Pasak jo, esant tokiai Vyriausybių sekai, galima tikėtis, kad Lietuvai pavyks išvengti ekonominių disbalansų, kurie dėl beprecedenčio skolinimosi ir ekonomikos stimuliavimo priemonių gali atsirasti kitose valstybėse.
„Lietuvai galbūt pasisekė, kad turėjome diržų neveržiančia ir išlaidauti linkusią Vyriausybę, kai to reikėjo, tai yra šiais metais. Bet turėsime pakankamai konservatyvią, mokesčius mažinti linkusią Vyriausybę, kai nebereikės to didelio skatinimo“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
„Tokiu būdu galbūt išvengsime to disbalanso, kurie galimai susikurs kitose šalyse“, – pridūrė jis.
Ekonomisto teigimu, vienas pirmųjų iššūkių naujai Vyriausybei, kurią sieks sudaryti konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, bus kitų metų biudžetas.
„Uždavinys bus neišsiskirti iš minios. Jeigu mes turime vieną mažiausių ekonomikos smukimų, iš mūsų tikimasi, kad turėsime ir vieną mažiausių biudžeto deficitų kitais metais“, – pabrėžė jis.
Tačiau Ž. Mauricas sako, kad centro dešinės ašį sudarančių partijų programinės pozicijos kai kuriais ekonominiais klausimais kiek skiriasi.
„Liberalų sąjūdis ypač akcentuoja mokesčių mažinimą, Laisvės partija gal ne tiek, bet akcentuoja kitus aspektus, kurie mažintų biurokratinę naštą. Ir konservatoriai, kurie sako, kad mes, jei norime kurti modernią valstybę, turime neišvengiamai didinti perskirstymą“, – svarstė „Luminor“ ekonomistas.
Jis teigė, kad Lietuva nereikalingų išlaidų turėtų atsisakyti nuo 2022 metų ir ekonomiką skatinti tikslingiau.
„Kiti metai turėtų būti tarpiniai, o nuo 2022 metų turėtų būti sprendimai atsisakyti nereikalingų išlaidų. Nevadinčiau to diržų veržimusi, bet grįžimu į normalią situaciją“, – sakė Ž. Mauricas.
Konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė sekmadienio vakarą pareiškė, kad partija imsis iniciatyvos formuoti centro dešinės valdančiąją koaliciją su dviem liberalų partijomis.