Duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių bendrovės „Mantinga“ vadovas Mantas Agentas laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, kad paskelbus karantiną, nevyks kardinalių pokyčių, mat jau nuo pirmojo karantino pavasarį įmonė įvedusi daug papildomų procesų ir apribojimų, kurie nebuvo sustabdyti.
„Buvome apribojimų minimaliai sumažinę vasarą, bet rugpjūčio gale, Lietuvoje pradėjus augti viruso atvejų, Vyriausybei dar nieko nedarant, įmonėje juos sugriežtinome – gamybos padaliniuose grįžome į karantininį režimą. Administracijoje buvome įsivedę dalinį nuotolinį darbą, kad būtų užtikrintas ne mažesnis nei 6 kv. m plotas vienam darbuotojui“, – pasakoja jis.
Nuo praeito pirmadienio „Mantingos“ biuro darbuotojai grįžo prie nuotolinio darbo, o gamyboje esą taikomi griežti apribojimai, maksimaliai bandoma atskirti darbuotojų srautus, kad kuo mažiau kontaktuotų gamyklos ir atskirų cechų darbuotojai ir jų pamainos.
Nuo pandemijos pradžios nė vieno atvejo
Lapkričio 4 d. duomenimis, kaip informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 639 COVID-19 atvejai, iš jų 36 – Marijampolės apskrityje. Fiksuoti atvejai susiję su protrūkiais Marijampolės socialiniame pagalbos centre, Kalvarijos rajono savivaldybėje, įmonėse „Marijampolės šilumos tinklai“ ir „Vernitas“.
Nors rajone atvejų daugėja, bendrovėje „Mantinga“, kur dirba daugiau nei 1,5 tūkst. darbuotojų, nuo pandemijos pradžios įmonėje nėra fiksuota nė vieno COVID-19 atvejo. M. Agentas, paklaustas, kaip didžiausiam rajono darbdaviui iki šiol pavyko sėkmingai suvaldyti koronaviruso riziką, įvardija kelias priežastis.
„Pirmiausia – griežti mūsų apribojimai ir darbuotojų savimonės ugdymas, daug apie tai komunikuojame. Į viską žiūrime pakankamai griežtai ir atsakingai. Tikrinama kiekvieno asmens temperatūra, tik pasijutus blogiau, darbuotojas išleidžiamas namo. Daug priemonių buvo daroma, kad pastebėtume ir užkardytume kelią pirmajam atvejui.
Pavasarį daug laiko stovėjome, mūsų pardavimai buvo drastiškai kritę balandžio ir gegužės mėn., daug ką pardavinėjome iš likučių, o vasarą, kai visoje Lietuvoje visi buvo atsipalaidavę, buvo kažkiek ir sėkmės faktorius. Tačiau net ir vasaros laikotarpiu neleisdavome išorės tiekėjams per daug pas mus patekti, nebent tai buvo būtinosios priežastys“, – pažymi įmonės vadovas.
Beveik pusė darbuotojų – iš kitų rajonų
Trijose įmonės gamyklose, veikiančiose Marijampolėje, tik 60 proc. darbuotojų – vietiniai marijampoliečiai, kita dalis atvyksta iš kitų rajonų – Lazdijų, Kazlų rūdos, Vilkaviškio. M. Agentas papasakojo, kaip pavyksta suvaldyti darbuotojų srautus tarp skirtingų cechų.
„Turime tris lygius. Darbuotojai negali susikirsti tarp trijų gamyklų. Nuo rugpjūčio galo savo pavėžėjimo paslaugų įmonėms pasakėme, kad iš vienos krypties į kiekvieną gamyklą turi būti skirtingi autobusai. Kaštai – daug didesni, bet nenorime rizikuoti didesne tikimybe.
Kitas dalykas – pamainos, kurios keičiasi, turi tam tikrą laiko tarpą pasikeisti, jos prasilenkia maksimaliai kiek įmanoma, taip tarp pamainų nėra kontakto.
Cechuose taip pat stengiamės atskirti srautus pietų ar kitų pertraukų metu, kad skirtingi cechai susikirstų kuo mažiau, kad atsiradus atvejų, tektų izoliuoti kuo mažesnį žmonių skaičių“, – patirtimi dalijasi M. Agentas.
Pašnekovas neslepia, kad visos saugumo priemonės gerokai išaugino įmonės kaštus. Vien pavėžėjimo paslauga per mėnesį „Mantingai“ kainuoja dvigubai daugiau – apie 30 tūkst. Eur daugiau nei įprastai. Apsaugos priemonėms, kurių anksčiau tiek neturėjo, kas mėnesį taip pat įmonė skiria nemažas sumas, o atsargose turi sukaupę 3 mėn. likutį.
„Kaštai išaugo, bet tai – ateities kaštai, juos laikome kaip normaliuosius kaštus ateičiai, nes, manau, kad didžioji dauguma šių priemonių dar ilgai išliks“, – svarsto M. Agentas.
Ką darytų įsisukus koronavirusui?
Laidoje ekonomistas Tadas Povilauskas nerimavo, kad nors įmonės yra užtikrinusios darbuotojų saugą, bet atsiradus židiniui – ne vienam ar keliems atvejams, bet kelioms dešimtims, gali tekti stabdyti gamyklų darbą, mat nebebūtų kam dirbti.
Paklaustas, ar koronavirusui įsisukus į kurią nors gamyklą, tektų stabdyti darbą, M. Agentas tuo abejoja.
„Priklauso nuo to, kokiame ceche ir su kokiais gaminiais tai įvyktų, nes mūsų asortimentas – įvairus. Vienų galiojimas – pakankamai trumpas, pavyzdžiui, sumuštinių, o kai kurių duonų galiojimas – iki 18 mėnesių, tad sunku pasakyti (ar stotų gamyba – Delfi).
Bet kuriuo atveju bandytume maksimaliai užtikrinti produktų tiekimą savo klientams. Galbūt kažkurios produktus pristabdytume, jei matytume, kad negalime išpildyti viso asortimento, tai bent pagrindinį asortimentą tiektume.
Visi žmonės nesusirgtų, kažkiek jų galėtų dirbti. Esame pasirašę pagrindines procedūras, su savo žmonėmis ir vadovais kalbame, kai bus situacija, tai ir spręsime. Prognozuoti to, ko nežinai, labai sudėtinga“, – komentuoja „Mantinga“ vadovas.
Anot jo, įmonėje atsiradus pirmajam atvejui, būtų stengiamasi kuo greičiau surasti kontaktus, juos izoliuoti, dezinfekuoti patalpas ir sekti kitus NVSC reikalavimus.
Nestabdė investicinių planų
Koronavirusas nesustabdė ir „Mantingos“ plėtros planų. Kitais metais įmonė planuoja investuoti 22 mln. Eur į gamybos plėtrą, gamybinių linijų automatizavimą, produktų kokybės gerinimą bei gamyklų teritorijų infrastruktūros tvarkymą. Planuojamos investicijos pasiskirstys dviem investiciniams projektams – prancūziško batono linijos įsigijimui ir padažų bei įdarų cecho įrengimui.
„Tikime savo ateitimi, kad virusas baigsis. Pavasarį buvome suplanavę pradėti didesnes investicijas, galima sakyti, kad dėl COVID-19 jos yra mažesnės. Matome, kaip atlaikėme pirmąją karantino bangą. Pradžia buvo sunki, bet kaip greitai iškritome, taip greitai ir atšokome. Vartotojams grįžus į parduotuves, jie vėl pradėjo vartoti mūsų produktus.
Šios investicijos – seniai planuotos, trūksta pajėgumų prancūziškiems batonams, tai bus mūsų pagrindinė investicija. Tikime šio produkto ateitimi, matome galimybių tiek Baltijos šalyse, tiek mūsų eksporto šalyse – Vakarų Europoje, Azijoje. Esant kardinaliai blogai situacijai, visada investicijos gali būti pratęstos keletui mėnesiui, bet netikiu, kad tai truks metų metais. Manau, kad pavasarį ir vasarą grįšime į normalų ritmą. Turime finansinį rezervą, kurį galime panaudoti investicijoms ir įmonės pagrindinei veiklai, apyvartiniam kapitalui, esant prastesnei situacijai“, – apie investicijas pasakoja M. Agentas.
Tiesa, dalį lėšų šioms investicijoms „Mantinga“ skolinosi iš banko, tačiau pašnekovas įtikinęs, kad įmonė yra pajėgi grąžinti skolą.
„Mūsų įsiskolinimas – sveikas. Nesame įsiskolinusi įmonė, mūsų rodikliai – geri. Tvariai žiūrime į investicijas ir esame pajėgūs atiduoti bankui paskolą, net ir esant prastesnei situacijai. Paskola ilgalaike – 5 metų, per šį laiką tikrai sugebėsime atidirbti“, – tikina M. Agentas.
