Nekilnojamojo turto registras ir kadastras jau dabar suneša 58 procentus visų RC pajamų, daugiau nei visi kiti registrai kartu sudėjus, rodo I pusmečio ataskaita.
Nuo spalio 1 dienos pakoregavus įkainius ši RC pajamų dalis turėtų dar labiau padidėti, tuo metu atpigs paslaugos verslui – mažiau pajamų tikimasi surinkti iš juridinių asmenų registro, vardija RC Strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas.
Kainodarai itin griežtų pastabų turi notarai, pasitelkdami pavyzdžius, kaip už trobos su priklausiniais nuosavybės registravimą trims paveldėtojams teko pakloti kone 1000 eurų. Anksčiau didesnė RC išlaikymo našta tekdavo turtingiesiems.
Tuo metu verslas, panašu, įžvelgia naujų galimybių – atpigs naudinga informacija ir ji bus prieinamesnė. Vėlgi, ne tiek prieinamesnė, kiek kaimyninėse valstybėse, kur registrų duomenys apskritai nemokami. Norint nemokamų duomenų, politikams tektų išspręsti finansavimo klausimą.
Notarų rūmai: kainų politika nesąžininga
Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis tikina, kad Registrų centro kainų politika ir teisės aktų interpretavimas – nesąžiningi, mat bandoma pasipelnyti gyventojų sąskaita ir tai lemia priešpriešą. Daugiausia aistrų kelia nuosavybės registravimo mokestis.
„Nuo spalio 1-sios už nuosavybės teisės įregistravimą į kiekvieną daiktą, nepriklausomai nuo jo vertės, RC reikia mokėti 17,19 Eur dydžio atlyginimą. Kitais žodžiais, pagal vienodą tarifą moka ir močiutė, registruojanti iš velionio vyro paveldėtą 100 eurų vertės tvartelį, ir solidus ponas, įsigijęs gamyklos pastatą“, – sako M. Stračkaitis ir primena, kad anksčiau mokestis buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į turto vertę ir svyravo nuo 2,9 Eur iki 1448 Eur.
Aktualiausia tai regionuose, kur dažnai NT registre šalia žemės sklypo ir namo būna įregistruota dar bent keletas objektų – ūkiniai pastatai, lauko virtuvės, malkinės, garažai, kiemo rūsiai, šiltnamiai, lauko tualetai ir pan. Už kiekvieno iš jų įregistravimą RC imamas 17,19 Eur mokestis.
Dar didesnės sumos, anot jo, susidaro tuomet, kai paveldėtojų ne vienas, o keli – tuomet kiekvienam tenka po 17,19 Eur susimokėti už paveldėto šulinio dalį.
„Pavyzdys iš vieno Lietuvos rajonų. Trys asmenys paveldėjo sodybą, kurioje, be sklypo ir gyvenamojo namo, buvo dar keturiolika objektų – ūkiniai pastatai, pirtis, lauko virtuvė, lauko tualetas, kiemo rūsys, tvora. Notaro paslaugos už jo atliktus veiksmus – išduotus nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus trims įpėdiniams – kainavo 151,11 Eur. Registrų centrui buvo sumokėta 73,57 Eur už patikras registruose, ir 892,33 Eur už registravimą“, – pasakoja M. Stračkaitis.
Anot jo, sodybų su keliolika priklausinių pasitaiko dažnai, o jei jas paveldi keli paveldėtojai, gimsta šimtus eurų siekiančios RC sąskaitos – jos būna iki šešių kartų didesnės nei anksčiau.
Tačiau notarui perduodant duomenis apie patvirtintą sandorį, NT registre dar registruojamas tai nurodantis juridinis faktas, už kurį reikia mokėti atskirai. Nuo 2020 m. spalio 1 d. Registrų centrui mokamas atlyginimas už juridinio fakto įregistravimą padidėjo nuo 2,90 iki 8,19 Eur.
M. Stračkaitis tęsia antrąjį pavyzdį: „Už juridinių faktų apie sudarytą sandorį įregistravimą asmuo sumokėjo 16,38 Eur, kadangi daiktai buvo registruoti dviejuose NT registro įrašuose, o iki 2020 m. spalio 1 d. būtų sumokėjęs 5,80 Eur.“
Dėl naujų kainų didžiausia nauda tenka brangaus turto perėmėjams – atpinga nuosavybės teisės registravimas į turtą, kurio vertė didesnė kaip 55 tūkst. eurų, mat visais atvejais mokamas tas pats įkainis.
„RC savanaudiškai naudojasi tuo, kad notarai yra šios valstybinės įmonės „kasininkai“, surenkantys iš klientų mokesčius už duomenų patikrinimą ir registravimą. (…) Nepaisant to, kad RC įkainių pabrangimas ir šalies gyventojus užgulusi nauja finansinė našta sukėlė masinį notarų klientų pasipiktinimą ir žiniasklaidos susidomėjimą, į Lietuvos notarų rūmų pastabas ir raštus RC nesureagavo, o iš jo veiklą kuruojančių Ekonomikos ir investicijų ir Teisingumo ministerijų atsakymų kol kas negavome“, – piktinosi M. Stračkaitis.
RC savo įkainius gina: kainuoja pagal sąnaudas
RC Strateginio vystymo direktorius A. Jusas paaiškina, kad dalis RC įkainių nebuvo keisti daugelį metų, anksčiau jie buvo nustatyti visiškai neaiškiais pagrindais. O štai dabar – kainos įvertintos pagal kiekvienai paslaugai tenkančias sąnaudas. Pavyzdžiui, ar registruoti sandėliuką, ar gamyklą, kainuoja tiek pat – ir taikomas įkainis toks pats.
„Mes šioje vietoje esame labai griežtai apibrėžtų rėmų įgyvendintojas. Yra Vyriausybės nutarimas, kuris apibrėžė metodiką, kaip ta kainodara turi būti suskaičiuota ir parengta. Buvo pasamdyti konsultantai iš didžiojo ketverto, „Deloitte“, kurie parengė sąnaudų paskirstymo modelį, kuris yra naujosios kainodaros pagrindas. Visos įmonės sąnaudos sudėtos į modelį ir išdalintos prie konkrečių paslaugų“, – paaiškina A. Jusas.
Kodėl NT nuosavybės įregistravimas už 17,19 Eur – pakeistas įrašas sistemoje – tapo viena brangiausių RC paslaugų?
„Žmogus daug laiko sugaišta, dirba, ir jei tu tuo atveju po tris eurus gauni, tai tarsi irgi neteisinga logika. Dabar suskaičiuoja taip, kad jei tiek dirbu, reiškia tiek kainuoja“, – aiškina A. Jusas.
„Delfi“ pasiteiravus, ar procesai nėra automatizuoti, A. Jusas pabrėžė, kad tik dalis sandorių „ateina elektroniniu būdu“, bet jų būna ir klientų aptarnavimo centruose, reikia daryti aibę patikrinimų.
Tačiau tokius RC teiginius neigia Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis.
„Nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objekto registravimą – nemažai laiko, pastangų ir atsakomybės reikalaujantis procesas, tačiau jį atlieka notaras. Notaro perduota informacija apie NT objektą Registrų centre registruojama automatiškai, žmogus šiame veiksme nedalyvauja“, – patikina M. Stračkaitis.
Notarai pyksta ir dėl kitų įkainių – žada korekcijų
Dar vienas notarų mūšis su RC – dėl jų notarų sistemų traktavimo. RC naujus įkainius išskaidė pagal tai, ar duomenys gaunami sisteminiu būdu, ar ne – vieni kainuoja centus, kiti – eurus. Tačiau pasirodė, kad ne visos sistemos tinka pigesniems duomenims gauti.
„RC nuo spalio atpigino įkainius už automatiniu būdu generuojamus XML formato duomenis, teikiamus elektroniniu keliu pagal principą „sistema-sistemai“, tačiau pabrangino juos tiems vartotojams, kas nepatenka į „sistema-sistemai“ gavėjų apibrėžimą ir gauna duomenis į sistemą taip pat automatiniu būdu generuojamu PDF formatu. Pabrėžiu – tiek XML, tiek PDF formatų failai yra generuojami automatiškai, tačiau jų kaina naujajame RC paslaugų kainoraštyje skiriasi dešimtis kartų – jei XML kainuoja centus, PDF kainuoja kelis eurus“, – sako M. Stračkaitis.
Anot jo, dauguma notarų duomenis gauna per specialią sistemą, integruotą su RC duomenų bazėmis, tačiau skirtingu formatu pateikiama informacija vis tiek buvo apmokestinta didesniu įkainiu. Notarai prieš sandorius privalo tikrinti informaciją skirtinguose registruose, sąskaitas apmoka gyventojai.
„Naujieji pabranginti tarifai notarų klientams po šių metų spalio 1-sios nugriaudėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – patikina M. Stračkaitis.
RC atstovas A. Jusas šiuo klausimu notarams žada pasikeitimų.
„Šiuo metu technologinis ir darbo procesas yra peržiūrimas, tikimas artimiausiu metu pasiūlyti taikymo pakeitimus, kad visiškai automatizuotas procesas būtų analogiškas taikymui „sistema-sistema“, o PDF taikymas liktų tais atvejais, kai iš tiesų lieka tam tikro rankinio darbo“, – svarsto A.Jusas.
Pripažįsta, kad stinga socialinės orientacijos
Pasak RC atstovo, menkaverčio turto brangaus registravimo problemą galima būtų spręsti ne per kainodarą, o kitais būdais, pvz., taikant kompensacijas.
„Girdime reakcijas, nuomones, kad kainodara nėra socialiai orientuota, ir čia mes galim pripažinti – tikrai, kad taip ir yra. Reglamentavimas toks yra, kad tai nėra į socialinio pagrindo, tai sąnaudomis grįsta metodika. Tiek kainuoja ir tokia kaina yra pateikiama“, – teigia A. Jusas.
Šiuo metu apie galimus pakeitimus diskutuojama su Teisingumo ministerija ir vertinami galimi scenarijai.
„Gana sudėtingi sprendimai, ieškome įvairių variantų, ir galvojame apie kažkokias kompensacines schemas, kurios galėtų būti taikomas. Kai bus konkretesni sprendimai, juos ministerija pristatys. (…) Bet vėlgi, reikia suprasti – kai tu tokį kainodaros modelį taikai, bet kokia intervencija, individualūs kainų nustatymai, kažkuria prasme visą modelį griauna. Ir tada gaunasi, kad kitiems turi būti uždėta sąnaudų dalis ir mokėti jie turi daugiau“, – paaiškina A. Jusas.
RC tikisi tokio paties uždarbio – gal net mažės
RC nesitiki, kad įkainių pokyčiai kaip nors reikšmingai paveiks įmonės pajamas.
„Mes vertinome, kad galimas netgi ir pajamų mažėjimas, tai priklauso nuo to, kokios operacijos judės. Nėra taip, kad šita kainodara mums kaip įmonei yra kažkuo palanki“, – sako A. Jusas.
Jo skaičiavimais, pajamos iš NT operacijų turėtų ūgtelėti, tačiau mažės pajamos iš juridinių asmenų, hipotekos registro.
„Jeigu metinė apyvarta yra 45 mln. eurų, tai galimas pajamų augimas – iki 1 milijono eurų. Bet tai spekuliatyvu, nes priklauso nuo sandorių skaičių“, – sako A. Jusas.
Jis patikino, kad ilguoju laikotarpiu nauja kainodara yra teisingesnė, nes tobulinant procesus įkainiai mažėtų: „Reguliuojamais įkainiais mums yra apribota pelno marža, kiek galime uždirbti, ir jeigu mes uždirbame per daug, tada iš karto turi būti inicijuojamas įkainių perskaičiavimas.“
Žilinskas: Latvijoje ir Estijoje nemokama
Didelės RC duomenų pirkėjo, kreditų informacijos biuro UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas neskuba vertinti sumažėjusių RC duomenų įkainių.
„Galiu tik pastebėti vieną paprastą dalyką – Latvijoje ir Estijoje juridinių asmenų registro informacija yra nemokama. Viskas tuo yra pasakyta“, – teigia S. Žilinskas ir papildo, kad problema yra politikų sprendimuose, o ne RC.
Įžvelgia naujas verslo galimybes
Vis tik mažėjantys RC įkainiai atveria naują etapą duomenų naudojimui versle, vertina atvirų duomenų platformos „Abalt“ vadovė dr. Gerda Jurkonienė.
Ji paaiškina, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms didesnė kaina buvo barjeru, dėl to jos rečiau naudojosi duomenų teikiamais privalumais. Vis tik ji akcentuoja atvirų duomenų svarbą.
„Kainų mažėjimas yra tik vienas žingsnelis į pilną verslui reikalingų duomenų atvėrimą, juo labiau, kad turime gerų pavyzdžių – „Sodra“, „Regitra“. Jų atverti duomenys leidžia skaidrinti verslo ekosistemą, pvz., partneriams geriau orientuotis dėl įmonių mokumo būklės, valstybei tiksliau skirstyti paramą. Kitos šalys yra pažengusios dar toliau – pvz., Jungtinė karalystė, Danija, Švedija finansinius ir kitus verslo duomenis yra atvėrę verslo bendruomenei“, – sako G. Jurkonienė.
Įmonės vadovė mano, kad visiškas duomenų atvėrimas galėtų būti vienas iš būdų sumažinti ar neutralizuoti pandemijos pasekmes verslui, kuris galėtų geriau efektyvinti procesus, stiprinti vadybą, daugiau parduoti.
„Esant ekonomikos neapibrėžtumui, tai būtų ypač stiprus žingsnis ir reali parama“, – sako G. Jurkonienė.
RC: atviri duomenys atsirastų išsprendus finansavimo klausimą
Tuo metu RC Strateginio vystymo direktorius A. Jusas patikino, kad jau paruošta atvirų duomenų strategija, palaipsniui registrai atveriami.
Anot jo, išsprendus finansavimo klausimą galėtų būti pasiektas ir duomenų atvėrimo proveržis.
O šiuo metu sisteminiu būdu gaunami duomenys, anot A. Juso, kainuos po 5-7 centus už išrašą, kai anksčiau tekdavo mokėti pusantro euro ir daugiau.
„Mano požiūriu, leisti verslui pakankamai lengvai gauti ir įsigyti duomenis ar tuo pagrindu kurti kažkokius produktus – tai geras žingsnis į teigiamą pusę“, – apibendrina RC atstovas.
