Visos trys naująją valdančiąją koaliciją formuojančios politinės partijos pasisako už tai, kad Vyriausybėje rengiamas ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, vadinamas „Ateities ekonomikos DNR“, būtų peržiūrėtas.

Kaip žinia, iš viso jame numatyta 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos investicijos turėtų sudaryti 2,2 mlrd. eurų, o paspartintos jau suplanuotos investicijos – 4,1 mlrd. eurų.

Spalio 29 dieną planas turėjo 61 patvirtintą projektą. Apie kai kuriuos jų „Delfi“ jau yra rašęs, o apie kitus skaitykite šioje ir kitose publikacijose.

Infekcinių ligų klasteris

Inovacijų ir mokslinių tyrimų srityje DNR plano investicijų komitetas yra pritaręs projektui „Infekcinių ligų klasteris (Vilniaus ir Kauno centrai)“.

Pagal jį, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos savo infrastruktūros atnaujinimui ir pritaikymui pandemijos sąlygoms galėtų skirti 63.154.220 eurų.

Numatoma, kad infekcinių ligų centras Kaune aptarnautų Vidurio ir Vakarų Lietuvą, o centras Vilniuje – Rytų ir Pietryčių. Juos baigti numatoma iki 2022 metų pabaigos.

„Esama infrastruktūra infekcinių ligų gydymui ir skubiosios medicinos pagalbos teikimui neužtikrina tinkamo pavojingų ir ypač pavojingų infekcinių ligų valdymo, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės bei prieinamumo šalies gyventojams, ypač pandemijos atveju“, – rašoma viename DNR plano priedų, kuriame aprašomas šis projektas.

Teigiama, kad ateityje investicijų naudą pajustų į centrus besikreipiantys pacientai, kuriems įtariamos ar jau nustatytos pavojingos ir ypač pavojingos infekcinės ligos.

„Įgyvendinus investicijų projekte numatytas veiklas, pagerės pavojingų ir ypač pavojingų infekcijų gydymo kokybė ir prieinamumas centruose bei sumažės tikslinių grupių ankstyvas mirtingumas nuo šių ligų, tiek pandemijos/epidemijos, tiek įprastu metu.

Infekcinių ligų klasterio centrų įkūrimas yra kertinis elementas efektyviam užkrečiamųjų ligų valdymui epidemijų/pandemijų metu ir jų epidemijų/pandemijų žalos mažinimui, nes centruose bus gydomi patys sunkiausi Lietuvos pacientai, kurie gaus visavertę, integralią, multidisciplininę pagalbą.

Paslauga bus teikiama saugiomis pacientams, personalui ir visuomenei sąlygomis bei nebus sutrikdoma kitų paslaugų teikimo sistema. Be to, pirmieji įkurti centrai ne tik turės sąlygas aktyviai mokslinių tyrimų plėtrai, bet ir integracijai į tarptautines mokslines programas“, – rašoma dokumente.

Kauno klinikos

Individualizuota medicina

Plane patvirtintas dar vienas projektas, kurį plėtotų LSMU Kauno klinikos. Jose už 8.999.760 eurų norima įsteigti individualizuotos (precizinės) medicinos centrą, kuriame būtų naudojama asmens sveikatos duomenų holomikos platformą.

Kaip dėstoma projekto aprašyme, norint pritaikyti precizinę (individualizuotą) mediciną klinikinėje praktikoje, pasaulyje kuriami precizinės medicinos centrai.

„Ši sritis yra nauja medicinos šaka, todėl norint įkurti pirmąjį precizinės medicinos centrą susiduriama su tokiomis problemomis: infrastruktūros trūkumas, kompetencijų trūkumas ir taikymo praktikos suformavimas“, – rašoma dokumente.

Tikimasi, kad įsteigus centrą, plaučių ir galvos smegenų piktybiniais navikais, išemine širdies liga bei retomis ligomis sergantys Lietuvos pacientai turėtų didesnę prieigą prie inovacijų.

„Tikime, kad remdamiesi gerąją užsienio šalių praktika ir įkūrę pakankamą infrastruktūrą, sugebėsime ne tik sukurti veikiančius predikcinius modelius, bet ir projekto laikotarpio metu kliniškai juos pritaikyti bent 50 pacientų grupei, kurie pirmieji Lietuvoje sulauks individualizuoto bei predikciniais modeliais grįsto gydymo“, – rašoma projekte, kurį baigti norima iki 2021 metų pabaigos.

Imuniteto tyrimai

LSMU taip pat turėtų plėtoti 8 mln. eurų projektą „Pažangiųjų imuninio atsako mokslinių tyrimų centras“.

„Įgyvendinus šį projektą universitete būtų sukurtas pažangia mokslinių tyrimų įranga aprūpintas imuninio atsako tyrimų centras, įdiegiant naujausias genomines, metagenomines, proteomikos, metabolomikos, ląstelių tyrimų ir kitas molekulines technologijas“, – teigia jo autoriai.

Paaiškinama, kad šiuo metu su imuniniu atsaku susijusius ligos ir kompleksinių šios srities mokslinių ir taikomųjų žinių pažangiems sveikatos priežiūros sprendimams trūksta.

„Ilgėjant gyvenimo trukmei ir ženkliai didėjant ligų susijusių su imuniniu atsaku paplitimui Lietuvoje, išauga valstybės ekonomine ir sveikatos priežiūros sistemos našta, kuri didžiąja dalimi yra nulemta šios srities mokslinių žinių bei ligų diagnostikos ir gydymo inovacijų trūkumu. Šios ligos turi reikšmingos įtakos pacientų gyvenimo kokybės, mirtingumo ir sergamumo rodikliams Lietuvoje“, – dėstoma projekte.

Naująjį centrą įsteigti planuojama iki 2021 metų pabaigos.

Farmacinės inovacijos

Trečiojo centro steigimą norima patikėti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Taip vadinamam Farmacinių produktų inovacijų ir vystymo centrui iki 2022 metų pabaigos siūloma skirti 3.540.609 eurus.

Projekto autoriai aiškina, kad šiuo metu kuriant ir vystant inovatyvius farmacijos produktus, rinkos dalyviams trūksta mokslinių-reguliacinių patarimų viešųjų paslaugų, o valstybės institucijoms – šiuolaikiškų techninių priemonių ir įrankių, tinkamai užtikrinant Lietuvai vaistų prieinamumą ir jų kokybę.

„Pavyzdžiui, per pastaruosius 30 metų Lietuvoje registruotas tik vienas čia sukurtas inovatyvus vaistinis preparatas. Tai nereiškia, kad tyrimai nevykdomi, tačiau tiriami vaistai registruojami ne Lietuvoje arba tyrimų rezultatais pasinaudoja ne Lietuvos verslas“, – rašoma projekte.

Todėl siūloma sukurti šiuolaikinį ekspertinių ir reguliacinių kompetencijų centrą, turintį pritaikytą tyrimų bei duomenų ir informacijos valdymo infrastruktūrą ir pradėti teikti mokslinius-reguliacinius patarimus inovatyvių farmacijos produktų kūrimo ir vystymo srityje bei vykdyti prevencinius ir stebėsenos veiksmus, siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą ir jų kokybę.

Planuojama, kad projekto metu sukurtiems produktams palaikyti bei tolimesniam funkcijų vykdymui papildomai kasmet reikės apie 456 tūkst. eurų biudžeto asignavimų. Tuo metu palanuojamos pajamos bus vidutiniškai 223 tūkst. eurų kasmet – už teikiamas konsultacijas surinktos valstybės rinkliavos.

Preparatų gamyba

„Ateities ekonomikos DNR“ investicijų komitetas yra pritaręs projektui, kuriuo būtų vystoma taip vadinamų pažangios terapijos ir kraujo vaistinių preparatų gamyba.

Tuo užsiimti turėtų Santaros klinikos, tačiau šiuo metu dar neskelbiama, kiek lėšų tam bus skiriama.

„Naujausio gydymo ir tinkamų vaistinių preparatų savalaikis prieinamumas – tai viena didžiausių šiuo metu gyvybei pavojingų ūminių bei lėtinių (taip pat ir onkohematologinių) ligų gydymo problema.

Išsivysčiusiose valstybėse taikomi naujausi gydymo metodai Lietuvos pacientus pasiekia po kelerių metų, o tai reiškia, kad dalis mūsų šalies pacientų laiku negauna geriausio gydymo“, – rašoma projekte.

Todėl siūloma sukurti infrastruktūrą, kuri būtų naudojama pažangios terapijos vaistinių preparatų pagalbinėms medžiagoms gaminti bei validuoti geros gamybos praktikos sąlygomis.

Taip pat infrastruktūra galėtų būti skirta plazmos donorų telkimui, plazmos surinkimui ir ištyrimui bei plazmos, naudojamos kaip pradinė medžiaga kraujo vaistinių preparatų gamyboje, paruošimui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (199)