Mažinimas sprendžia jaunimo nedarbo problemą?
„Taip, diferenciacija yra įtrauktą į direktyvos pasiūlymą ir kai kurios šalys tai daro. Minimalios algos diferencijavimu galima spręsti tokias problemas, kaip jaunimo nedarbas“, – į DELFI.lt klausimą dėl Lietuvoje atsiradusio pasiūlymo diferencijuoti MMA pagal amžių atsakė aukštas Europos Komisijos pareigūnas.
Jis pridūrė, kad kiekviena valstybė gali spręsti šį klausimą savo ruožtu, bet svarbu, kad tokie veiksmai būtų apriboti laike ir išlaikytos proporcijos, taip pat laikomasi teisingumo ir nediskriminavimo principų.
„Šalys-narės gali įstatymais įtvirtinti mažesnį nei minimali alga atlyginimą, mokamą darbuotojams. Šalys-narės turėtų užtikrinti, kad šie minimalios algos sumažinimai yra būtini, objektyviai pateisinami ir proporcingi“, – sakoma direktyvos 6-ame straipsnyje.
Diskusijos dėl MMA diferencijavimo pagal amžių klausimas pastaruoju metu kilo Lietuvoje. Antradienį jis buvo aptartas iš Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovų sudarytos Trišalės tarybos posėdyje.
„Dalis Europos šalių taikomo praktiką diferencijuoti MMA pagal skirtingas amžiaus grupes (Jungtinė Karalystė, Airija, Olandija ir kitos), nustatant, kad jaunimas iki 25 metų dėl darbo patirties stokos bei mokydamiesi bendrojo lavinimo ar aukštesnėse mokymo įstaigose gauna mažesnį MMA nei kiti darbuotojai“, – teigė Lietuvos verslo konfederacija.
Toks pasiūlymas sukėlė jaunimo ir studentų organizacijų didelį pasipiktinimą, tačiau, kaip dabar matyti, gali būti palaimintas Europos Komisijos.
Vienodo MMA visoje ES nebus
Pastaroji pristatydama direktyvos dėl ES MMA pasiūlymą teigia, toks dokumentas reikalingas, kad būtų užtikrinta ES darbuotojų apsauga ir padorios gyvenimo sąlygos.
„Darbo ir gyvenimo sąlygų pagerinimas apsaugo ne tik mūsų darbuotojus, bet kartu darbdavius, kurie moka padorius atlyginimus. Kartu tai kuria pagrindą teisingam, visa apimančiam ir atspariam atsigavimui“, – komentavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Šiuo metu iš 27 ES valstybių 21 šalis (tarp jų – ir Lietuva) taiko nustatytą MMA, o 6-iuose iš jų – minimumas nustatomas kolektyvinių derybų būdu. Nustatytas minimumas įvairiose šalyse-narėse skiriasi net keletą kartų. Tarkime, Lietuvoje MMA (iki mokesčių) – 607 eurų, didžiausia MMA yra Liuksemburge – net 2142 eurų, Belgijoje ir Vokietijoje – apie 1600 eurų, o mažiausias minimumas – Bulgarijoje (312 eurų) ir Latvijoje (430 eurų).
Pasak Komisijos, tarp 10 ir 20 mln. darbuotojų pajus tiesiogiai direktyvos naudą. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad visoje ES MMA bus vienoda arba tokiose šalyse, kaip Lietuva, „minimumas“ turės pasiekti turtingesnių ES valstybių lygį.
„Tai neįmanoma, tai sunaikintų šalių ekonomikas. Jei rytoj Bulgarija priimtų Liuksemburgo MMA, tuomet nebeliktų Bulgarijos ekonomikos. Taigi, tai neįmanoma. Dėl produktyvumo skirtumų negali būti šimtaprocentinio suvienodinimo. Mes kalbame apie konvergenciją, suderinimą su produktyvumu (...). Tiesiai šviesiai sakau ES piliečiams: mes nežadame vienodo MMA visiems europiečiams; mes nesiūlome vieno, unikalaus MMA dydžio visai Europai. Tai nebūtų realu. Tai būtų visiškai neįmanoma, neatsakinga. Šis dalykas turėtų būti labai aiškus“, – spaudos konferencijos trečiadienį kalbėjo Nicolasas Schmitas, atsakingas už darbus ir socialines teises. – Ko mes siekiame – tai geresnės konvergencijos, panaikinti spragas, didinti algas, sukurti pozityvią dinamiką aplink MMA ir bendrai aplink visus atlyginimus, nes egzistuoja ryšis tarp MMA ir atlyginimų bendrai. Būtent tam skirta direktyva, o ne tam, kad būtų nustatytas unikalus MMA visai Europai.“
Direktyva iš ES valstybių reikalauja tokių dalykų, kaip nustatyti stabilius MMA kriterijus, reguliariai juos atnaujinti, steigti konsultacinius institutus, riboti MMA apkarpymus, įtraukti socialinius partnerius, užtikrinti MMA laikymasi ir informuoti Komisiją.
Direktyvoje net nėra konkrečių kriterijų (procento nuo vidutinio atlyginimo ar medianos), kurių privalo laikytis valstybė. Tarkime, Lietuvoje MMA yra 44 proc. vidutinio atlyginimo. Tiesa, direktyvos paaiškinimuose rekomenduojama, kad valstybėms naudotų tarptautinius kriterijus – 60 proc. nuo bendros atlyginimų medianos ir 50 proc. nuo vidutinio atlyginimo. Jei Lietuvoje būtų įtvirtintas pastarasis kriterijus, tuomet MMA išaugtų iki 690,5 euro.
Direktyvą dabar turės patvirtinti Europos Taryba ir Europos Parlamentas. Po to šalys-narės turės dvejus metus direktyvos nuostatoms įgyvendinti. Po penkerių metų Komisija atliks direktyvos įvertinimą.
