Trišalėje taryboje pristatytas klausimas, kad dalis įmonių galbūt nepelnytai atsiduria vadinamajame „gėdos“ sąraše, o joms taikomos sankcijos yra per didelės – jos negali dalyvauti pirkimuose, gauti paramos. Apie šį sąrašą „Delfi“ skelbė praėjusią savaitę.
Įmonės, kurios neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, įtraukiamos į specialų VMI sąrašą. Vadinamajame „nepatikimų mokesčių mokėtojų“ sąraše šiuo metu jau yra 179 įmonės.
Tokios įmonės turėtų būti šalinamos iš viešųjų pirkimų, jos negali būti paramos gavėjai, naudotis pagalba, skiriama įmonėms per karantiną, be to, tai – papildomas krūvis jų reputacijai. Kai kurios įmonės praėjusią savaitę „Delfi“ teigė, sąraše atsidūrusios už mažus pažeidimus, kurių nesugebėjo išvengti, ar per klaidą.
Šį klausimą iškėlė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, nustebęs, kad įmonės į sąrašą kartais patenka už nedidelius pažeidimus.
„Kriterijai visi gana skirtingi, pradedant nuo baudžiamojo nusikaltimo, baigiant nelegaliu darbu. Mūsų įsivaizdavimu, įstatymų leidėjo reguliavimas turėjo būti pozityvus – skatinti, kada įmonės patikimos. Mūsų įsitikinimu, jeigu įmonė neatitinka bent vieno kriterijaus, tai iškarto nesuponuoja, kad įmonė tampa nepatikima“, – vertino A. Romanovskis.
Jis akcentavo, kad po karantino sąrašas itin smarkiai pailgėjo – įmonės galimai gavo nuobaudų už nelegalų darbą ir reikėtų peržiūrėti įtraukimo kriterijus.
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė patikino, kad pažeidimų, už kuriuos įmonės atsiduria „gėdos“ sąraše, asmenys negali padaryti netyčia – jie visi daro žalą finansų sistemai ir tvarkai.
VMI Mokestinių prievolių departamento atstovė Danutė Laurinavičienė paaiškino, kad kontrolė vykdoma atsakingai – patekimas į sąrašą nėra automatinis, kiekviena įmonė tikrinama, ar sprendimai neapskųsti, ar sprendimas galutinis.
Iš 179-ių sąraše esančių mokesčių mokėtojų, 146-ios į sąrašą pateko už Užimtumo įstatymo – nelegalaus darbo – pažeidimus, jas nustatė Valstybinė darbo inspekcija.
„Jei jau nuo 2019 m. galioja ir šiai dienai turime 179 mokėtojus, tai nėra labai dideli kiekiai. Kiekvienas mokėtojas, kuris įtraukiamas į sąrašą, yra informuojamas pranešimu asmeniškai“, – kalbėjo D. Laurinavičienė.
A. Romanovskis abejojo, ar adekvatu lyginti pažeidimą dėl nelegalaus darbo su Baudžiamojo kodekso, ar pinigų iššvaistymo pažeidimais. Jis pabrėžė, kad nelegaliu darbu laikomas ir pavėlavimas prieš dieną pranešti „Sodrai“ apie priimamą naują darbuotoją. A. Romanovskis siūlė, kad galbūt turėtų būti pripažinti keturi kriterijai, kad įmonė būtų įtraukiama į sąrašą, o ne vienas iš jų.
Trišalė taryba konkretaus sprendimo nepriėmė, tačiau sutarė tęsti diskusijas šia tema, ir peržiūrėti, ar visi kriterijai yra tinkami.
Darbdavių norėtų peržiūrėti, profsąjungos – griežtinti
Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis vertino, kad į sąrašą nepatenka įmonės, kurios padaro šiurkščių pažeidimų.
„Mes esame ne kartą kreipęsi ir nurodę, kur yra šiurkštūs pažeidimai. Aš laikau šiurkščiais, kai darbuotojui priteisiama suma dėl nemokamo darbo užmokesčio, ir dar rado nelegalų darbą. Statybų sektoriuje iškyla labai daug klausimų. Tad kaip gali būti įmonė patikima, jei oficialiai nustato nelegalų darbą. Ar reikia dar trijų keturių pažeidimų“, – nesutiko su A. Romanovskiu K. Juknis.
Profesąjungų konfederacijos vadovė I. Ruginienė vertino, kad yra slidi riba, ar pavėlavimas vieną dieną jau turėtų būti nelegalus darbas, ar turėtų būti 3, o gal 5 dienos.
„Manau, kad truputį pavogti negali. Jei jau pavogei, tai pavogei. Tie kriterijai yra, jais reikia vadovautis. Jei darbdaviai mato tam tikrų niuansų, gal atskira tvarka reikia pasianalizuoti tam tikrus dalykus, bet visiškai keisti, tai nėra tam pagrindo“, – vertino I. Ruginienė.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, įspėjo, kad ne visi pažeidimai gali būti piktybiniai.
„Mes visi už tai, kad verslas dirbtų skaidriai, sąžiningai, bet yra labai riboti tie terminai, ir kartais dėl paties darbuotojo aplaidumo, ar profesinės sąjungos aplaidumo, galima praleisti vieną ar kitą dieną. Tokiu atveju ne tik įmonės vadovą pastatom į keblią situaciją, bet ir visus darbuotojus, kadangi negali gauti užsakymų, laimėti pirkimų. Klaidų padaro ir VMI, ir „Sodra“, VMI turėtų būti pati nepatikimiausia šitam sąraše“, – rėžė S. Gailiūnas.
Anot jo, verslui naudingesnis būtų sąrašas, kuriame būtų galima aiškiai atskirti nepatikimas įmones, nesumokančias mokesčių, grobstančias PVM, ar pan.
„Linavos“ atstovas Tomas Garuolis pažymėjo, kad kai kurios įmonės nubaudžiamos neproporcingai, ir kai kuriais atvejais joms sankcijos gali būti nepakeliamos.
VPT: įmonės gali „apsivalyti“ ir dalyvauti pirkimuose, tuo stebisi VMI
Viešųjų pirkimų atstovai (VPT)pripažino, kad įmonės toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose net ir įtrauktos į „gėdos“ sąrašą.
„Kai tiekėjas ar įmonė yra patikimo mokesčių mokėtojų kriterijų neatitinkančių įmonių sąraše, tai ne VPT tą tiekėją šalina iš pirkimo. O kiekviena perkančioji organizacija, kuri vykdo pirkimą, turi galimybę – pareigą tą tiekėją pašalinti iš pirkimo. Tai nėra visiškai taip paprasta, kaip norėtųsi. (…) Mažos vertės pirkimuose organizacija gali vis tiek jo netaikyti. Ir net jei pirkimas nėra mažos vertės, tiekėjai pagal viešųjų pirkimų įstatymą turi galimybe pasinaudoti apsivalymo arba išsitaisymo galimybe“, – sako VPT Metodinės pagalbos skyriaus vedėjas Gediminas Golcevas.
Jis paaiškina, kad įmonės gali pateikti įrodymų, kad jos aktyviai padėjo nustatant pažeidimą, savanoriškai ir nesiginčijant sumokėjo pritaikytas sankcijas ar žalą ir pan. Tokiu atveju jos gali dalyvauti pirkime.
VPT Rizikų valdymo skyriaus vedėjas Laimis Kuklierius skaičiavo, kad pernai 273, o šiemet 209 kartus sąraše esančios įmonės laimėjo mažos vertės pirkimus. Be to, šiemet pasirašytos 37 sutartys su 6 įmonėm, kurių vertė viršija mažos vertės ribas, pernai buvo 34 sutartys.
Dalis pirkimų galimai įvyko net ir įmonėms neįvykdžius „apsivalymo“ procedūrų.
„Dalyje iš karto yra apsivalymo pagrindai, kurie buvo įtikinami perkančiosioms organizacijoms. Pas kitus tokios informacijos nėra. Ketiname kreiptis ir išsiaiškinti, ar taikė, ar netaikė“, – sako L. Kuklierius.
VMI paaiškina, kad yra keturi kriterijai, pagal kuriuos įmonės gali patekti į „gėdos lentą“. Pirmas – jei įmonė nuo valstybės paslėpė daugiau nei 15 tūkst. eurų mokesčių padariusi mokestinių pažeidimų. Antras – jei darbdavys buvo nubaustas už nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymą.
Trečias – jei įmonė ar jos vadovas nubaudžiamas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai. Ketvirtas kriterijus – jei skirta didesnė nei 1500 eurų bauda už tam tikrus administracinius pažeidimus, pvz., neteisėta veikla, prekyba be kasos aparato, blogai apskaičiuotos įmokos „Sodrai“, netvarkinga buhalterinė apskaita ir daug daugiau. Jei pažeidimas pakartotinis, baudos dydžio kriterijus netaikomas.
Didžioji dalis įmonių į sąrašą įtrauktos už administracinį prasižengimą, kuris skamba grėsmingai – „nelegalus darbas“. Tačiau realybėje tokiu pažeidimu laikomas ir pavėlavimas pranešti „Sodrai“ apie naują darbuotoją. Vidutinė bauda šiemet už nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymą – 950 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Valstybinė darbo inspekcija iš viso šiemet jau skyrė daugiau nei 350 tūkst. eurų tokių baudų.
Sąraše šiuo metu yra bent 5 įmonės, turinčios daugiau nei 100 darbuotojų. Tarp jų – ir 530 darbuotojų turinti UAB „Gelsva“, kontroliuojanti „Vynotekos“ parduotuves, 190 darbuotojų turintis „Olego transportas“, 153 darbuotojus turinti statybos darbų įmonė UAB „Monrela“, 144 darbuotojus turintis „RemIzolDiagnostika“ filialas, 111 darbuotojų turinti UAB „Kauno būstai“.
