„Priežastis paprasta – skaičiai rodo, kad trečią ketvirtį iš krizės išlipo iš karto du sektoriai, turintys didžiausi svorį Lietuvos BVP, tai yra apdirbamoji gamyba ir mažmeninė prekyba“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

„Sakyčiau, kad būtent pozityvūs Lietuvos pramonės ir mažmeninės prekybos sektorių rezultatai labiausiai tempė į viršų Lietuvos BVP“, – pridūrė jis.

Anot ekonomisto, atsigaunant vartojimui visame pasaulyje ir stiprėjant Europos Sąjungos (ES) pramonei, Lietuvos gamintojai gavo daugiau užsakymų iš stambesnių ES valstybių gamintojų.

Be to, jo teigimu, įtakos pozityviai dinamikai galėjo turėti ir liepą bei rugpjūtį apie 2 proc. sumažėjusios euro zonos pramonės eksportuojamos produkcijos kainos.

„Tai reiškia, kad euro zonos gamintojai mažinasi eksporto kainas, siekdami išlikti konkurencingi išorės rinkose“, – komentavo A. Izgorodinas.

„Tai yra naudinga Lietuvos eksportuotojams, nes noras susimažinti eksporto kainas skatina stambesnių euro zonos valstybių gamintojus žvalgytis kontraktinės gamybos variantų rytų ES valstybėse, įskaitant ir Lietuvą“, – sakė jis.

Komentuodamas mažmeninės prekybos atsigavimą, A. Izgorodinas pabrėžė, kad tai lėmė rugsėjo mėnesį į kovo lygį sugrįžęs Lietuvos vartotojų pasitikėjimas.

Anot jo, ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos varikliu išliks pramonė, tačiau vidaus vartojimo rodiklių perspektyvos gali būti kiek vangesnės dėl blogėjančios pandeminės situacijos.

„Problema ta, kad Lietuvos vartojimo rodikliai stipriai priklauso nuo vartotojų lūkesčių. Didelė Lietuvos vartojimo rinkos priklausomybė nuo vartotojų nuotaikų kelia nemažai rizikų – ketvirtą šių metų ketvirtį ir pirmą kitų metų pusmetį tai gali būti Lietuvos vartojimo rinkos Achilo kulnu“, – teigė A. Izgorodinas.

Pasak jo, rizika kyla dėl to, kad vartotojų lūkesčiai svyruoja priklausomai nuo neapibrėžtumo, pandeminės situacijos, todėl reikšmingas COVID-19 atvejų augimas ir ekonomikos suvaržymo priemonės gali staigiai pabloginti vartotojų nuotaikas ir mažinti ne pirmo būtinumo prekių apetitą, o tai darytų neigiamą spaudimą visai mažmeninei prekybai.

Lietuvos BVP per tris ketvirčius, palyginti su 2019-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 1,4 proc. iki 35,9 mlrd. eurų. Vien trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, BVP augo 3,7 proc. iki 13,1 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)