„Šie produktai yra pigūs, nekokybiški ir skirti girtaujantiems asmenims“, – rašoma 2019 metų rugsėjį priimto Alkoholio kontrolės įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvoje draudžiama parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 6 proc., išpilstytus į didesnę negu 0,2 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.
Taip pat atsiranda draudimas, pagal kurį ne didesnės nei 6 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos gėrimai negali būti parduodami išpilstyti į didesnę nei 1 litro tarą.
Galiausiai, draudžiama pardavinėti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 22 proc., gamyklų supilstytus į stiklines, taures ir kitą gėrimams tiesiogiai vartoti skirtą tarą.
Šiuos draudimus inicijavęs Seimo narys Paulius Saudargas nurodo į 2017 metais Vilniaus universiteto paviešintą tyrimą, kuriame atskleista, kad girtaujantys asmenys dažniausiai renkasi pigų stiprų „bambalinį“ alų arba „vaisiuką“ – spirituotą vaisių vyną.
„Taip pat būtent alkoholikams yra skirti ir stiprieji gėrimai, išpilstyti į jogurto indelio-puodelio tipo pakuotę nuplėšiamu dangteliu“, – rašoma jo aiškinamajame rašte.
Kadenciją baigiantis Seimas yra priėmęs ne vieną prekybą alkoholiu apribojantį įstatymų pakeitimą.
Pavyzdžiui, nuo 2018 metų darbo dienomis ir šeštadieniais svaigiuosius gėrimus galima įsigyti nuo 10 iki 20 val., o sekmadieniais nuo 10 iki 15 val.
Be to, jaunesni nei 20 metų asmenys nebegali įsigyti alkoholinių gėrimų.
Taip pat Seimas ne kartą yra didinęs alkoholiniams gėrimams taikomus akcizus.
