Andrius Romanovskis pabrėžia, kad ribojimų poreikis siekiant suvaldyti sveikatos krizę yra „nediskutuotinas“, tačiau pridūrė, kad iš „ligonio nereikėtų reikalauti primokėti už gydymą“.

„Realiai įmonės turi pajausti apčiuopiamą, konkrečią finansinę paramą, ar tai paskolos, ar prastovų finansavimo prasme. Jeigu vis dėlto reikia (karantino – BNS) – nereikalaukime iš ligonio dar prisimokėti už savo gydymą ir veikime greitai“, – BNS sakė A. Romanovskis.

„Labiausiai kritikuotini principai yra rizikos pasidalijimas, kuomet tave priverčia sustoti, bet sako, kad 10 proc. atlyginimo prastovose esantiems žmonėms primokėk, nors tu negali dirbti. Verslui bus dar ir kitos išlaidos – šildymas, nuoma ir panašiai“, – sakė jis.

LVK prezidentas pabrėžė, kad pirmosios bangos metu efektyviausios buvo „Sodros“ priemonės, prastovų kompensavimas ir subsidijos mažoms įmonėms.

„Taip pat gal verta vėl greituoju būdu jiems (įmonėms – BNS) duoti kažkokią finansinę injekciją, kad ir skolinti, bet be jokių išankstinių sąlygų, paprasčiausiai paskolinti tuos pinigus ir taip nuraminti“, – pabrėžė A. Romanovskis.

Tačiau jis pabrėžė, kad Vyriausybė jau pasimokė iš kai kurių savo klaidų, padarytų per pirmąją pandemijos bangą.

„Valstybė turi pinigų ir ji matė savo klaidas. Dabar nėra komunikacijoje, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“, – sakė jis.

Ekonomikos viceministrė Jekaterina Rojaka BNS praėjusią savaitę sakė, kad planuojamos dvi papildomos priemonės nukentėjusiam verslui – subsidijos ir lengvatinės paskolos.

Siūloma, kad paramą gautų įmonės, kurių veikla būtų apribota, jų apyvarta sumažėtų daugiau nei 30 proc., o tokį kritimą patirtų 40 proc. viso sektoriaus bendrovių.

Tačiau ministerija taip pat siūlo kai kuriais atvejais taikyti ir individualius kriterijus.

Subsidijų schema, kuriai turėtų būti skirta iki 80 mln. eurų, turėtų veikti panašiu principu kaip anksčiau veikusi parama smulkioms įmonėms – planuojama, kad VMI pateiks skaičiavimus, išsiųs kvietimus įmonėms teikti paraiškas, o pinigai jas pasiektų per Ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą.