Projektą įregistravę Seimo nariai „valstiečiai“ Virginija Vingrienė ir Tomas Tomilinas sako, kad juo siekiama paskatinti tinkamesnį susidariusių ir grąžintų padangų atliekų tvarkymą.

Pagal įstatymo projektą, užstatas už padangas taikomas visoms naujoms, naudotoms ir restauruotoms padangoms, kurios naudojamos ar gali būti naudojamos eksploatuojant motorines transporto priemones pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, priskiriamas AM, A1, A2, A, B1, B, BE, C1, C1E, C, CE kategorijoms.

Siūloma, kad užstatą už padangas privalėtų imti padangų gamintojai ir importuotojai, kurie gamina padangas arba restauruoja naudotas padangas ir tiekia jas į Lietuvos vidaus rinką verslo tikslais; į Lietuvą įveža (importuoja) padangas ir tiekia jas į vidaus rinką verslo tikslais; gamina ar į Lietuvą įveža (importuoja) motorines transporto priemones, priskiriamas nurodytoms motorinių transporto priemonių kategorijoms ir tiekia jas į Lietuvos vidaus rinką verslo tikslais.

„Nepaisant per pastaruosius kelis metus sėkmingai Lietuvoje įgyvendintų ekologinių iniciatyvų, panaudotų padangų atliekų tvarkymo sektorius išlieka problemiškas. Tuo nesunku įsitikinti pasivaikščiojus šalies miškuose, kur krūvos besimėtančių, atsainiai išmestų padangų tebėra dažnai sutinkamas vaizdas. Apie sistemos trūkumus mums periodiškai primena ir katastrofiški gaisrai atliekų tvarkymo sandėliuose, kur jau ne kartą buvo nustatyti teisiniai padangų sandėliavimo tvarkos pažeidimai“, – pataisos būtinumą argumentavo V. Vingrienė.

Projekte numatoma įteisinti užstatą už padangas, analogišką Lietuvoje jau pasiteisinusios užstato už pakuotę sistemos depozitui. Parduodami padangas, gamintojai ir importuotojai turėtų imti šį užstatą iš pirkėjo, o atgavę panaudotų padangų atliekas – grąžinti užstatą atlieką grąžinusiam piliečiui.

Prognozuojama, kad, įsteigus šią padangų depozito sistemą ir įsibėgėjus jos taikymui, Lietuvoje bus surenkama apie 95 proc. padangų atliekų, skaičiuojamų nuo visų į Lietuvą įvežtų padangų kiekio; atitinkamai, užstato sistema laiduos tinkamą atliekų sutvarkymą pagal nustatytus reikalavimus. Projekto iniciatorės V. Vingrienės teigimu, taip bus gerokai sumažintas atliekų šalinimas buitinių atliekų konteineriuose, miškuose, pakelėse. Kartu tai užtikrins padangų atliekų perdirbimą pagal pažangius žiedinės ekonomikos principus, padangų atliekas paverčiant žaliava naujų produktų gamybai.

„Pagal esamą teisinį reguliavimą, padangų gamintojai ir importuotojai – tiek per savo organizacijas, tiek individualiai – organizuoja ir finansuoja naudotų padangų atliekų sutvarkymą, kurio efektyvumas šiuo metu siekia apie 80 proc., skaičiuojant nuo visų importuotų padangų kiekio. Tačiau pareigą finansuoti padangų atliekų tvarkymą turi tik tie gamintojai ir importuotojai, kurie padangas į šalį importuoja tiesiogiai ir jas parduoda rinkoje. Tai neapima į Lietuvą kartu su importuojamais automobiliais įvežamų padangų (~5,500 t per metus), kurios panaudotos neišgaruoja į orą. Automobilių importuotojus tvarkyti savo importuojamos produkcijos atliekas įpareigojantys įstatymai šiandien, deja, nėra veiksmingi“, – esamą teisinį reguliavimą komentavo Seimo narė.

Ji pastebi, kad įstatymo nuostatų poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai vertintinas nevienareikšmiškai. „Viena vertus, padangų gamintojai ir importuotojai, įskaitant automobilių importuotojus ir gamintojus, patirs išlaidų, susijusių su užstato už padangas sistemos finansavimu; taip pat atsiras papildoma pareiga ženklinti padangas depozito ženklais. Tai reiškia papildomus kaštus. Tačiau tai šiandien jau vykdo visi didieji padangų gamintojai, – poveikį vertino V. Vingrienė. – Kita vertus, padangomatai sudarys prielaidas padangų atliekų tvarkymo verslo plėtrai, rasis naujų darbo vietų. Potencialo investicijos atsipirkimui tikrai yra, tačiau tai priklausys nuo to, kaip nuosekliai ir sąžiningai naujoji sistema bus įgyvendinama.“

Įstatymo projekto autoriai Seimo nariai Virginija Vingrienė ir Tomas Tomilinas tikisi, kad projektas bus pateiktas ir svarstomas jau naujos kadencijos Seimo sesijoje.

Jie siūlo, kad naujas įstatymas įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.

Šiuo metu galiojantis Atliekų tvarkymo įstatymas ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymai nustato, kad mokestį už aplinkos teršimą privalo mokėti tik tie padangų importuotojai, kurie padangas į Lietuvos teritoriją įveža kaip atskirą gaminį ir jas parduoda rinkoje. Tačiau, pagal minėtų įstatymų nuostatas, jei padangos yra importuojamos kaip autotransporto priemonės, jos priekabos ar puspriekabės sudedamoji dalis, jas importuojantiems asmenims mokesčio už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis mokėti nereikia. Nuo mokesčio atleidžiami tie gamintojai ir importuotojai, kurie vykdo padangų atliekų tvarkymo užduotis (80 proc., skaičiuojant nuo viso į Lietuvą įvežto kiekio).