Apie tai, kad anglies dvideginio emisijas reiktų valdyti finansiniais instrumentais kalba ir koaliciją formuojančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijos. Trečioji partnerė Laisvės partija ragina pasiekti anglies dvideginio emisijų neutralumą.
Į kitos kadencijos Seimą perrinktas Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas Simonas Gentvilas naujojoje Vyriausybėje norėtų užimti aplinkos ministro postą. Po antrojo rinkimų turo surengtoje spaudos konferencijoje jis užsiminė, kad juo tapęs peržiūrėtų motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio taikymą.
„Jis užrakina skurdžius gyventojus su teršiančiais automobiliais. Jis yra ydingai suplanuotas“, – sakė jis.
S. Gentvilas dar sakė, kad liberalai pasisako už visų, išskyrus taršos, mokesčių mažinimą.
„Reikia kalbėti, kad tokių mokesčių galima išvengti teisingai elgiantis, gyvenant. Turime gyventojus paskatinti padaryti ekologiškesnį pasirinkimą“, – sakė jis.
Europos Vadovų Taryba spalį palaikė Europos Komisijos tikslą iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti mažiausiai 55 proc. Dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau yra sakęs, kad siekiant ir ne tokių ambicingų tikslų reikės didesnių taršos mokesčių.
Pavyzdžiui, Europos Parlamente šiuo metu svarstomas anglies dvideginio importo mokestis. Siūloma, kad nuo 2023 metų tokį mokestį mokėtų taršią produkciją į Bendriją importuojančios įmonės.
Surinks daugiau
Seimui pateiktame 2021 metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad jo pajamos sieks 11,38 mlrd. eurų, t. y. 150 mln. eurų arba 1,26 proc. mažiau nei planuota šiemet.
Tačiau yra pajamų šaltinių, kurie į biudžetą turėtų atnešti daugiau, tai – mokesčiai už aplinkos teršimą ir transporto priemonių mokesčiai.
Pavyzdžiui, iš mokesčių už aplinkos teršimą ketinama surinkti 14,847 mln. eurų pajamų, o tai yra 120,15 proc. daugiau nei planuota šiemet.
Tačiau, kaip paaiškinama „Delfi“ pateiktame Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus komentare, lyginant su faktinėmis, o ne prognozuotomis 2020 metų pajamomis, padidėjimas bus ne toks didelis.
„Faktinės 2020 metų įplaukos į valstybės biudžetą sudaro 12 mln. eurų, o 2021 metų prognozuojamos įplaukos – 14,847 mln. eurų, tad padidėjimas sudarytų tik 20 proc.
Pažymėtina, kad prognozės koreguojamos pagal faktinius duomenis, kuriuos lemia ne tik mokesčio mokėtojų deklaruojamas mokestis baziniu tarifu, bet ir mokestis, kurį apskaičiuoja aplinkos apsaugos pareigūnai, nustatę pažeidimus taikant didesnį mokesčio tarifą.
Sugriežtinus kontrolę iš stacionarių taršos šaltinių ir nustačius normatyvo viršijimo atvejų ar nedeklaruotų mokesčių už viršnormatyvinį ar nedeklaruotą teršalo kiekį, yra skaičiuojami mokesčiai taikant didesnius tarifus, kurie reikšmingai prisideda prie įplaukų į biudžetą padidėjimo“, – dėstoma ministerijos atsakyme.
Iš transporto priemonių mokesčių 2021 metais turėtų būti surinkta 50,856 mln. eurų, 59,79 proc. daugiau.
Ministerijos atstovai paaiškino, kad transporto priemonių mokestis iš tiesų susideda iš krovininių transporto priemonių registracijos mokesčio ir motorinių transporto priemonių M1 ir N1 registracijos mokesčio, kuris įsigaliojo liepos 1 dieną.
„Krovininių transporto priemonių mokesčio įplaukos kasmet sudaro apie 20 mln. eurų ir tokios prognozuojamos 2021 metais, o Motorinių transporto priemonių M1 ir N1 registracijos mokestis (pagal anglies dvideginio emisiją) yra prognozuojamas pagal „Regitros“ pateiktas pastarųjų 3 mėnesių įplaukas, kurios sudarė apie 8 mln. eurų.
Atsižvelgus į tai, planuojama, kad 2021 metais jos sudarys apie 30 mln. eurų. Bendra suma iš transporto priemonių mokesčio sudarytų, kaip ir nurodyta, 50,856 mln. eurų“, – atsakė specialistai.
Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės atstovai „Delfi“ dar pateikė duomenų, kad 2018 metais Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1,7 proc. mažiau nei 2017 metais.
Daugiausia išmetė transporto (30,2 proc.) ir energetikos (28,6 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkis (21,1 proc.), kiek mažiau pramonės (15,6 proc.) ir atliekų (4,5 proc.) sektoriai.
Lyginant su 2017 metais, ŠESD išmetimai didėjo transporto (6,4 proc.), cemento gamybos (13,5 proc.), kuro naudojimo pramonės įmonėse (7,2 proc.), namų ūkių ir komercinių įmonių šildymo (2,9 proc.) sektoriuose ir išliko beveik toks pat arba sumažėjo kituose sektoriuose.
2018 metais Lietuvoje buvo absorbuota 3,9 mln. tonų anglies dvideginio, daugiausia – miškų ir daugiamečių pievų dėka. Pagrindinės Lietuvoje išmetamos šiltnamio dujos – anglies dioksidas – sudarė 67,4 proc. viso 2018 metų išmesto kiekio. Gerokai mažiau išmesta metano – 15,1 proc., azoto suboksido – 14,6 proc., fluorintų dujų – 2,9 proc.
