Visos trys naująją valdančiąją koaliciją formuojančios politinės partijos pasisako už tai, kad Vyriausybėje rengiamas ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, vadinamas „Ateities ekonomikos DNR“, būtų peržiūrėtas.
Kaip žinia, iš viso jame numatyta 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos investicijos turėtų sudaryti 2,2 mlrd. eurų, o paspartintos jau suplanuotos investicijos – 4,1 mlrd. eurų.
Spalio 29 dieną planas turėjo 61 patvirtintą projektą. Apie kai kuriuos jų „Delfi“ jau yra rašęs, o apie kitus skaitykite šioje ir kitose publikacijose.
Pervažos, triukšmas ir informacija
Viename DNR plano priedų pasakojama, kad valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ įmonė „LTG Infra“ galėtų dešimtyje pervažų pasirūpinti tinkamomis saugumo priemonėmis, Klaipėdoje ir Kretingoje įrengti triukšmo mažinimo priemones ir sukurti stočių informavimo sistemą.
„Siekiant užtikrinti saugų traukinių eismą, didinant geležinkelių tinklo pralaidumą, būtina pervažose įrengti tinkamas saugos priemones. (...)
Iš 526 pervažų buvo atrinkta 10 labiausiai eismo saugos didinimo reikalaujančių pervažų, tinkančių modernizavimui, kurių pertvarkymas turėtų didžiausią poveikį įmonės strateginių tikslų ir projektų įgyvendinimui“, – rašoma dokumente.
Teigiama, kad projektas, kuriam iki 2021 metų pabaigos reikėtų skirti 4,2 mln. eurų, leis sutrumpinti kelionės laiką eismo dalyviams ir sumažins žūčių bei nelaimingų atsitikimų riziką.
Už 6,29 mln. eurų Klaipėdoje ir už 2,52 mln. eurų Kretingoje „LTG Infra“ galėtų įrengti triukšmo sienutes.
Projektais sprendžiama problema – geležinkelio triukšmo keliamas neigiamas poveikis aplinkai.
„Pastatytos triukšmo mažinimo sienutės, kurios sąlygos ekvivalentinio triukšmo lygio sumažinimą gyvenamųjų ir/arba visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje iki HN 33:2011 reglamentuotų ribinių dydžių Klaipėdos miesto aplinkoje, Vitės ir Girulių rajonuose (…) Kretingos miesto aplinkoje“, – rašoma dokumente.
Abu projektai galėtų būti baigti iki 2021 metų pabaigos.
Iki 2022 metų pabaigos geležinkeliečiai tikisi turėti stočių informavimo sistemą, kuri keleivius apie visus tvarkaraščio pakeitimus informuotų realiu laiku (audio ir video priemonėmis).
„Nuspręsta diegti centralizuotai valdomą informavimo sistemą, o garso ir vaizdo įrangą įrengti atrinktose 50 stočių ir stotelių, t. y. 43 TEN-T ir 7 Lietuvos geležinkelio stotys“, – rašoma projekte, kuriam numatyta beveik 2,8 mln. eurų.
Atšakos Šiauliuose
Šiaulių miesto savivaldybės administracija už 7,7 mln. eurų norėtų pastatyti geležinkelio atšakas į miesto laisvąją ekonominę zoną ir pramoninį parką.
„Investicijų pritraukimą (ypač plyno lauko) į miestą stabdo nepakankamai palankios sąlygos potencialiems investuotojams: nėra pilnai sukurta bazinė infrastruktūra investicijoms, todėl investuotojai dažnai renkasi kitas, geriau išvystytus sklypus galinčias pasiūlyti savivaldybes.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms Šiaulių mieste yra įsteigtas Šiaulių pramoninis parkas ir Šiaulių laisvoji ekonominė zona. Šiaulių pramoniniame parke išnuomoti beveik visi sklypai, jame sukurta virš 6 tūkst. darbo vietų, tuo tarpu Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje pirmosios įmonės tik pradeda kurtis.
Didelis konkurencinis abiejų zonų privalumas yra Šiaulių oro uosto gretimybė. Tačiau šioje zonoje nėra geležinkelio atšakų, kas labai riboja investavimo galimybes. Geležinkelių transporto apimtys Šalyje pastaraisiais metais sparčiai auga, jo svarba dėl „Rail Baltica“ plėtros, tikėtina dar labiau išaugs“, – dėstoma projekte.
Dėl to norima pastatyti 1,97 kilometro geležinkelio atšaką į Šiaulių pramoninį parką ir 0,97 km – į Šiaulių laisvąją ekonominę zoną. Šalia taip pat turėtų atsirasti apie 25 tūkst. kv m krovos aikštelė su specialiomis geležinkelio atšakomis krovai.
„Šiuo metu dviem Šiaulių pramonės parke veiklą vykdančioms įmonėms ,,Agroconsult" ir ,,ROL Lithuania" būtinai reikalinga geležinkelio infrastruktūra. Pažymime, kad šios dvi įmonės užima daugiau nei 10 proc. viso pramonės parko teritorijos. Kitos pramonės parke veikiančios įmonės įvardino, kad esant galimybei naudotis geležinkelio infrastruktūra vertintų situaciją“, – teigia pasiūlymo autoriai.
Projektas turėtų būti įgyvendinamas dviem etapais: iki 2021 metų pabaigos ir iki 2024 metų pabaigos.
Jūrų uosto plėtra
Valstybės valdomai įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija norima patikėti du plėtros projektus.
Pagal pirmąjį, iki 2022 metų pabaigos už 74,2 mln. eurų būtų 2 metrais pagilinta akvatorija, įrengtos atraminės sienutės ir suformuotas naujos krypties kanalas.
Antruoju projektu norima už 20 mln. eurų rekonstruoti ir prailginti jūrų uosto krantines.
„Kintančios pasaulinės tendencijos lemia tai, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti statant ir naudojant vis didesnius laivus, galinčius vienu metu gabenti didesnį krovinio kiekį. Atitinkamai ir už uostų veiklą atsakingos organizacijos yra suinteresuotos uostų infrastruktūrą pritaikyti prie šių tendencijų, užtikrinant saugų laivų patekimą į uosto akvatoriją ir verslui aktualios uosto prieigos infrastruktūros sukūrimą.
Šiuo metu Klaipėdos uoste dėl prieigos infrastruktūros ribojimų negali būti efektyviai išnaudojami didesnės nei 13,8 m grimzlės laivai, todėl nors šie laivai uoste taip pat yra aptarnaujami, jie negali būti pilnai pakrauti. (…)
Nepakankamai efektyviai išnaudojant šių laivų talpą, dalis krovinių yra gabenama mažesniais laivais. Tai sąlygoja brangesnius krovinio gabenimo kaštus ir konkurencingumą, taip pat didėja šių krovinių gabenimo laiko sąnaudos, o kartu ir į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis“, – dėstoma projekte.
Svarsto apie oro linijas
„Ateities ekonomikos DNR“ plano investicinis komitetas jau yra pritaręs projektui, kuriame svarstoma apie naujos Lietuvos oro uostų įmonės steigimą.
Dokumente dėstoma, kad nauja uždaroji akcinė bendrovė galėtų būti įsteigta ir pradėti skrydžius per maždaug 1,5 metų. Tačiau iki tol dar turi būti parengtas investicinis projektas ir vien tam numatyta beveik 0,5 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad pačios įmonės įstatiniam kapitalui reiktų 35,4 mln. eurų. Dar 0,63 mln. reiktų maršrutų atkūrimo programos sukūrimui ir įgyvendinimui, 0,8 mln. eurų – rinkodarai tikslinėms kryptims skatinti.
„Šalyje nėra bazinio vežėjo, kurio tikslas būtų vystyti pirmiausia mūsų šalies poreikius atitinkantį globalų pasiekiamumą: pakankamo dažnio skrydžius į pagrindinius Europos oro uostus ar šaliai aktualius regioninius taškus.
Daugelis Europos šalių, kuriose susisiekimą oru užtikrina nacionalinės aviakompanijos, prasidėjus pandemijai ir sustabdžius skrydžius, skubiai imtasi finansinius sunkumus patiriančių vežėjų gelbėjimo įvairiais finansiniais instrumentais.
Siekiant verslo keliautojams reikalingo susisiekimo intensyvumo, reikalinga organizuoti bent 2 skrydžius per dieną į pagrindinius jungiamuosius oro uostus (hub), kur galima toliau tęsti keliones, persėdus į kitus skrydžius. Be to, bent dviejų dieninių skrydžių dažnis sudaro galimybes keliautojams išvykti ir sugrįžti į šalį su mažiausiomis laiko sąnaudomis“, – dėstoma projekte.
Teigiama, kad tai išspręsti galėtų dedikuota bendrovė, kuri pasirūpintų skrydžių vykdymu. Svarstoma, kad 2022 metais ji galėtų pasiūlyti 430,5 tūkst. skrydžio vietų, aptarnautų 256,7 tūkst. keleivių ir įvykdytų 4264 skrydžius.
DNR plane dar 3,2 mln. eurų Lietuvos oro uostams numatyti orlaivių aptarnavimo (MRO) infrastruktūros plėtrai Kaune.
„Pasaulyje daugėja keliaujančių oro transportu, dėl to sparčiai vystosi ir palaikančiosios aviacijos pramonės šakos. Ypač auga ir ateityje augs MRO paslaugų poreikis bei reikšmė rinkoje.
Siekiant MRO veiklų plėtros Kauno oro uoste, reikalinga sudaryti palankias sąlygas tarptautinėms kompanijos vystyti MRO veiklas: reikalinga paruošti pirminę infrastruktūrą šių paslaugų vystymui – inžinerinius ir telekomunikacijų tinklus, orlaivių stovėjimo vietas, privažiavimo kelius ir pan.“ – dėstoma plano priede.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektą, bus sukurta iki 100 naujų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių, darbo vietų, kurių darbo užmokestis sieks 1,8–2 tūkst. eurų „popieriuje“, t. y. apie 50 proc. daugiau nei šalies vidurkis.
Pagal projektą, Kauno oro uosto šiaurinėje dalyje būtų išvystytas apie 20 tūkst. kv. m orlaivių stovėjimo peronas.
Išmanioji melioracija
Dar vienas DNR plano projektas – reguliuojamasis drenažas, kurį už 10,2 mln. eurų įgyvendintų valstybės įmonė „Valstybės žemės fondas“.
„Klimato kaita – tai vienas didžiausių mūsų laikų pavojų ir iššūkių. Lietuva jau susiduria su intensyvėjančiomis ir dažnėjančiomis ekstremaliomis oro sąlygomis (karščio bangomis, audromis ir potvyniais), dėl kurių mažėja pasėlių derlius, nyksta biologinė įvairovė, veikiama ekonomika bei žmonių sveikata.
Lietuvoje sausros nėra itin dažnas reiškinys, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jos Lietuvoje periodiškai kartojasi ir dažnėja. (…)
Melioracija – priemonės, kurios ilgam laikui pagerina dirvožemio vandens, oro, šilumos, maisto medžiagų režimą ir sudaro sąlygas gausiam ir pastoviam žemės ūkio derliui gauti. Melioracija - labai svarbus ir didelis kiekvienos šalies turtas. Jai būtina nuolatinė priežiūra ir remontas. Tačiau reikia pažymėti, kad šiandien jau nebeužtenka vien tik tvarkyti melioracijos sistemas, turime kartu prisiimti ir naujus iššūkius – ne tik gerinti žemę, bet ir stengtis išsaugoti kitus gamtos turtus, suprasti gamtinės įvairovės svarbą“, – dėstoma projekte.
Dokumente nurodoma, kad siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir pastovias pajamas iš žemės ūkio veiklos, yra būtina ieškoti priemonių drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimui.
„Jei nerekonstruosime melioracijos sistemų ir nediegsime inovatyvių melioracijos sistemų greitu laiku nebus galima vystyti žemės ūkio veiklos. Grįšime prie užpelkėjimų ir melioracijos sistemas teks išbraukti iš melioracijos balanso. (…)
Veiksmu planuojama išspręsti aukščiau išgvildentas problemas, rekonstruojant drenažą, kartu įrengiant išmaniąją melioraciją – reguliuojamą drenažą (drenažo nuotėkio valdymo sistemas)“, – siūlo projekto autoriai.
Reguliuojamo drenažo įrengimui numatyta 4,7 mln. eurų, o melioracijos sistemų rekonstrukcijai ir pritaikymui reguliuojamo drenažo diegimui – 5,5 mln. eurų.
„Kiekvienais metais nuo 2022 metų numatomos išlaidos melioracijos sistemų ir reguliuojamo drenažo priežiūrai po 0,5 proc. nuo projekto vertės – 55.271 euras per metus.
Pareiškėjas ir jų partneriai pasirašę jungtinę veiklos sutartį įsipareigoja prisidėti 20 proc. piniginiu įnašu melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti, kurie priklauso žemės sklypo savininkui“, – dar nurodoma projekte.
Investuos 20 mln. eurų
Galiausiai, į taip vadinamą Trijų Jūrų (Baltijos, Juodosios ir Adrijos, 3J) iniciatyvos investicinį fondą Lietuvai siūloma investuoti 20 mln. eurų. Pasak idėjos autorių, taip būtų sprendžiamos dvi problemos.
„Pirma, nepakankamas nacionalinis Lietuvos dalyvavimas tarptautiniuose investiciniuose fonduose. (…) Antra, nepakankama finansavimo priemonių įvairovė nacionalinių investicijų projektams įgyvendinti“, – dėstoma projekte.
Paaiškinama, kad Lietuva dėl savo dydžio, finansinio pajėgumo ir tik 30 metus skaičiuojančios ekonomikos šiuo metu yra tik pagrindinių tarptautinių finansų institucijų akcininkė, o platesnis ir sumanus finansų inžinerijos panaudojimas pritrauktų privatų kapitalą ir sustiprintų šalies ekonomikos konkurencingumą tarptautiniu mastu.
Dar teigiama, kad investavusi į fondą Lietuva kiekvienais metais uždirbs nuo 12–15 proc. finansinės grąžos.
3J iniciatyva yra tikslinė platforma skatinti viešųjų investicijų projektų energetikos, transporto ir skaitmenizavimo ir informacinių technologijų srityse įgyvendinimą Centrinės ir Rytų Europos valstybėse.
3J fondo sukūrimą politinės iniciatyvos apimtyje inicijavo Lenkija. 2019 metais nacionaliniai plėtros bankai pasirašė investicinio fondo įsteigimo sutartį ir į jį investuodami 520 mln. eurų. Planuojama, kad iki 2022 metų fondą sudarys apie 5 mlrd. eurų.
