų kiekių, tuo labiau teikti skerdimo paslaugas ūkininkams, kadangi tuomet ūkininkas pats galėtų tiekti mėsą ir jos produktus tiesiogiai vartotojui. „Todėl ūkininkai dažniau tiesiog parduoda gyvūnus skerdykloms, taip gaudami mažesnę pridėtinę vertę nei gautų, tiekdami savo produkciją tiesiogiai vartotojui“, – aprašoma egzistuojanti problema.
Paskersti galviją vidutiniškai skerdykloje kainuoja 37 eurus, avį – 10 eurų, kiaulę – 17 eurų, o paukštį – 0,7 eurų.
Tikimasi, kad tokia priemonė leistų geriau gyventojus aprūpinti būtiniausiais maisto produktais. Jau 2024 metais mobiliose skerdyklose galėtų būti paskersta 236,5 tūkst. paukščių ir 4,7 tūkst. galvijų.
Piktinasi: tai konkuruotų su verslu
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius kritikuoja tokią valstybės idėją.
„Mes kaip verslas į tokį pasiūlymą žiūrime neigiamai, nes tai ne sprendžia, o sudaro dirbtinę konkurenciją, atsiranda, valstybinės-privačios skerdyklos“, – teigia E. Mackevičius.
Jis įsitikinęs, kad šis projektas turi būti sustabdytas – valstybės finansuojami subjektai neturėtų konkuruoti su verslu.
Bet nėra visiškai taip – mobilių skerdyklų projekto Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nėra atsisakiusi, tačiau šis projektas bent jau kol kas nėra patvirtintas ir lėšų jam įgyvendinti nėra skirta, teigiama „Delfi“ atsiųstame komentare.
„Suprantama, kad mėsos perdirbėjai reiškia nepasitenkinimą šiuo projektu, nes ūkininkai turėtų galimybę savo produkciją realizuoti be tarpininkų – perdirbėjų ir gauti už parduodamą mėsą didesnę kainą. Jei šis projektas būtų sėkmingas, ūkininkai galėtų tapti tiesioginiais mėsos perdirbėjų konkurentais, o ne tik žaliavos tiekėjais. Būtent todėl yra dedamos didelės pastangos, siekiant stabdyti šio projekto įgyvendinimą. Tiek ES, tiek ŽŪM skatina ūkininkus įsitraukti į trumpąsias maisto grandines – tam yra kuriami ir paramos mechanizmai. Trumposios maisto grandinės reiškia ir didesnį pirminės žaliavos gamintojų konkurencingumą, būtent todėl ir yra plėtojama mobilių skerdyklų idėja“, – komentuoja ministerija.
Už 9 mln. didins žemės ūkio atsparumą per krizes
9 milijonai eurų „DNR plane“ numatyti „Žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimui ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais“, šį projektą taip pat plėtos KVIRPA.
„Per pastaruosius trejus metus Lietuvos žemdirbiai patyrė, kad Lietuvos žemės ūkis yra stipriai veikiamas ne tik ekonominių krizių, bet ir globalaus atšilimo sukeltos klimato kaitos reiškinių ir pandeminių ligų tokių, kaip kiaulių maras, paukščių gripas ar COVID-19. Kyla realios grėsmės, kad dėl krizių ir ekstremaliųjų situacijų, sutrikus pasaulinei žemės ūkio ir maisto gamybos ir tiekimo grandinei, šalies vartotojų aprūpinimas būtiniausiais žemės ūkio ir maisto produktais gali būti nepakankamas ir nepastovus, o žemės ir maisto ūkio subjektų įprastinė veikla gali būti sutrikdyta ir patirti dideli nuostoliai“, – įspėja ministerija.
Tyrimo už 80 tūkst. eurų metu būtų identifikuota, kaip didinti atsparumą, kur reikėtų investuoti.
Visuomenės švietimas ir mokymai esą formuotų kompetencijas ir padidintų atsparumą krizėms: būtų parengta mokymo platforma, rengiamos socialinės reklamos, 240 mokymo kursų
„Visuomenės švietimas ir informavimas padėtų ugdyti tvarų vartojimą, orientuotą į trumposios maisto tiekimo grandinės vietos gamintojų produktus. Žemės ir maisto ūkio sektoriaus dalyvių mokymai ugdytų jų gilesnį supratimą apie technines, technologines, vadybines priemones didinančias jų atsparumą ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais, kas padidintų žemės ir maisto ūkio sektoriaus dalyvių, pasirengusių investuoti į atsparumą didinančias priemones, skaičių“, – vertina ŽŪM.
O 6 didieji projektai, įgyvendinami projektų konkurso ir atrankos būdu, apimtų žemės ūkio, maisto gamybos eksperimentinės plėtros bazių, elektroninių platformų, nedidelių kolektyvinio naudojimo (logistikos, maisto žaliavų perdirbimo) centrų sukūrimą/atnaujinimą regionuose.
„Veiklos tikslas būtų kurti, išbandyti naujus, eksperimentinius produktus, naujas technologijas ar įrenginius, skirtus žemės ir maisto ūkiu“, – dėsto ministerija.
ŽŪM vardija daug teigiamų pokyčių, kuriuos projektas leistų pasiekti: daugiau rinkos dalyvių, didesnis atsparumas ir pridėtinė vertė, papildomos darbo vietos, mažesnis kompensacijų poreikis, ir pan. Nepateikiama nei vieno konkretaus siektino rodiklio ar jo pasikeitimo.
Su klimato kaita kovos rūgštinant srutas ir parūpinant sėjamąsias už 2,5 mln. eurų
2,5 mln. eurų Žemės ūkio ministerija iš „DNR Plano“ gavo „Energetiškai efektyvių, klimato kaitai palankių, investicijų į tvarią žemės ūkio gamybą taikymui“, šį projektą įgyvendins Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Pagal šį projektą planuota remti srutų rūgštinimo įrangos įsigijimą, taip pat tiesioginės sėjos sėjamųjų įsigijimą.
„Siekiamas rezultatas: tinkamai panaudoti iš srutų gaunamą azotą, t.y. mažinti oro taršą, kuri susidaro dėl gyvulininkystės objektuose tradiciniu būdu tvarkomo mėšlo ir didinti dirbamos žemės našumą tvariai naudojant „atliekas“ (srutas)“, – teigiama projekte.
Pareiškėjams įsigyjantiems srutų rūgštinimo įrenginius sieks 50 proc.
Centrinė projektų valdymo agentūra padarė išvadą, kad srutų rūgštinimo įrangos finansavimas visa apimtimi yra ekonomiškai nenaudingas. Nurodyta, kad tokia įranga naudinga tik dideliuose ūkiuose: „Prielaidos dėl planuojamos paklausos ir investicijų efektyvumo yra nepagrįstos“.
1,5 mln. eurų keliaus į LSMU gyvulininkystės ir pienininkystės infrastruktūrą
Žemės ūkio ministerija atsakinga už 1,5 mln. eurų investicijų, kuriuos nukreips į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pastatų ir įrangos gyvulininkystės ir pienininkystės srityje atnaujinimą. Projektas pavadintas „Gyvulininkystės ir pienininkystės mokslinių tyrimų bazės stiprinimas ir pritaikymas inovacijų kūrimui, diegimui ir plėtrai“.
Jo metu bus modernizuotas ir pritaikytas LSMU fiziologinių tyrimų pastatų kompleksas, bus nupirkta mokslinių tyrimų įranga, taip pat įdiegta organinių medžiagų tvarkymo technologija.
„Šiuo metu Lietuvoje aktyviausiai ir bene vieninteliai tokiu mastu, mokslinius tyrimus gyvulininkystės srityje, įskaitant ir pienininkystę, vykdo LSMU Veterinarijos ir Gyvūnų mokslų fakultetų bei Gyvulininkystės instituto mokslininkai, siekiantys prisidėti prie mokslo žinių ir inovatyvių technologijų perdavimo gyvulininkystės ir pienininkystės šakų žemės ūkio subjektams“, – aiškinama projekte.
„Veiksmo įgyvendinimui yra parengtas investicinis planas. Įgyvendinus planą bus sukurta ir atnaujinta mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros aplinka tyrimais pagrįstų inovacijų kūrimui, diegimui ir plėtrai gyvulininkystės ir pienininkystės srityse, skatinant šių žemės ūkio šakų kuriamą pridėtinę vertę“, – apie projekto eigą informavo ŽŪM.
Tuo metu Lietuva 14,5 mln. eurų investuos į medicinos tyrimų centrus Vilniuje ir Kaune
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsakinga už 14,5 mln. „DNR Plano“ eurų projektą „Eksperimentinių gyvūnų ir ikiklinikinių mokslinių tyrimų infrastruktūra (transliacinės medicinos infrastruktūra). Jį įgyvendins Inovatyvios medicinos centras (IMC), kartu su partneriu LSMU.
Šio projekto metu bus rekonstruoti 6 pastatai ir nupirkta laboratorinių tyrimų įranga: už 3,65 mln. eurų bus rekonstruotas IMC vivariumo pastatas, už 2,28 mln. eurų – IMC Laboratorijų pastatas, 3,07 mln. eurų kainuotų IMC įranga ir įrengimas. O LSMU už 1,59 mln. eurų rekonstruotų eksperimentiniams gyvūnams skirtą infrastruktūrą (1 pastatą), remontuotų ikiklinikinių tyrimų centro laboratorijas už 212 tūkst. eurų, nupirktų ir įrengtų įrangos už 3,7 mln. eurų.
„Pagrindinė problema - Lietuvoje veikiančių transliacinės medicinos infrastruktūrų teikiamos paslaugos neatitinka nei tarptautinių standartų, nei tikslinių grupių – tyrėjų, MSI ir verslo įmonių – poreikių“, – teigiama IMC rengtame projekte.
Nurodoma, kad Lietuvoje taikomosios medicinos tyrimų infrastruktūra yra apgailėtinos būklės.
„Eksperimentinių gyvūnų infrastruktūra vos atitinka privalomus reikalavimus gyvūnų gerovei, pastatai statyti iki 1990 m., nei karto nėra kapitališkai remontuoti. Eksperimentinių gyvūnų infrastruktūra visiškai neaprūpinta šiuolaikine gyvūnų tyrimų, operacine, vaizdinimo įranga (per slėnių programas į tai nebuvo investuota). Šiuolaikinės sutelktos genų terapijos tyrimų infrastruktūros iš viso nėra. Šiuolaikinės virusologijos infrastruktūros iš viso nėra. Nėra nei vienos GLP akredituotos laboratorijos“, – vardijama projekte.
Tikimasi, kad Lietuvoje sveikatos mokslų tyrėjai, startuoliai, įgyvendinus projektą, galėtų tapti konkurencingesni pasaulyje, kuriame šis sektorius nuolat auga, būtų įkurtos laboratorijos, tinkamos genų terapijos, virusologijos tyrimams (įskaitant COVID-19), tai leistų pasiekti dideles tyrimų paslaugų pajamas ir projektas save atpirktų.
Projektas bus vykdomas mokslo, studijų ir verslo slėnių teritorijose: „Santaros“ slėnis Vilniuje ir „Santakos“ slėnis Kaune.
