Pratęsti šį, jau kelis kartus pratęstą, pereinamąjį laikotarpį siūlo Seimo narys Antanas Matulas. Jis siūlo, kad vaistinėje ir toliau galėtų dirbti vienas farmakotechnikas, o vaistininkas jo veiklą prižiūrėtų naudojantis ryšio priemonėmis.
Kaip paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis, nuo 2021 metų sausio 1 dienos vaistininkas turės fiziškai būti vaistinėje.
„Taigi jis, be kitų savo funkcijų, galės vykdyti tiesioginę priežiūrą vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) teikiant farmacines paslaugas, parduodant (išduodant) vaistinius preparatus, gaminant ekstemporaliuosius vaistinius preparatus“, – pasakojo jis.
Kuo vaistininkas skiriasi nuo farmakotechniko „Delfi“ papasakojo Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
„Vaistininkai mokosi 5 metus ir yra ruošiami kaip moksliniai farmacijos specialistai, šie žmonės įgyja magistro laipsnį. Farmakotechnikai mokosi 3 metus ir jų visas mokslas yra nukreiptas į darbą vaistinėje, turi bent pusę metų privalomos praktikos vaistinėse ir įgyja bakalauro laipsnį“, – sakė ji.
J. Gališanskis dėstė, kad nuolatinis fizinis vaistininko buvimas vaistinėje turės teigiamos įtakos teikiamų farmacinių paslaugų kokybei.
„Farmacinė veikla vaistinėje apima vaistinių preparatų pardavimą ar išdavimą galutiniams vartotojams, farmacinių paslaugų teikimą, farmacinę rūpybą, ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybą, jų kokybės kontrolę, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą. Vykdant farmacinę veiklą taip pat vykdomas receptinių vaistų pardavimas be recepto, vaistų suderinamumo vertinimas, vaistų peržiūra. Šioms veikloms vykdyti reikalingi vaistininkai.
Todėl vaistininko fizinis buvimas vaistinėje visą darbo laiką būtinas ne tik farmakotechniko tam tikros veiklos tiesioginei priežiūrai vykdyti, bet ir užtikrinant tinkamą vaistinės veiklą, reikalingą paslaugų spektrą bei kokybiškas paslaugas. Vaistininkas neturės stovėti šalia farmakotechniko, tačiau jis galės greičiau ir efektyviau iškilus neaiškumui įvertinti paciento pateiktą receptą, nedelsiant pakonsultuoti farmakotechniką ir, jei reikia, pacientą.
Taip pat vaistininkų nuolatinis buvimas vaistinėje turės teigiamos įtakos ir skatinant pacientus racionaliau vartoti vaistus, nes būtent jam tenka atsakomybė sprendžiant visas su vaisto vartojimu susijusias sveikatos problemas, įvertinant pacientui paskirtų vaistų klinikinius aspektus, farmakologines vaistų savybes ir kitą susijusią informaciją“, – pasakojo jis.
Ministerijos atstovas dar teigė, kad artimiausiu metu vaistininkai turėtų dar aktyviau įsitraukti į sveikatinimo veiklą, įteisinus išplėstinės praktikos vaistininko profesinę kvalifikaciją.
„Išplėstinės praktikos vaistininkas galės vykdyti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas, pavyzdžiui, imunoprofilaktiką (skiepijimą). Šioms paslaugoms vykdyti reikalingas tiesioginis specialisto ir paciento kontaktas, t. y. vaistininkas turi būti fiziškai vaistinėje“, – sakė jis.
J. Gališanskis apibendrino, jog vaistinėje turėtų dirbti komanda – vaistininkas kartu su farmakotechniku.
„Pažymėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių paplitęs didesnių vaistinių modelis, kur vaistinėje vienoje pamainoje dirba visa komanda – vaistininkas, vienas ar daugiau vaistininko padėjėjų, kiti specialius mokymus baigę specialistai, todėl vienoje vaistinėje teikiamos plataus spektro farmacinės paslaugos, pavyzdžiui, vaistų gamyba, farmacinė rūpyba, vaistų, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų, pardavimas ir kt.“, – sakė jis.
Įrašyta dar 2006 metais
Ministerijos atstovas dar priminė, kad nuostata, jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, buvo įrašyta 2006 metų birželio 22 dieną priimtame Farmacijos įstatyme.
„Siekiant sudaryti sąlygas vaistinėms persitvarkyti, šios nuostatos įsigaliojimas iš pradžių buvo atidėtas iki 2016 metų, po to – iki 2021 metų. Nauja tvarka buvo atidedama motyvuojant tuo, kad vaistinės ir jų personalas anksčiau nebuvo pajėgūs pasiruošti įsigaliosiančiam Farmacijos įstatymo pakeitimui, o per atidėjimo laikotarpį vaistinės įdarbintų pakankamai vaistininkų, dirbančių fiziškai vaistinėje ir tiesiogiai prižiūrinčių farmakotechnikus, arba farmakotechnikai, siekiantys įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, ją spėtų įgyti.
Taigi vaistinės turėjo net 15 metų laikotarpį persitvarkyti ir atitinkamai organizuoti savo darbą, atitinkamai farmakotechnikai turėjo pakankamai laiko prisitaikyti prie numatomų pokyčių rinkoje“, – sakė jis.
Apie tai, kaip vyko farmakotechnikų perkvalifikavimas „Delfi“ papasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė.
„Perkvalifikavimą vykdė LSMU, vėliau ir Vilniaus Universitetas, jis vyko 2004–2019 metais. Per šį laikotarpį farmacijos magistro laipsnį LSMU įgijo 465 farmakotechnikai.
Pereinamasis laikotarpis buvo pakankamas darbdaviams pasiruošti, o vaistininko padėjėjams įgyti vaistininko kvalifikaciją. Šios kvalifikacijos iki šiol neįgiję vaistininko padėjėjai to nepadarė veikiausiai tik dėl nenoro ir aplaidumo“, – dėstė ji.
VU Medicinos fakulteto komunikacijos skyriaus vadovė Lina Kocienė nurodė, kad jų universitete iš viso pereinamuoju laikotarpiu persikvalifikavo ir vaistininko licenciją įgijo 535 asmenys.
„Vilniaus universitete 2013–2015 metais vyko ES struktūrinės paramos projektas „Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos tobulinimas farmacijos srityje“, kuris iš dalies buvo finansuojamas ir darbdavių lėšomis. Šio projektu metu persikvalifikavo 70 vaistininko padėjėjų“, – pridūrė ji.
L. Kocienė dar sakė, kad vaistininko profesinę kvalifikaciją suteikianti farmacijos studijų programa universitete labai populiari.
„Pretendentų mokyklos baigimo pažymių vidurkiai yra labai aukšti ir konkuruoja su medicinos studijų programa. Šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja 173 farmacijos studentai. Studijos trunka 5 metus, per šį laikotarpį būsimi vaistininkai įgyja tiek naujausių farmacijos žinių tiek pasaulinėje praktikoje taikomų įgūdžių. Farmacijos studijų programos absolventai įgyja vaistininko profesinę kvalifikaciją, farmacijos magistro laipsnį ir gali vaistininko praktika užsiimti visoje Europos Sąjungoje“, – informavo ji.
Prof. R. Morkūnienė pasakojo, kad kasmet vaistininko specialybę renkasi apie 100–150 abiturientų, skaičiai per pastaruosius keletą metų panašūs.
„Šiais metais per LAMA BPO pagrindinį priėmimą į skirtas Farmacijos studijų programai 20 valstybės finansuojamų vietų pretendavo daugiau nei 7 pretendentai į vieną vietą. Iš viso per pagrindinį priėmimą į LSMU studijų programos valstybės finansuojamas vietas pateikė prašymus 246 abiturientai, o į valstybės nefinansuojamas vietas – 158.
Kadangi valstybės finansuojamų vietų skiriama nedaug, nemaža dalis studentų renkasi mokamas studijas, investuoja į studijas savo asmenines lėšas. LSMU turi puikias infrastruktūros galimybes ir didžiulę sukauptą patirtį, gali vykdyti ir žymiai didesnio studentų skaičiaus studijas, jeigu tik būtų poreikis ir tam būtų skiriama daugiau valstybės finansuojamų vietų“, – „Delfi“ sakė ji.
Vienų trūksta, kitus atleis
Tačiau K. Nemaniūtė-Gagė teigė, kad šiuo metu Lietuvos vaistinėse trūksta daugiau nei 80 vaistininkų.
„Vaistinės, derindamos farmacijos specialistų darbo grafikus, vaistininkams dirbant daugiau nei vienu etatu, kartu dirbant ir farmakotechnikams, sugeba užtikrinti, kad dirbtų visos šiuo metu Lietuvoje esančios visuomeninės vaistinės“, – teigė ji.
„Eurovaistinę“, „Benu vaistinę“, „Gintarinę vaistinę“ ir „Norfos vaistinę“ vienijančios asociacijos vadovė aiškino, kad naujas įpareigojimas iš esmės sugriautų šiuo metu nusistovėjusią situaciją.
„Realiai Seimo nario A. Matulo siūlymas nekeičia šiuo metu esančios situacijos, nes vaistininkai jau ir taip 15 metų prižiūri farmakotechnikus nuotoliniu būdu. Bėda ta, kad nuo naujų metų įsigaliojus naujiems reikalavimams, ir jei jie nebus pakeisti, ne tik teks atleisti daugiau kaip 350 farmakotechnikų, bet ir uždaryti daugiau kaip 150 vaistinių, esančių Lietuvos regionuose“, – įspėjo ji.
K. Nemaniūtė-Gagė sakė, kad sistema, kuomet vaistininkai prižiūri farmakotechnikus nuotoliniu būdu, puikiai veikia, didelėse vaistinėse ir dabar dirba keletas vaistininkų ir keletas farmakotechnikų, tačiau mažesniuose miesteliuose visą darbo dieną vaistinėje dažniausiai dirba vienas farmakotechnikas, nuotoliniu būdu prižiūrimas vaistininko.
„Svarbu paminėti, kad nė viena vaistinė nebus atidaryta be vaistininko, nes tik jis gali būti farmacinės veiklos vadovu, vadinasi ir prižiūrėti visą vaistinės darbą bei joje dirbančius farmakotechnikus. Tačiau vaistininkų trūksta, tad miesteliuose dažniausiai vienas vaistininkas prižiūri keletą vaistinių, atvažiuodamas patikrinti receptus, jei reikia konsultuoja farmakotechniką, o visu kitu laiku vaistininkas ir farmakotechnikas bendrauja nuotoliniu būdu. XXI amžiuje, atsižvelgiant į visas naujausias technologijas, į siaučiantį Covid-19 ir į tai, kad net gydytojai randa būdų, kaip konsultuoti pacientus nuotoliniu būdu, keista, kad tokia galimybė iš vaistininkų yra atimama“, – sakė ji.
Pašnekovė dar dėstė, kad vaistinių uždarymas būtų pats liūdniausias kelias ne tik darbo netenkantiems farmakotechnikams, bet ir gyventojų bendruomenėms, nes ne viename miestelyje iki kitos vaistinės teks važiuoti 20 ar net 30 kilometrų.
„Šiuo metu miestelių vaistinėse dirba farmakotechnikai 20, kiti net 40 metų, ir jiems tikrai pikta ir liūdna, nes iki dabar galėjo aptarnauti pacientus, išduoti jiems vaistus, konsultuoti, o po naujų metų jų gebėjimai stebuklingu būdu išgaruos ir jie, kelis dešimtmečius teikiamų paslaugų, jei vaistininko fiziškai nėra šalia, nebegalės atlikti.
Iš esmės net pavadinimas vaistininko padėjėjas yra klaidinantis, nes tai yra farmacijos specialistas, farmakotechnikas, galintis ir gebantis atlikti daugybę darbų, tarp kurių ir vaistų gamyba, bei teikti farmacinę paslaugą pacientams. Nei iš valstybinių institucijų, nei iš pacientų ar jų organizacijų nesame gavę jokių nusiskundimų farmakotechnikų aptarnavimu, priešingai, miestelių gyventojai išreiškia padėką ten dirbantiems farmakotechnikams.
Gyventojai ateina ne tik vaistinių preparatų įsigyti, bet ir paklausti patarimo sveikatinimo tikslais. Karantino metu vaistinės ir jose dirbantys farmacijos specialistai buvo beveik vieninteliai sveikatos priežiūros specialistai, kuriuos gyventojai, užsidarius gydymo įstaigoms, galėjo lengvai pasiekti. Apmaudu, kad nepasibaigus ekstremaliai situacijai, neradus visų atsakymų, kaip užtikrinsime sveikatos įstaigų ir vaistinių preparatų prieinamumą, nepamatuotais ir neproporcingais sprendimais uždarome miesteliuose dirbančias mažas vaistines“, – kalbėjo ji.
Mato kitaip
Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis teigė nesutinkantis su teiginiu, kad Lietuvoje trūksta vaistininkų.
„Rugsėjo 15 dieną, Užimtumo tarnybos duomenimis joje buvo registruota 39 vaistininkai, ieškantys darbo. Taip pat reikėtų pasvarstyti, kodėl sumažėjo vaistininko profesiją besirenkančių abiturientų? Ar tik ne vaistininko profesijos prestižo sumenkinimas ir nekonkurencingas darbo užmokestis turėjo tam įtakos?“ – klausė jis.
Profsąjungos pirmininkas sakė, kad nepritaria pasiūlymui dar kartą pratęsti pereinamąjį laikotarpį.
„Tačiau suprasdami Lietuvos gyventojus, gyvenančius mažesniuose miesteliuose ir bijančius netekti vienintelės vaistinės bei nenorėdami pabloginti prieinamumo įsigyti vaistinių preparatų, mes pritartume, kad miestelio vaistinėje ir toliau galėtų dirbti vienas farmakotechnikas , tačiau su sąlyga, jei tai yra vienintelė vaistinė tame miestelyje (ne vieno tinklo vaistinė, bet visiškai viena vaistinė), ir tik tol, kol nebus surastas vaistininkas
Taip pat, Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga, suprasdama, kad gali būti diskriminuojami vyresnio amžiaus vaistininko padėjėjai, sutiktu su išlyga, jog be vaistininko priežiūros galėtų dirbti farmakotechnikai, kuriems iki pensijos liko ne daugiau 5 metų“, – sakė jis.
Ž. Mineikis papasakojo atlikęs nedidelę analizę apie vaistų prieinamumą Lietuvos provincijoje, t. y. miesteliuose, kur gyvena nuo 500 iki 2 tūkst. gyventojų (2011 metų surašymo duomenimis).
„Pavyzdžiui, Endriejave yra 640 gyventojų ir nė vienos vaistinės, Žemaičių Naumiestyje su 1373 gyventojų yra dvi vaistinės, Viduklėje 1670 gyventojų ir dvi vaistinės, Doviluose su 1246 gyventojais – nė vienos, o štai Vainute su 746 gyventojų – irgi dvi! Beje, Rusnėje yra 1600 gyventojų ir ten neseniai buvo trys vaistinės, iš kurių liko tik viena privati, nes tinklai savo uždarė.
Remdamiesi šia analize, galime daryti prielaidą, kad tinklams svarbiausia yra pelnas, o ne gyventojų poreikiai. Ir jeigu vaistinė neatneš jų lūkesčius tenkinančio pelno, jie tikrai ją uždarys, nepriklausomai nuo to, ar ten dirba vaistininkas, ar farmakotechnikas. Lygiai taip pat tinklams nerūpės, jeigu tai bus vienintelė ir paskutinė vaistinė miestelyje“, – sakė jis.
Pašnekovas dar įspėjo, kad A. Matulo pataisa gali būti pavojinga ne tik farmokotechnikams, bet ir patiems vaistininkams.
„Kadangi siūloma farmakotechniko priežiūrą vykdyti nuotoliniu būdu, gali taip atsitikti, kad bus įdarbintas vienas vaistininkas, prižiūrintis visus tinklo farmakotechnikus.
Tuomet vaistininkų visai nebereikės, užteks farmakotechnikų, kurių atlyginimas yra mažesnis, negu magistro diplomą turinčių vaistininkų“, – sakė jis.
Siūlo pritraukti iš užsienio
Viešojoje erdvėje pasirodžius nerimui apie vaistininkų stoką, Lietuvos pramonininkų konfederacija išplatino pranešimą, kuriame ragina Vyriausybę šią profesiją įtraukti į darbuotojų, kurių trūksta Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą.
Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis 2019 metų gruodžio 31 dieną Lietuvoje buvo 3438 vaistininkai, turintys galiojančią vaistininko praktikos licenciją, 1225 farmakotechnikai ir 1367 vaistinės. Atitinkamai, vienai vaistinei vidutiniškai teko 2,5 vaistininkai ir 1,1 farmakotechnikas.
K. Nemaniūtė-Gagė sakė, kad kitais metais papildomai reikės 350 vaistininkų, o J. Gališanskis pažymėjo, kad Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos gali parengti iki 200 vaistininkų per metus.
„Vaistinės taip pat gali ieškoti darbuotojų užsienyje, tačiau jie turi atitikti Lietuvoje galiojančius kvalifikacijos reikalavimus.
Lietuvoje galioja Lietuvos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos studijų diplomai, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinti kitose valstybėse išduoti farmacijos studijų diplomai, liudijimai ir kiti profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai, jeigu jie atitinka Europos Sąjungoje galiojančius minimalius farmacijos studijų programų farmacijos specialistams reikalavimus.
Užsienio valstybėse įgytą vaistininko ar farmakotechniko profesinę kvalifikaciją (pasirengimą bei patirtį) vertina ir pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija. Valstybių narių piliečių ir trečiųjų valstybių piliečių profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo procedūras atlieka Lietuvos kompetentingos institucijos.
Jei vaistininko rengimas baigtas ne Lietuvoje, jo profesinė kvalifikacija turi būti pripažinta vadovaujantis Lietuvos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Tik pripažinus vaistininko profesinę kvalifikaciją specialistas gali kreiptis gauti vaistininko praktikos licenciją.
Pažymėtina, kad vaistininkas turi mokėti valstybinę kalbą. Siekdamas gauti licenciją jis turi pristatyti dokumentą, patvirtinantį įgytą vaistininko pareigoms eiti reikalaujamą antrąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, kai iš pateiktų išsilavinimą patvirtinančių dokumentų negalima nustatyti valstybinės kalbos mokėjimo lygio.
Siekiant pritraukti specialistų, ministerija taip pat ragina kurti patrauklesnes darbo vietas vaistinėse, sudaryti sąlygas tobulėti ir galimybę kuo plačiau pritaikyti savo profesines kompetencijas vykdant sveikatinimo veiklą“, – apie galimybes vaistininkų pritraukti iš užsienio kalbėjo jis.
K. Nemaniūtė-Gagė teigė, kad turi pavyzdžių, kai kaimyninių šalių piliečiai lietuvių kalbą išmoksta per kelis mėnesius.
„Išgirdę, kad Lietuvoje trūksta vaistininkų, į Lietuvos vaistines jau kreipėsi gyventojai iš Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos. Tikiuosi bus rasta sprendimų, kaip šiuos žmones greičiau įdarbinti Lietuvos vaistinėse. Galiu pasidžiaugti sėkmingais pavyzdžiais, Lenkijos pilietė kiekvieną dieną iš Lenkijos atvyksta dirbti į Lietuvoje esančią vaistinę, nemažai sunkumų kirsti sieną buvo esant karantinui, bet sprendimai dirbti Lietuvoje buvo rasti.
Toks nuotolinis farmakotechnikų priežiūros modelis yra ir kitose ES šalyse, pavyzdžiui Danijoje. Be to, Lietuvoje farmakotechnikai rengiami žymiai ilgiau nei svetur, yra šalių, kur mokosi tik vienus ar pusantrų metų, tad natūralu, kad jie gali būti tik padėjėjais, tuo tarpu Lietuvoje farmakotechnikai studijuoja 3 metus ir turi dar pusės metų praktiką vaistinėje“, – kalbėjo ji.
Savo ruožtu Ž. Mineikis sakė, kad darbuotojų pritraukimas iš trečiųjų šalių būtų neteisingas.
„Siekdami galutinai palaužti jiems pelną uždirbančių profesionalių specialistų valią, darbdaviai ėmėsi iniciatyvos vaistininko profesiją įtraukti į retųjų specialybių sąrašą, kas palengvina darbuotojų pritraukimą iš trečiųjų šalių.
Mūsų manymu, tai nėra teisinga, nes trečiose šalyse mokslas trunka daug trumpiau, negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, farmakotechniko mokymosi laikas Archangelske yra 2 metai. Kaip galima sulyginti diplomus, kai Lietuvoje vaistininko padėjėjas mokosi 3 metus, o vaistininkas – net 5? O kur dar kalbos barjeras? Apie kokią farmacinės paslaugos kokybę mes tada kalbame? Juk po tuo slypi mažesni kaštai darbo užmokesčiui ir lengviau valdomas darbuotojas.
Šiuo klausimu atsakomybę turėtų prisiimti ir valdžios institucijos, nes iki šiol yra ruošiami vaistininko padėjėjai Kauno kolegijoje, nors jų ateitis farmacijos darbo rinkoje labai miglota. Gaila, kad jaunuoliai, prieš įstojant į kolegiją, nepasidomi savo darbo ateities perspektyvomis“, – dėstė jis.
Pažeistų lūkesčius
Prof. R. Morkūnienė dar sakė, kad A. Matulo projektas kelia pavojų kokybiškos farmacinės paslaugos teikimui.
„Kadangi sudaro išskirtines sąlygas pelno siekiančiam darbdaviui versti sveikatinimo sistemoje dirbančius vaistininkus mišriu būdu dirbti keliose ar net keliolikoje darbo vietų, ir dar kartu komplikuoti pareigines funkcijas jas išplečiant nuotoliniu būdu vykdomomis konsultacijomis savarankiškai dirbantiems nepakankamos kvalifikacijos farmakotechnikams. (...)
Lietuvos žmonės susiduria su tokiomis problemomis, kaip polifarmacija, augantis vaistų vartojimas, neteisingas vaistų vartojimas ir augantis nepageidaujamų vaistų poveikių skaičius. Nuo farmacinės paslaugos kokybės priklauso žmonių sveikata, todėl natūralu, kad Europos Sąjungoje vaistininkas yra reglamentuojama profesija, kai nustatyti aiškūs reikalavimai profesinei kvalifikacijai: 5 metų studijos, atitinkamas teorinis ir praktinis parengimas universitete, bent 6 mėnesių praktika visuomenės ir ligoninės vaistinėje.
Vaistininkas bendradarbiauja su gydytojais, prieš keletą metų pradėjo teikti farmacinės rūpybos paslaugas (tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas), greitu laiku, įgijus papildomą licenciją, teiks vakcinacijos paslaugą.
Teikiamas projektas dėl vaistininko darbo ryšio priemonėmis stabdytų daugelį išvardintų veiklų. Paradoksalu, tačiau teikiant farmacinę paslaugą, kai atliekamos gyventojų individualios konsultacijos ir, bendradarbiaujant su gydytoju, sprendžiamos su vaistinių preparatų vartojimu susijusios problemos, gydytoją konsultuotų žemesnės kvalifikacijos specialistas – vaistininko padėjėjas“, – sakė ji.
Galiausiai, pasak pašnekovės, labai keista, kai valstybė jau 15 metų nesugeba įgyvendinti Europos standartų ir reikalavimų.
„Teikiamas projektas pažeistų ne tik 3458 vaistininkų, bet ir į vaistininkus persikvalifikavusių specialistų, bei būsimų vaistininkų (apie 700 farmacijos studentų) teisėtus lūkesčius verstis farmacine veikla taip, kaip numato ES teisė ir iki šiol galiojusios Farmacijos įstatymo nuostatos.
Sunku įsivaizduoti kokybišką paslaugą, teikiamą ryšio priemonėmis. Juk niekas nenorėtų, kad būtų atliekama medicininė operacija, kurią atliktų žemesnės kvalifikacijos specialistas, gydytojui konsultuojant telefonu. Ir niekas nekelia klausimų, kokias paslaugas atlieka gydytojas odontologas ir odontologo padėjėjas. Iki šiol nė vienoje Europos šalyje nekilo klausimų, ką veikia vaistininkas ir ką gali atlikti farmakotechnikas“, – sakė ji.
Prof. R. Morkūnienė paaiškino, kad farmakotechnikai vaistinėje gali vykdyti per 20 įvairių veiklų pagal savo kompetencijas ir gebėjimus.
„Europoje nėra nė vienos valstybės, kurioje būtų leidžiama specialistui be atitinkamo išsilavinimo dirbti vaistininko darbą. Tuo labiau, kad Lietuva pirmauja ES tiek pagal vaistinių, tiek ir pagal vaistininkų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų.
Vaistininkas ir farmakotechnikas yra ruošiami pagal skirtingas studijų programas, dalyvaujant skirtingos kompetencijos dėstytojams, o baigus studijas įgyjamas skirtingas Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmuo ir pasirengimas.
Palyginimui, 70 proc. universiteto studijų programos dėstytojų turi mokslų daktaro laipsnį – ir tik iki 10 proc. šį laipsnį turi kolegijų studijų programose. Universitete vykdomos mokslu grįstos studijos, kurios suteikia gebėjimus naujausias farmacijos mokslo žinias taikyti praktikoje, suteikiant farmacinę paslaugą, konsultuojantis su gydytojais, prisiimant asmeninę atsakomybę ir prisitaikant prie besikeičiančios sveikatos sistemos pokyčių.
Todėl farmakotechnikas pagal kvalifikaciją negali būti prilygintas vaistininkui ir prisiimti jo atsakomybių tiek dėl programos skirtumų, tiek ir dėl esamos teisinės bazės“, – nurodė LSMU Farmacijos fakulteto dekanė.
