Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia naują pagalbos verslui priemonių planą, kurio dar nerodo, bet pirmadienį jį svarstys Vyriausybė. Aiškėja, kad pagalba bus mažesnė, tačiau tikslingesnė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtina, kad galima naudotis tebegaliojančiomis priemonėmis, kurios sudėtingu laikotarpiu gali padėti darbdaviams, dirbantiesiems, netekusiems darbo ar mažus vaikus auginantiems tėvams. Ketinama atnaujinti galimybę verslui atidėti skolas „Sodrai“. Tačiau, pavyzdžiui, ne visi savarankiškai dirbantieji galės naudotis 257 eurų subsidija, ir ji bus mokama trumpiau.

Darbdaviai ir toliau galės gauti kompensacijas už prastovas, tačiau neliko subsidijų patalpų nuomai.

Beprecedentį 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketą Vyriausybė patvirtino kovo 16 dieną. Dauguma priemonių, kuriomis galima pasinaudoti per naują karantiną – vis dar šio plano dalis.

„Bet mes iš visų priemonių, kurios buvo pasiūlytos verslui, iš esmės norime tęsti tas priemones, kurios labiausiai pasiteisino ir buvo labiausiai efektyvios“, – sako Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

Ruošiamas mažesnis, bet tikslingesnis paketas

Vyriausybė kitą pirmadienį svarstys naujas pagalbos verslui priemones – jos bus mažesnės, tačiau tikslingesnės, orientuotos į labiausiai pažeistas įmones.

„Jeigu anksčiau parama buvo visiškai horizantali, pvz., mikro subsidijas gavo visos mikro dydžio įmonės, priklausomai nuo bendrų apribojimų, o tie apribojimai buvo labai platūs, tai dabar ruošiami apribojimai yra gerokai siauresni ir mes siūlome, kad parama būtų teikiama siauresniam ratui – tiems, kurie labiausiai nukentėjo“, – sako J. Rojaka.

Ji patikina, kad bus siūlomos atnaujintos priemonės, o ne senųjų kopijos, kadangi „keičiasi situacija, veiklų aprėptis, teritorijos“. Jei kovą patvirtintas 5 mlrd. eurų pagalbos planas, dabar viceministrė atsargiau kalba apie sumas.

„Priklauso nuo laikotarpio. Mes siūlydami savo priemones atsižvelgiame tiek ir į sutaupytas ministerijos ir kitų ministerijų lėšas iki metų pabaigos, tiek ir į kitų metų biudžetą, priklausomai nuo to, kada priemonė būtų įveiklinama. Jei yra kitų metų išmokos, atitinkamai, jau kitų metų biudžeto plane ir turėtų būti numatyta“, – sako J. Rojaka.
Jekterina Rojaka

Atgims dvi priemonės – subsidijos ir lengvatinės paskolos

Pasitvirtinus siauresnius paramos skyrimo kriterijus, suformuotas siūlymas dėl paramos verslui bus Vyriausybei pristatomas pirmadienį, informavo J. Rojaka.

„Mes siūlome taikyti dvi pagrindines ir einamiausias priemones: tai būtų subsidijos verslams, kurių veikla yra apribota, ir lengvatines paskolas tiems verslams, kurių likvidumas dėl COVID-19 nukentėtų“, – sako J. Rojaka.

Ji patvirtino, kad subsidijos už prastovas darbdaviams turėtų būti taikomos ir toliau, tačiau dėl to spręs Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Kriterijai šiuo metu yra svarstomi. Mes turime kelis įvairius scenarijus, bet nei vienas iš scenarijų dar nebuvo patvirtintas. Dar turėsim kelis aptarimo etapus tiek su socialiniais-ekonominiais partneriais, tiek ir ministerijų viduje“, – paaiškino viceministrė.

Nors dar „daug yra įvairių scenarijų, kurie svarstomi ir skaičiuojami“, J. Rojaka tikisi gerokai greičiau paleisti naujas priemones.


1. Savarankiškai dirbantiesiems – pagalba mažės

Kol kas, paskelbus karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys, kurie atitinka sąlygas, dar gali gauti 257 eurų išmoką už pilną mėnesį.

Į šias išmokas gali pretenduoti asmenys, vykdantys individualią veiklą, turintys verslo liudijimus. Ši išmoka mokama ir turint darbo sutartį, jei uždarbis pagal ją neviršija minimumo (607 eurų „popieriuje“). Tinka netgi verslo liudijimai patalpų nuomai.

Savarankiškai dirbančiais asmenimis laikomi individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai , kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

Tačiau netrukus, panašu, šios išmokos bus apribotos.

„Mūsų ministerija teikia Užimtumo įstatymo pataisas, pagal kurias išmokos karantino metu priklausytų tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie bus įtraukti į VMI skelbiamą dėl ūkinės veiklos ribojimų nukentėjusiųjų sąrašą. Kitaip tariant, bus svarbus ne tik karantino paskelbimo faktas, bet ir nustatyti ūkinės veiklos ribojimai. Be to, bus siūloma atsisakyti išmokos mokėjimo dar du mėnesius po karantino“, – teigia ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė.

Vyriausybei pateiktoje pataisoje numatoma, kad ji įsigalios jau lapkričio 16 d., tačiau tai priklausys nuo darbo Seime.

2. Aktuali pagalba verslui ir darbuotojams

Į VMI galima kreiptis dėl mokesčių atidėjimo

Atsižvelgiant į karantino metu nustatytus ribojimus ir draudimus veiklos vykdymui dėl COVID-19, VMI sudarė nukentėjusiųjų nuo pandemijos sąrašus – juose dabar yra apie 62 tūkst. įmonių.

Mokesčių mokėtojai, kurie yra nuo COVID-19 nukentėjusiųjų sąrašuose, ir kuriems nuo kovo 16 d. iki gruodžio 31 d. atsiranda mokėtinų mokesčių skolų, yra:

  • atleidžiami nuo delspinigių,
  • nevykdomas jų mokesčių skolų išieškojimas.


Neigiamą COVID-19 poveikį patyrusioms įmonėms, mokestinės pagalbos priemonės bus taikomos iki 2021 m. vasario 28 d., o tai reiškia, jog iki minėto termino, mokesčių skoloms, kurios susidarė iki gruodžio 31 d. delspinigiai nebus skaičiuojami, jų skola nebus išieškoma. Nuo pandemijos nukentėję mokesčių mokėtojai iki 2021 m. vasario 28 d. galės kreiptis į mokesčių administratorių ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį iki 2022 m. gruodžio 31 d., be jokių palūkanų.

Ši priemonė nepriklauso nuo to, ar savivaldybėje paskelbtas lokalus karantinas, ar ne. Sudaryti tokiai sutarčiai jokių papildomų dokumentų VMI pateikti nereikia, užtenka prašymo, kuriame reikia nurodyti pageidaujamus įmokų sumokėjimo terminus.

„Jei mokesčių mokėtojas mano, jog dėl sudėtingos finansinės situacijos dviejų metų mokesčių skolai išdėstyti ir sumokėti jam gali nepakakti, jis gali paprašyti ir ilgesnio mokesčių išdėstymo bei sumokėjimo termino, bet ne ilgesnio kaip iki penkerių metų. Tokiu atveju, mokesčius iki 2022 m. gruodžio 31 d., kaip ir visi, jis galės išdėstyti ir sumokėti be palūkanų, o vėlesnio laikotarpio įmokoms bus skaičiuojamos 0,01 proc. per dieną palūkanos,“ – sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė

VMI statistika rodo, kad teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis naudojasi maždaug kas trečia į sąrašus įtraukta įmonė. Šiandien, mokesčių mokėtojų, kuriems taikomos pagalbos priemonės, skola yra 713,8 mln. eurų. Pusės, t. y. daugiau kaip 10 tūkst. įmonių, kurioms yra taikomi mokesčių atidėjimai, skola nesiekia 1 tūkst. eurų. 1 proc. įmonių turi skolą, kuri viršija 0,5 mln. eurų ir tai sudaro 54 proc. visų atidėtų mokesčių sumos.

Vėl ketinama taikyti „Sodros“ įmokų atidėjimą

Nuo karantino nukentėjusios įmonės netrukus gali tikėtis supaprastintos socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarkos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau pateikė įstatymo pataisas, kurias priėmus paprastesnė tvarka būtų taikoma į VMI skelbiamą dėl ūkinės veiklos ribojimų karantino metu nukentėjusiųjų sąrašą patekusioms įmonėms.

„Šiuo atveju irgi svarbu, kad atsiranda ūkinės veiklos ribojimai, ne tik pats karantino paskelbimo faktas“, – sako E. Samoškaitė.

Pagal projektą, tokios įmonės galės prašyti atidėti įmokų, baudų, palūkanų ar delspinigių įsiskolinimus, sprendimus dėl to priims „Sodros“ teritoriniai skyriai, nereikės sudaryti įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarties, nebus reikalaujama papildomų dokumentų.

Palūkanos už laiku nesumokėtą atidėto įsiskolinimo sumą, taip pat delspinigiai už laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, būtų neskaičiuojami tik už karantino laikotarpį – jis kiekvienoje savivaldybėje gali skirtis.

Jei darbuotojai siunčiami į prastovą – mokama subsidija

Tęsiantis ekstremaliai situacijai, darbdaviai darbuotojams gali toliau skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu darbuotojas nedirba, tačiau jam mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga, jeigu darbo sutartyje sutarta dėl visos darbo laiko normos.

Tai reiškia, kad darbuotojas gauna 607 eurus „ant popieriaus“ arba 447 eurus „į rankas“. Apie prastovą per 1 darbo dieną reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, o vėliau galima kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos.

Kokio dydžio subsidijas gali gauti darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją, kuris dar nėra sulaukęs 60 metų:

90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai, kai prastovose esančiam darbuotojui mokamas MMA. (100 proc. – kai darbuotojas yra 60 m. ar vyresnis).

70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų, kai darbdavys moka didesnį atlygį nei MMA.

Subsidijas už darbuotojų prastovas kol kas numatyta mokėti iki sausio 1 dienos. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai informavo, kad šią priemonę galima pratęsti.

Po prastovos ar įdarbinant remiamus bedarbius – papildomos subsidijos

Iki gruodžio 31 dienos dar galios priemonė, pagal kurią mokamos subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems darbdaviams už darbuotojus, grįžtančius iš prastovų, arba įdarbinant Užimtumo tarnybos siunčiamus darbuotojus. Į šią paramą gali pretenduoti ir tos įmonės, kurios patenka į VMI sudarytą nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą.

Subsidija pirmą–antrą mėnesį gali siekti 100 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, trečią–ketvirtą – 50 proc., penktą–šeštą – 30 proc., bet ne daugiau nei 607 eurai „popieriuje“.

Šiuo metu VMI skelbiamame sąraše yra net 50.679 įmonės, kurioms mokestinės pagalbos priemonės taikomos be prašymo, ir dar 11681 įmonė, kurioms pagalbos priemonės taikomos pateikus prašymą.

Subsidijas už darbuotojus gaunantys darbdaviai turi pareigą po subsidijos pasibaigimo bent 3 mėnesius išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbuotojų, už kuriuos buvo gauta ši valstybės parama.

Kada darbdaviai gali gaudi subsidiją už dirbantį darbuotoją:


Senka parama mikroįmonėms – išdalinti 94,3 iš 100 mln. eurų

Šiemet mikroįmonės, turinčios nuo 1 iki 9 darbuotojų, kurios įtrauktos į jau minėtus VMI nukentėjusiųjų sąrašus, gali pasinaudoti specialiomis subsidijomis, kurios paprastai siekia pusę įmonės sumokėto gyventojų pajamų mokesči, kai sumokėtas GPM pernai viršija 2000 eurų. Jei sumokėta GPM suma pernai siekia nuo 1 iki 2 tūkst. eurų, skiriama 1 tūkst. eurų subsidija, o jei GPM suma mažesnė nei 1 tūkst, skiriama 500 eurų.

Be minėtų dviejų kriterijų, įmonė pernai turi būti sumokėjusi GPM, ji neturi būti bankrutuojanti, restruktūrizuojama, likviduojama ar pan.

Priemonei įgyvendinti skirta 100 mln. eurų, tačiau 94,3 mln. eurų šios paramos jau yra išnaudota, šia parama pasinaudojo 34,9 tūkst. įmonių. Kas laukia ateityje? Ekonomikos ir inovacijų viceministrė J. Rojaka patikina, kad ateityje parama bus taikoma ne visoms mikro įmonėms, bet toms, kurios patenka į apribotą veiklų sąrašą.

Baigėsi parama patalpų nuomai

Naujam karantino laikotarpiui nebus taikomas dalinis nuomos mokesčio kompensavimas. Ankstesnė paramos schema suteikia galimybę gauti kompensaciją už nuomos mokestį už periodą nuo kovo iki rugpjūčio mėn.

„Nuomos periodas yra pasibaigęs. Mes nežinome, kada maždaug turėtų baigtis karantinas. Kai anksčiau kūrėme šią priemonę, mes žinojome, kad karantinas baigsis labai konkrečia data. Šiuo metu mes negalime užsibrėžti, koks būtų periodas. Neturint konkretaus periodo, būtų labai sudėtinga planuoti ir priemonės eigą, ir mastą. Todėl šiam momentui tenka gerokai keisti priemones“, – sako J. Rojaka.

Toliau teikia lengvatines paskolas, kompensuoja palūkanas, teikia garantijas – numatoma pratęsti

Ekonomikos ir inovacijų ministerija patikina, kad iki šiol galioja kvietimai verslui kompensuoti dalį palūkanų už paskolas ir lizingą, yra teikiamos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos, paskolos turizmo ir apgyvendinimo paslaugų teikėjams, portfelinės garantijos paskoloms.

Informacija apie šias priemones teikiama EIM svetainėje, arba „Invegos“ svetainėje

Be specialios paramos dėl COVID-19 pandemijos, EIM taip pat siūlo pasinaudoti iki šiol galiojančiomis pagalbos priemonėmis: sutelktinės paskolos „Avietė“, Eksporto kredito garantijos, Individualios garantijos, Pasidalytos rizikos paskolos, „Atviras kreditų fondas 2“, Portfelinės garantijos paskoloms, Portfelinės garantijos lizingo sandoriams, Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams.

EIM siūlys Vyriausybei naują pagalbos ribojimų suvaržytam verslui planą. Pasak ministerijos atstovės, planuojama teikti naujas lengvatines paskolas bei subsidijas, taip pat svarstoma pratęsti subsidijas už darbuotojų prastovas.

„Dėl paskolų ir subsidijų kaip tik yra tariamasi, kokios įmonės galėtų gauti ir kokia būtų ta schema, o paskutinį lemiamą sprendimą priims Vyriausybė“, – BNS sakė ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

3. Gyventojams aktuali pagalba

Bedarbiams – papildoma darbo paieškos išmoka taikoma iki metų pabaigos

Bedarbiai gali pretenduoti laikiną darbo paieškos išmoką – tai papildomi 42 eurai tiems, kurie gauna įprastą nedarbo išmoką, arba 200 eurų tiems, kurie bedarbio išmokos negauna.

Gyventojai turi būti registruoti Užimtumo tarnyboje, jiems turi būti suteiktas bedarbio statusas.

Išmoka nemokama, jeigu asmuo pradeda dirbti arba gauna paramą mokymusi bei dalyvauja kitose aktyviose darbo rinkos priemonėse.

Ši priemonė galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Reikiamą stažą turintys gyventojai, kurie netenka darbo, gauna įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, tai su pandemija nesusijusi, o nuolatinė priemonė.

Kai prižiūrimas vaikas – ligos išmoka

Kai savivaldybėse dėl karantino arba dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo pereinama prie nuotolinio mokymo, už vaikų iki 4 klasės ir vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą tėvams, globėjams, budintiems globotojams ir dirbantiems seneliams gali būti mokamos ligos išmokos, kurios siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Išmokos mokamos tiek, kiek trunka nuotolinis mokymas dėl karantino ar specialaus infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo, informuoja SADM.
SADM infografikas

Į savivaldybę galima kreiptis dėl didesnės socialinės pašalpos ir kompensacijos už šilumą

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį.

Tebegalioja priimtos įstatymo pataisos, pagal kurias teisę į paramą įgijo daugiau gyventojų, padidėjo socialinės pašalpos dydis ir kompensacijos už šilumą vienišiems asmenims. Šie pakeitimai yra nuolatiniai.

Dar laikinai galioja nuostata, kad 6 mėn. po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nevertinamas šeimų ir asmenų turimas turtas – tik pajamos. Pasibaigus šiems pusei metų įsigalios nuolatinė nuostata, kad į turtą bus neatsižvelgiama bent 3 mėnesius, kai dėl piniginės socialinės pašalpos kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus 24 mėnesiams po paramos gavimo.


SADM infografikas

Daugiau šeimų gali pretenduoti į didesnius vaiko pinigus

Susidūrus su finansiniais sunkumais, šeimos vietoje įprastos 60 eurų vaiko pinigų išmokos gali gauti 100 eurų per mėnesį.

Vertinant, ar šeimai gali priklausyti 100 eurų vaiko pinigai su papildoma išmoka, atsižvelgiama ne į 12 praėjusių mėnesių, o 3 mėnesių pajamas.

Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio.


SADM infografikas


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (168)