Bando transformuoti veiklą

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė „Delfi“ pasakojo, kad šiuo metu situacija, kalbant apie viešbučius, jų užimtumą ir, bendrai, išsilaikymą, yra labai įvairi, mat esantiems didžiuosiuose miestuose sekasi prasčiau, o įsikūrusiems kurortuose situacija kiek geresnė.

„Šiuo metu bendras viešbučių užimtumo vidurkis miestuose siekia vos 6-10 proc., o dar apie 30 proc. yra neatsidariusių iš po kovo mėnesio“, – sakė ji.

Tiesa, nors klientų labai nedaug, viešbučiams išgyventi, anot E. Šiškauskienės, nepadeda ir prasidėjęs šildymo sezonas, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos siunčiami laiškai su priminimu, kad nuo Naujųjų jau teks pradėti mokėti atidėtus mokesčius.

„Ši situacija yra labai sudėtinga, – teigė ji. – Manau, kad labai realu, kad dalis viešbučių gali kito sezono ir nesulaukti, bankrutuoti.“

Kalbėdama apie tai, kad kai kurie viešbučiai siekdami sumažinti patirtus nuostolius pradėjo užsiimti ir ilgalaike nuoma, E. Šiškauskienė teigė, kad bendrai rinkoje toks dalykas nebuvo naujas, tiesiog pandemijos metu buvo plačiau pritaikytas.

„Yra tokių viešbučių, kurie bando transformuotis, bet labai nedaug. Matome, tai nėra taip paprasta, tinkliniai viešbučiai turi sutartis, franšizes, jie negali savivaliauti.

Evalda Šiškauskienė

Dabar viešbučiams svarbiausia yra išgyventi, o tik gavę finansų jie galės kurti naujus projektus“, – kalbėjo ji ir užsiminė, kad šiuo metu viešbučiai klientus pritraukti bando ir mažindami kainas, mat tokių žemų kainų dar niekada nėra buvę.

E. Šiškauskienės teigimu, pandemijos metu buvo ir tokių viešbučių, kurie įsidiegė bekontaktį įsiregistravimą ir išsiregistravimą.

„Amberton“ Vilniuje darė self-check-in, „Žemaitės“ viešbutis pradėjo patalpas nuomoti ilgalaikei nuomai. <...>

Verslas, labai lankstus, sugalvos, tik reikia truputį injekcijų ir pagalbos iš vyriausybės pusės. Daugelis manome, kad jei ne pavasariui, tai II ketv. tas judėjimas vis tiek turi atsigauti“, – komentavo ji.

Įsidiegė naują sistemą, šildo ne visus kambarius

„Amberton“ tinklo generalinis direktorius Tadas Matjošaitis patvirtino, kad visai neseniai dalyje šio tinklo viešbučių įvyko šioks toks persitvarkymas, kurio metu buvo įdiegta nauja bekontaktė svečių įsiregistravimo ir išsiregistravimo sistema.

„Mes manėme, kad viešbučiai, kaip ir visas pasaulis, turi automatizuotis, tad pati mintis kilo dar prieš COVID-19, tačiau pandemija viską paspartino.

Sistema veikia labai paprastai. Klientas pasidaro kambario rezervaciją, rezervacija įkrenta į mūsų sistemą ir automatiškai nueina į viešbučio programą, kuri, automatiškai, žmogui, pagal jo atvykimą ir išvykimą, norimą datą, sugeneruoja kodą. Kodas nusiunčiamas žmogui SMS ir el. paštu.

Prie įėjimo ir prie kambarių yra pastatyti tokie aparatai, skaitytuvai. Tai žmogus ten suveda gautą kodą, paskui prieina prie kambario durų, jį pakartoja, ir viskas“, – veikimo principą aiškino viešbučių tinklo vadovas ir teigė, kad tokiu būdu yra visiškai atsisakoma personalo įsikišimo, dėl ko įmonė sutaupo.

„Tačiau esmė buvo net ne taupymas, tačiau kvalifikuoto personalo trūkumas, nes dėl to turėdavome labai daug problemų. Būdavo, apmokai, o jie tada išeina ir vėl viskas iš naujo.

Dabar visi klientai yra aptarnaujami per nuotolį. Visą parą klientai gali skambinti į mūsų skambučių centrą. Kol kas nebuvo tokių atvejų, kai negalėtume padėti“, – sakė jis.

Bendrai kalbėdamas apie tokios sistemos įdiegimą vadovas džiaugėsi, kad dabartiniame kontekste, kai visi siekia kuo mažiau kontaktuoti, tokia sistema jiems labai pasiteisino.

„Visumoje, mes sumažiname galimybę, kad mums kas galėtų nutikti, tada sutaupome nemažus kaštus dėl registratūros darbuotojų, o klientai jaučiasi ramesni“, – sakė T. Matjošaitis.

Foto: Shutterstock

Vadovas prasitaria, kad viešbučių tinklas šiandien užsiima ir ilgalaike patalpų nuoma tiek gyvenimui, tiek biurų reikmėms.

„Patalpų nuoma jau anksčiau buvo Klaipėdoje, o Vilniuje ji atsirado nuo balandžio. Mes, kaip lietuviško kapitalo įmonė, iškart ėmėmės veiksmų ir sprendimų, kaip išgyventi, nes viešbučių užimtumas tada nukrito iki 1-2 proc. ir kad tai kažkas labai smarkiai pasikeis artimiausiu laiku, prošvaisčių nebuvo. Žinoma, vasarą situacija buvo kiek pagerėjusi Vilniuje, bet vasara baigėsi, ateina žiema ir mes vėl grįžtame į tą lygį, kaip pavasarį“, – sakė jis.

Bendrai T. Matjošaitis tikino, kad šiandien paramos iš valstybės reikia visam turizmo sektoriui.

„Visam sektoriui yra blogai ir net nėra galimybių ką padaryti, kad būtų geriau. Tu turi galvoti, kaip išgyventi. Gi ilgalaikė nuoma, patalpos biurams, nėra iš gero gyvenimo, o kad tik susimokėtume komunalinius mokesčius, šildymą. Mes kai kur šildome pusę pastato, bandome užsukinėti kambariais, vargstame, skaičiuojame“, – pasakojo jis.

Vadovas atviravo, kad ir patalpų nuomos biurams galimybė šiandien įmonės situacijos negelbėja, nes visi, anot jo, daugiau dirba iš namų.

„Manau, kad mes patys turime gelbėtis ir daryti viską, ką galime ir nelaukti valstybės pagalbos, kad ji ateis ir išgelbės. Bet, kad valstybė šiuo metu kažkokiu būdu turi prisidėti prie viešbučių išsilaikymo, manau, taip turėtų būti“, – teigė jis.

Lauks pagalbos iš valdžios, žiemai – jokių rezervacijų

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė „Delfi“ teigė, kad iki šiol Palangoje esantiems viešbučiams dar nereikėjo galvoti, kaip išgyventi, mat praėjusį savaitgalį kurorte buvo pilna svečių, užimtumas buvo geras, tačiau ji įspėja, kad viskas tik dėl nuo rugsėjo prasidėjusio projekto „Atostogos medikams“. Anot jos, viešbučiai didelį srautą lankytojų turėjo būtent iš medikų.

„Jie užpildė vietas viešbučiuose ir darbo, ir savaitgalio dienomis. Šis projektas sugeneravo didžiulį srautą, dabar jau eina į pabaigą“, – teigė I. Valaitienė.

Ingrida Valaitiene
Foto: DELFI / Justinas Auškelis

Palangos „Vanagupė“ viešbučio direktorė Diana Adomauskienė taip pat tikino, kad jei ne ši programa, išgyventi viešbučiams nė nebūtų buvę įmanoma.

„Tikrai. Tada vienareikšmiškai būtume prastovose. Turbūt būtų dar blogiau, nei viešbučiams, esantiems didžiuosiuose miestuose.

Žiūrint į skaičius, šiandien vien 80 proc. užimtumas yra vien iš medikų. Kai jų „atostogos“ baigsis, niekas nežinom, kaip bus. Neatmetame galimybės ir keliauti į prastovas. Dabar mums belieka pagalbos laukti iš valdžios, nes kitu atveju lapkritis pasibaigs ir bus labai sunku“, – teigė ji.

Paklausus, kokių taktikų šiandien imamasi, kad viešbutis išgyventų, vadovė teigė, kad kažko imtis iš principo yra labai sudėtinga.

„Iš tikrųjų anksčiau žmones galėjai pritraukti kažkokiu renginiu, o dabar netgi patys atšaukinėjam visus savo renginius. Konferencijos taip pat yra atšaukiamos. Iš tikrųjų, net Naujus metus planuoti yra sudėtinga.

O, būdavo, kad rezervacijos gruodžiui, sausiui, vasariui pildydavosi jau nuo rugsėjo, o šiai dienai vaizdas braižosi labai liūdnas. Nėra tų rezervacijų“, – sakė D. Adomauskienė.

Ilgalaikę nuomą siūlo ir Kempinski

„Delfi“ jau anksčiau rašė, kad pandemijos sugniuždyti viešbučiai imasi naujų veiklų ir savo svečiams siūlo ilgalaikę nuomą. Vienas tokių viešbučių –„Grand Hotel Kempinski Vilnius“.

Kaip redakcijai sakė viešbučio generalinis direktorius Kai Schukowski, apgyvendinimo įstaiga siūlo ilgalaikę nuomą nuo mėnesio iki metų su galimybe nuomą pratęsti. Anot jo, sprendimas siūlyti tokią paslaugą buvo priimtas atsižvelgiant į esamą situaciją, kai užsienio turistų labai sumažėjo ir išaugo vietinio turizmo paklausa. Viešbučio vadovo teigimu, buvo nuspręsta labiau atsigręžti ir susikoncentruoti į vietinę rinką.

„Kiek mums žinoma, ilgalaikė viešbučio apartamentų nuoma yra naujiena Lietuvos rinkoje, niekas anksčiau to nėra daręs. Mintis siūlyti ilgalaikę nuomą kilo generuojant idėjas ir tariantis su visa komanda. Šis laikotarpis visiems nelengvas, taip pat ir mums, dirbantiems turizmo bei svetingumo industrijoje. Nelengvi laikai verčia mus į viską žiūrėti kūrybiškiau, ieškoti sprendimų, apie kuriuos anksčiau negalvojome“, – tikino K. Schukowski.

Kai redakcija kalbino vadovą, ilgalaikei nuomai buvo siūlomi dviejų kategorijų prabangūs apartamentai – Deluxe Cupola Suite bei Executive Suite.

Tiesa, šiuose apartamentuose nėra virtuvės ar kitų buitinių prietaisų, tačiau nuomininkai gali naudotis 5 žvaigždučių viešbučių teikiamomis privilegijomis: kasdieniu kambarių tvarkymu, kasdieniais pusryčiais restorane, SPA.

„Nuomos mėnesio kaina yra 4500 Eur. Svečiai, kurie nuomojasi apartamentus, turi galimybę lankytis „Kempinski the SPA“ pirčių bei baseino erdvėse, sporto salėje, SPA, be to, gauna 10 proc. nuolaidą restorane „Telegrafas“, bare „Le Salon“, nemokamą vietą mūsų uždaroje saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje“, – kainą ir tai, ką už ją gauna gyventojas, įvardijo viešbučio vadovas.