„Pasikalbėjom su verslu, kad geriau visai užsidaryti, nes, kaip buvo planuojama, leisti viešbučiams dirbti, bet uždaryti SPA ir maitinimo paslaugas, tai tolygu uždaryti viešbutį. Kaip reikėtų šimtui žmonių patiekti tris kartus per dieną maistą, neįsivaizduojame, nėra pajėgumų“, – laidoje „Delfi diena“ sakė ji.

Anot jos, prisitaikyti ir tiekti maistą tik išsinešti taip pat gali ne visi restoranai.

„Tiekti maistą išsinešti geriausiai adaptavosi ir didžiausius pelnus gavo tie, kurie jau tą darė. Restoranui staiga transformuotis ir samdyti išvežimo paslaugas, kurios kainuoja 30 proc., tai buvo daugiau socialinis projektas. Negali taip staiga transformuotis ir bet kokį maistą išvežioti“, – kalba Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos prezidentė.

Ji teigia, kad sparčiai plintant virusui žmonės jau ir taip į restoranui nebeeina, apyvarta drastiškai krito.

„Kai užsidarė lauko terasos ir yra tokia situacija, žmonės tiesiog neina į restoranus. Apyvarta krito daugiau nei 60 proc., tai nebėra prasmės dirbti. Lygiai tas pats su viešbučiais, SPA – nuo lapkričio apyvarta krito drastiškai – apie 65 proc.“ – sako E. Šiškauskienė.

Ji pabrėžia, kad dalis viešbučių dar neatsidarė nuo pavasario.

„Kokių 30 proc. verslo viešbučių miestuose taip ir neatsidarė, o tie, kurie atsidarė, užimtumai buvo tiesiog juokingi – 10–20 proc., dabar krito iki 4–5 proc. Didžiausia bėda visam verslui, kad prasidėjo šildymo sezonas. Vienas verslo viešbutis, kokių 150-ies kambarių, kainuoja apie -30 000 eurų kiekvieną mėnesį. Jei nebus pagalbos iš valstybės, situacija bus labai liūdna“, – tikina Restoranų ir viešbučių asociacijos prezidentė.

Evalda Šiškauskienė

Anot jos, dabar valstybė turėtų veikti ir skirti paramą labai greitai, kad verslas iki kito sezono dar sugebėtų prisitaikyti prie pakitusios situacijos.

„Valstybė turėtų galvoti apie subsidijų schemą, tik, matyt, jau ne 90 ir 10 procentų, nes iš ko primokėti 10 proc. – neįsivaizduoju, ypač viešbučiams, kurie nuo kovo mėnesio yra užsidarę. Manau, reikėtų svarstyti šimtaprocentinę subsidiją prastovoms ir subsidiją verslui. Dabar verslo viešbučiams yra gražūs planai, bet apart paskolų ir atidėtų palūkanų pagalbos nebuvo. O restoranams labai padėtų sugrąžinti nuomos kompensavimo priemonę, kai savininkai dengia 30 proc., o 20 proc. subsidijos iš valstybės“, – kalba E. Šiškauskienė.

Visgi, pabrėžia ji, antrą karantiną išgyvens tikrai ne visi. „Kad ne visi išgyvens, tai faktas, ypač turistiniai restoranai, bet pagalba prastovoms darbuotojams ir nuoma, būtų labai didelė, jie kažkiek laiko dar galėtų išsilaikyti. Be šitų priemonių nieko nebus“, – įsitikinusi ji.

„Kad karantinas užsitęs, mes net neabejojam. Net jei viešbučiai galės veikti po trijų savaičių, tai jie nedirbs. Lygiai taip pat su restoranais. Jei užsikrėtimų bus daug, žmonės tiesiog neis. Manau, pavasarį, kai atsidarys lauko terasos, bus realus atsigavimas“, – laidoje „Delfi diena“ kalba Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos prezidentė.

Apribojimai, įvedus karantiną

BNS punktais išskyrė siūlymus, kuriems, kaip teigė Saulius Skvernelis, Vyriausybės COVID-19 valdymo komitete pritarta ir dėl kurių trečiadienį dar turės galutinai apsispręsti Vyriausybė:

* Draudžiama bendrauti daugiau nei dviem šeimoms ar dviem namų ūkiams, iš viso susiburti galės ne daugiau dešimt asmenų.

* Draudžiama viešojo maitinimo įstaigų veikla, išskyrus maisto išsinešimui paslaugą.

* Muziejų, teatrų, kino teatrų, bibliotekų įprastinė veikla stabdoma, įstaigoms paliekama teisė teikti nuotolines paslaugas.

* Sporto varžybos, koncertai ar kiti renginiai galės vykti tik be žiūrovų.

* Nerekomenduojamas judėjimas tarp savivaldybių.

* Rekomenduojama atsisakyti asmeninių švenčių, išskyrus vestuves ir laidotuves – jose galėtų dalyvauti iki 10 artimųjų ir giminaičių.

* Draudžiama vykdyti pamaldas ir kitas apeigas fiziškai, rekomenduojama jas vykdyti internetu.

* Parduotuvės privalės užtikrinti mažiausiai 10 kv. metrų plotą pirkėjams.

* Stabdoma sporto klubų, baseinų, SPA centrų veikla, draudžiami šokių, dainavimo ir kiti kontaktiniai užsiėmimai, masažo kabinetų, išskyrus medicinines procedūras, veikla. Kirpyklos, grožio salonai ir kitos paslaugų teikimo įstaigos galės veikti laikantis saugumo reikalavimų, priimant tik iš anksto užsiregistravusius klientus.

* Sportuoti viduje kartu būtų leidžiama tik vienos šeimos ar šeimos ūkio nariams arba ne daugiau nei dviem asmenims, išlaikant saugumo reikalavimus.

* Viešbučių veikla leidžiama, išskyrus viešąjį maitinimą ir kitas grupines paslaugas, būtų leidžiama tik pristatyti maistą į kambarius arba duoti jį išsinešimui.

* Tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus darbas turės vykdomas nuotoliniu būdu, išskyrus išimtis, kai veiklos neįmanoma vykdyti per nuotolį.

* Viešajame transporte leidžiama užimti tik sėdimas vietas, išlaikant saugų atstumą tarp keleivių.

* Ugdymas darželiuose ir pradinėse klasėse toliau galės vykti įprastiniu būdu. Vyresniųjų klasių moksleiviai turės mokytis nuotoliniu arba mišriu ugdymo būdu, kai pusė moksleivių mokosi įstaigoje, pusė – per nuotolį. Teisę spręsti dėl ugdymo būdo turėtų pačios mokyklos. Aukštosios mokyklos turės dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus kai kuriuos praktinius užsiėmimus.

* Neįgaliųjų dienos centrai galės veikti užtikrinant saugumą.

* Sveikatos apsaugos įstaigos privalės užtikrinti skubią pagalbą, COVID-19 ligonių diagnostiką, gydymą ir izoliaciją, planinę neatidėliotiną pagalbą. Privačių gydymo įstaigų paslaugos nedraudžiamos.