Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijos ministerija ruošia dvi pagrindines naujas paramos priemones. Pirmoji – tiesioginės išmokos, antroji – lengvatinės paskolos.
Ruošiami ir nauji kriterijai, kokios įmonės galės į tokią paramą pretenduoti. Aiškėja, kad į naujas subsidijas ir lengvatines paskolas galės pretenduoti tos įmonės, kurių apyvarta krito daugiau nei 30 procentų per pastaruosius 6 mėnesius. Tačiau ne visos tokios įmonės automatiškai galės pretenduoti į paramą – o tik tos, kurios veikia labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose.
Ar remti tam tikrą sritį ar ne, bus nustatyta pagal tai, ar bent 40 proc. įmonių ar kitokių ekonominės veiklos vykdytojų per pastaruosius 6 mėn. patyrė apyvartos kritimą.
Numatyta ir galimybė kiekvieną įmonę vertinti individualiai, jei žala jos apyvartai siekia 30 proc. ir daugiau.
Kol kas vertinama, kad tiesioginės išmokos gali siekti 30 arba 50 procentų nuo pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Palyginimui, už kiekvieną darbuotoją, kuriam pernai mokėjo vidutinį atlyginimą, įmonė galėtų tikėtis apytiksliai po 670-1.110 Eur paramos.
Tačiau J. Rojaka paaiškina, kad dydžiai dar taip pat diskusijų objektas.
„Yra klaustukas dėl finansavimo. Ir priklausomai nuo finansavimo ir noro remti, tuomet būtų sprendimas, kokia proporcija būtų rėmimas. Mūsų siūlymas yra vėlgi atsižvelgti į apyvartos kritimą. Tos įmonės, kurių apyvarta krito mažiau, gali būti remiamos mažesne suma, tos įmonės, kurių apyvarta nukrito daugiau – gali būti remiamos didesne suma“, – sako viceministrė.
Vertinama, kad naujai remiamų įmonių galėtų būti apie 20,5 tūkstančio, o paramos išmokoms reikėtų apie 80 mln. Eurų. Šias lėšas ketinama atrasti ir perskirstyti dar šiemetiniame biudžete – finansavimo galimybės apspręs, ir kaip atrodys galutinė parama.
„Planuojame kitą savaitę iškelti šitą klausimą, nes iki kito trečiadienio dviejų ministrų įsakymu turės būti patvirtintas įmonių sąrašas, ir tuomet jau galėtume judėti toliau su priemonėmis. Negaliu užtikrintai pasakyti, kad kitą savaitę jau bus svarstymas“, – teigia J. Rojaka ir pažymi, kad priemonė veiktų šiemet – dėl kitų priemonių ateityje galėtų spręsti naujoji valdžia.
Dar vienas įmonių sąrašas – aktualu ir savarankiškai dirbantiems
Atsižvelgiant į apyvartos kritimą, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sudarys naują nukentėjusiųjų sąrašą, todėl vienu metu iki gruodžio pabaigos veiktų du sąrašai.
Šiuo metu VMI yra sudariusi nukentėjusiųjų nuo pandemijos sąrašus, kuriuose yra apie 62 tūkst. įmonių.
Piktnaudžiauti nebūtų galima – visi duomenys jau yra pateikti. O ateities nuostolių per karantiną prognozuoti negalima, į tai skirstant paramą nebus atsižvelgta.
„Šitas sąrašas galiotų naujoms priemonėms, o visa tai, kas buvo patvirtinta ir galiojo ankstesnėms sąlygom – tai nebus keičiama“, – tikina J. Rojaka.
Savarankiškai dirbantiesiems šis sąrašas bus itin aktualus, kadangi jiems dalijama parama po 257 eurų per mėnesį bus gerokai apkarpyta – teks ne visiems, ir tik karantino laikotarpiu.
„Savarankiškai dirbantys asmenys irgi nurodo EVRK (veikos rūšies) kodus. Jei jų EVRK kodas sutaps su sąrašo, kuris bus patvirtintas ekonomikos ir inovacijų ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu – jie galės gauti išmokas“, – paaiškina viceministrė.
Planuojamos lengvatinės paskolos – iki 300 tūkst. eurų
O lengvatinių paskolų priemonę, planuojama, įgyvendintų UAB „Invega“, paskolos dydis siektų iki 300 tūkst. eurų. Šia parama galėtų pasinaudoti iki 500 įmonių, vertina Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Lengvatinės paskolos bus suteikiamos pagal EK komunikatą, jame numatomos labai palankios palūkanų normos. Tą mes jau iš esmės matėme, kai buvo paleista lengvatinių paskolų priemonė šių metų pirmą pusmetį. Poreikis lengvatinėms paskoloms šiuo metu yra didelis, tą matėme ir iš priemonės populiarumo, tą patį girdime iš socialinių ekonominių partnerių“, – sako J. Rojaka.
Mačiulis: jau šeštadienį dalies įmonių pajamos kris iki 0 Eur
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vertina, kad jau nuo šeštadienio dalies įmonių pajamos kris iki 0 eurų, ir joms teks pralaukti sunkų periodą.
„Joms reikia pagalbos ir paramos. Ir turbūt daugeliui jų jau reikėtų jau dabar suteikti tiek tiesioginę, tiek netiesioginę paramą. Tiesioginė parama, kaip suprantu, susijusi su dalies praėjusiais metais sumokėtų mokesčių grąžinimu. Netiesioginė parama – turbūt turėtų būti toliau taikoma darbo vietų išsaugojimas, mokant beveik visą atlyginimą darbuotojams, kurie yra prastovose. Šita priemonė turėtų būti išsaugoma“, – sako N. Mačiulis.
„Kai toks nelankstus kriterijus yra 30 proc. pajamų, tai kai kurios įmonės gali atsidurti labai keistoje padėtyje – 28 proc. krito pajamos ir jokia parama nepriklauso. Galbūt galėtų būti tam tikras diferencijavimas – priklausomai nuo to, kokio dydžio stresą ir įtampą patiria įmonė. Tikrai vien tokią subjektyvią kartelę taikyti, 30 proc., atrodo per primityvu. Kartais įmonė gali būti tikrai labai sudėtingoje padėtyje net ir praradusi 20 proc. pajamų, jeigu turi dideles fiksuotas sąnaudas“, – sako N. Mačiulis.
Tikslingiau skirstoma parama, lyginant su pavasariu, leis valstybei sutaupyti.
„Akivaizdu, kad reikia šiek tiek atidžiau vertinti, kurioms įmonėms iš tiesų reikia pagalbos. Nes pavasarį mes turėjome situaciją, kuomet dėl didelio neapibrėžtumo parama, arba bent jau galimybė gauti paramą mokesčių atostogų forma, buvo suteikiama beveik bet kuriai įmonei, išreiškusiai tokį norą. Ir čia buvo ne visai tikslinga tokia parama, nes daugeliui įmonių to neprireikė, jų pajamos buvo rekordinės, daugelis įmonių dėl pandemijos neprarado pajamų nei Lietuvos nei eksporto rinkose“, – lygina N. Mačiulis.
Anot jo, antroji pandemijos banga labiausiai pažeidžia kelis sektorius, tokius kaip apgyvendinimas, maitinimo įstaigos.
„Ir ne visą apgyvendinimo sektorių, o labiausiai viešbučius, esančius didmiesčiuose, o ne kurortiniuose miesteliuose. Kurortuose viešbučiai sulaukė rekordiškai daug lietuvių, kurie negali išvykti iš Lietuvos – ten net nebūtinai reikia paramos. Tokių pavyzdžių yra daug, ir reikėtų tikslingiau paskirstyti valstybės paramą“, – sako N. Mačiulis.
Romanovskis norėtų šimtaprocentinės subsidijos už prastovą
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pozityviai vertina Vyriausybės planuojamas išmokas ir lengvatines paskolas, tačiau, anot jo, už verslo sustabdymą turėtų būti kompensuojamos visos prastovų išlaidos, o ne 90 proc., kaip iki šiol.
„Tai super – jei čia viskas bus, čia labai geri dalykai. Įvardyta suma apie 80 mln. eurų, ji siejasi su įmonės sumokėtu GPM. Aš manau, kad šitos priemonės yra labai reikšmingas dalykas“, – kalba A. Romanovskis.
„Ne viskas susiveda pagal veiklos kodą. Geras pavyzdys yra prekyba, kurioje dalis segmentų krito, dalis nekrito. Jei imsi sumą, kritimas nedidelis, bet kiek žinome, oro uostų parduotuvės krito praktiškai 80 procentų. Jei sudedi prekybos centrus ir tokias parduotuves į vieną apimtį, tai kaip ir iškrinta iš konteksto“, – paaiškina A. Romanovskis.
Tačiau verslo atstovas norėtų daugiau paramos už prastovas. Šiuo metu darbdaviams kompensuojama iki 607 eurų ir ne daugiau 90 proc. sąnaudų.
„Tai vienintelė reali priemonė, kuria naudojantis apmokama prastovų dalis, tai yra labai reikšminga, ir mes vis dar tikimės, kad kompensuos už prastovas 100 proc., o ne 90 proc., kaip yra dabar. Seime dabar svarstomi pakeitimai dėl individualios veiklos, turime vilties, kad yra šansas, jog Seimas gali praplėsti. Finansų ministerija labai priešinosi platesniam prastovų subsidijavimui, tačiau Latvijoje prastovas finansuodavo iki 800 eurų, kai pas mus tik iki 607 Eur“, – viliasi A. Romanovskis.
Kokia pagalba galima pasinaudoti šiuo metu?
1. Savarankiškai dirbantiesiems išmokos netrukus gali būti apkarpytos
Kol kas, paskelbus karantiną, visi savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti 257 eurų išmoką už pilną mėnesį, jei atitinka tris sąlygas: jų veikla yra registruota 3 mėn. iki karantino paskelbimo, papildomai gaunamas darbo užmokestis neviršija 607 eurų „ant popieriaus“, o jei tai juridinis asmuo – jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas. Išmoką skiria Užimtumo tarnyba, moka „Sodra“. Ji mokama kas mėnesį, kol galioja ir ekstremali situacija, ir karantinas. Karantinui pasibaigus, išmoka mokama dar du mėnesius, o vėliau mokėjimas nutraukiamas.
Tačiau Vyriausybė jau pritarė, kad šios išmokos būtų karpomos – įstatymo pataisoje svarstoma Seime.
Siūloma, kad 257 eurų dydžio išmoka už pilną mėnesį būtų mokama tik tiems sąlygas atitinkantiems asmenims, kurie bus įtraukti į VMI skelbiamą nukentėjusiųjų dėl COVID-19 ribojimų sąrašą. Sąrašas būtų atnaujintas po įstatymo priėmimo pagal Vyriausybės nustatytus ūkinės veiklos ribojimus.
Taip pat neliktų išmokų du papildomus mėnesius po karantino pasibaigimo.
Iki šiol tebetinka netgi verslo liudijimai patalpų nuomai. Savarankiškai dirbančiais asmenimis laikomi individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai , kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.
2. Verslui ir darbuotojams galiojanti pagalba
VMI patikino, kad dėl svarstomų naujų paramos priemonių ir galimo naujo nukentėjusiųjų sąrašo, nepasikeis jau dabar taikomos priemonės.
Į VMI galima kreiptis dėl mokesčių atidėjimo
Mokesčių mokėtojai, kurie yra nuo COVID-19 nukentėjusiųjų sąrašuose ir kuriems nuo kovo 16 d. iki gruodžio 31 d. atsiranda mokėtinų mokesčių skolų, yra atleidžiami nuo delspinigių, jiems nevykdomas jų mokesčių skolų išieškojimas iki pat kitų metų vasario 28 d.
Įmonės taip pat iki 2021 m. vasario 28 d. gali kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį iki 2022 m. gruodžio 31 d., be jokių palūkanų.
Ši priemonė nepriklauso nuo to, ar savivaldybėje paskelbtas lokalus karantinas, ar ne. Sudaryti tokiai sutarčiai jokių papildomų dokumentų VMI pateikti nereikia, užtenka prašymo, kuriame reikia nurodyti pageidaujamus įmokų sumokėjimo terminus.
„Jei mokesčių mokėtojas mano, jog dėl sudėtingos finansinės situacijos dviejų metų mokesčių skolai išdėstyti ir sumokėti jam gali nepakakti, jis gali paprašyti ir ilgesnio mokesčių išdėstymo bei sumokėjimo termino, bet ne ilgesnio kaip iki penkerių metų. Tokiu atveju, mokesčius iki 2022 m. gruodžio 31 d., kaip ir visi, jis galės išdėstyti ir sumokėti be palūkanų, o vėlesnio laikotarpio įmokoms bus skaičiuojamos 0,01 proc. per dieną palūkanos,“ – aiškino VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Skolas „Sodrai“ bus galima atidėti karantino laikotarpiu – jei pritars Seimas
Vyriausybė jau patvirtino pataisas, kurias priėmus Seime, į VMI sąrašą įtraukti nukentėjusieji galėtų tikėtis paprastesnės socialinio draudimo įmokų įsipareigojimų atidėjimo tvarkos: įmonės galės prašyti atidėti įmokų, baudų, palūkanų ar delspinigių įsiskolinimus, sprendimus dėl to priims „Sodros“ teritoriniai skyriai, nereikės sudaryti įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarties, nebus reikalaujama papildomų dokumentų.
Palūkanos už laiku nesumokėtą atidėto įsiskolinimo sumą, taip pat delspinigiai už laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, būtų neskaičiuojami tik už karantino laikotarpį, įsipareigojimus teks pradėti mokėti po jo.
Tai yra mažesnė pagalba nei ankstesnio karantino metu, kai įsipareigojimus buvo galima atidėti ne tik karantino laikotarpiu, bet ir du mėnesius po jo.
Už darbuotojų prastovas – mokama subsidija
Darbdaviai, jei negali suteikti darbo darbuotojams, gali toliau skelbti prastovas darbuotojams, kol tęsiasi ekstremali situacija. Prastovos metu darbuotojas nedirba, tačiau jam mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga, jeigu darbo sutartyje sutarta dėl visos darbo laiko normos. Tai reiškia, kad darbuotojas gauna 607 eurus „ant popieriaus“ arba 447 eurus „į rankas“. Apie prastovą per 1 darbo dieną reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, o vėliau galima kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos.
Kokio dydžio subsidijas gali gauti darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją, kuris dar nėra sulaukęs 60 metų:
- 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai, kai prastovose esančiam darbuotojui mokamas MMA. (100 proc. – kai darbuotojas yra 60 m. ar vyresnis).
- 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų, kai darbdavys moka didesnį atlygį nei MMA.
Teikiama papildoma subsidija po prastovos ar įdarbinant remiamus bedarbius
Iki gruodžio 31 dienos dar galioja priemonė, pagal kurią mokamos subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems darbdaviams už darbuotojus, grįžtančius iš prastovų, arba įdarbinant Užimtumo tarnybos siunčiamus darbuotojus. Į šią paramą gali pretenduoti ir tos įmonės, kurios patenka į VMI sudarytą nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą.
Subsidija pirmą–antrą mėnesį gali siekti 100 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, trečią–ketvirtą – 50 proc., penktą–šeštą – 30 proc., bet ne daugiau nei 607 eurai „popieriuje“.
Subsidijas už darbuotojus gaunantys darbdaviai turi pareigą po subsidijos pasibaigimo bent 3 mėnesius išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbuotojų, už kuriuos buvo gauta ši valstybės parama.
Kada darbdaviai gali gaudi subsidiją už dirbantį darbuotoją:
- Už darbuotoją, grįžusį po prastovos (6 mėn. trukmės).
- Už įdarbinamą Užimtumo tarnybos siunčiamą remiamos grupės bedarbį (6 mėn. trukmės).
- VMI sąrašo įmonėms – už ne daugiau nei 10 darbuotojų, jei iš viso įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 darbuotojo (6 mėn. trukmės). Abiem atvejais neįskaičiuojami darbuotojai, už kuriuos buvo mokama subsidija darbuotojams esant prastovoje – jie gauna kito tipo subsidiją.
- Už darbuotoją, dirbantį pagal sezoninę ar terminuotą sutartį (4 mėn. trukmės).
Parama mikroįmonėms baigia išsekti – išdalinti 94,5 iš 100 mln. eurų
Šiemet mikroįmonės, turinčios nuo 1 iki 9 darbuotojų, kurios įtrauktos į jau minėtus VMI nukentėjusiųjų sąrašus, gali pasinaudoti specialiomis išmokomos. Subsidija siekia pusę įmonės pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, jei jis viršija 2000 eurų. Jei sumokėta GPM suma pernai siekia nuo 1 iki 2 tūkst. eurų, skiriama 1 tūkst. eurų subsidija, o jei GPM suma mažesnė nei 1 tūkst, skiriama 500 eurų.
Be minėtų dviejų kriterijų, įmonė pernai turi būti sumokėjusi GPM, ji neturi būti bankrutuojanti, restruktūrizuojama, likviduojama ar pan.
Priemonei įgyvendinti skirta 100 mln. eurų, tačiau 94,3 mln. eurų šios paramos jau yra išnaudota, šia parama pasinaudojo 34,9 tūkst. įmonių.
Baigėsi parama patalpų nuomai ir pratęsimas nežadamas
Naujam karantino laikotarpiui nebus taikomas dalinis nuomos mokesčio kompensavimas, ir tokių pasiūlymų nėra gauta. Ankstesnė paramos schema dar suteikia galimybę gauti kompensaciją už nuomos mokestį už periodą, pasibaigusį rugpjūčio mėn.
Toliau teikiamos lengvatinės paskolos, garantijos, kompensuojamos palūkanos
Iki šiol galioja kvietimai verslui kompensuoti dalį palūkanų už paskolas ir lizingą, yra teikiamos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos, paskolos turizmo ir apgyvendinimo paslaugų teikėjams, portfelinės garantijos paskoloms.
Informacija apie šias priemones teikiama EIM svetainėje, arba „Invegos“ svetainėje. Jei pritars Vyriausybė, netrukus gali įsigalioti ir minėta nauja lengvatinių paskolų labiausiai paveiktoms veikloms priemonė.
Be specialios paramos dėl COVID-19 pandemijos, EIM taip pat siūlo pasinaudoti iki šiol galiojančiomis pagalbos priemonėmis: sutelktinės paskolos „Avietė“, Eksporto kredito garantijos, Individualios garantijos, Pasidalytos rizikos paskolos, „Atviras kreditų fondas 2“, Portfelinės garantijos paskoloms, Portfelinės garantijos lizingo sandoriams, Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams.
3. Gyventojams aktuali pagalba
Bedarbiams – papildoma darbo paieškos išmoka taikoma iki metų pabaigos
Tik iki 2020 m. gruodžio 31 d. bedarbiai gali pretenduoti laikiną darbo paieškos išmoką – tai papildomi 42 eurai tiems, kurie gauna įprastą nedarbo išmoką, arba 200 eurų tiems, kurie bedarbio išmokos negauna. Gyventojai turi būti registruoti Užimtumo tarnyboje, jiems turi būti suteiktas bedarbio statusas.
Išmoka nemokama, jeigu asmuo pradeda dirbti arba gauna paramą mokymusi bei dalyvauja kitose aktyviose darbo rinkos priemonėse.
Reikiamą stažą turintys gyventojai, kurie netenka darbo, gauna įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, tai su pandemija nesusijusi, o nuolatinė priemonė.
Kai prižiūrimas vaikas – ligos išmoka
Kai savivaldybėse dėl karantino arba dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo pereinama prie nuotolinio mokymo, už vaikų iki 4 klasės ir už vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą tėvams, globėjams, budintiems globotojams ir dirbantiems seneliams gali būti mokamos ligos išmokos, kurios siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Į savivaldybę galima kreiptis dėl didesnės socialinės pašalpos ir kompensacijos už šilumą
Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį.
Tebegalioja priimtos įstatymo pataisos, pagal kurias teisę į paramą įgijo daugiau gyventojų, padidėjo socialinės pašalpos dydis ir kompensacijos už šilumą vienišiems asmenims. Šie pakeitimai yra nuolatiniai.
Daugiau šeimų gali pretenduoti į didesnius vaiko pinigus
