Statistikos departamentas paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį BVP buvo 3,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį. tačiau palyginti su praėjusių metų tuo at laiku, jis vis dar buvo 1,7 proc. mažesnis.
„Po pavasarį buvusių apribojimų Lietuvos ekonomika galėjo pasidžiaugti laisvesne vasara. Atlaisvinus apribojimus, gyventojai plačiau atvėrė pinigines, o verslas pajuto atsigaunančią paklausą tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse eksporto rinkose“, – komentare sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Daugiausia prie trečiąjį ketvirtį stebėto namų ūkių vartojimo atsigavimo prisidėjo tebedidėjančios gyventojų pajamos – metinis jų augimas vasarą buvo apie 10 proc. Kartu augo ir mažmeninė prekyba, o maitinimo įstaigų apyvarta buvo tik 5,8 proc. mažesnė nei prieš metus.
„Tai vieni geriausių rezultatų tarp visų ES valstybių“, – teigė analitikas.
Namų ūkių galimybės ir noras vartoti padėjo atsigauti į vidaus rinką orientuotam verslui, o atsigaunančios pagrindinių partnerių ekonomikos skatino eksportuojančių įmonių pardavimų augimą.
„Vis dėlto vasariškas nuotaikas aptemdė blogėjanti epidemiologinė padėtis (...) Jei vasaros ekonominė raida maloniai nustebino, tai žiemą galime sulaukti nemalonių siurprizų“, – sakė D. Imbrasas.
Anot jo, kuo ilgiau truks antroji pandemijos banga, tuo didesnė rizika, kad pasaulio ekonominė padėtis reikšmingai pablogės, suprastės namų ūkių ir įmonių lūkesčiai, vis daugiau problemų kels augančios valstybių ir įmonių skolos bei didėjanti bankrotų rizika. Visa tai bus juntama ir Lietuvoje.