Sodybų sezonas vis dar tęsiasi

Kaimo turizmo sezonas šiemet prasidėjo neįprastai anksti, vos tik Lietuvoje paskelbus karantiną. Gyventojai bėgo iš mažų butų miestuose ir ieškojo sodybų, kur kartu su vaikais galėtų dirbti ir leisti laiką. Daug žmonių, kurie vasarą paprastai ilsėdavosi užsienyje, taip pat patraukė į sodybas.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė anksčiau Delfi yra sakiusi, kad prastesnė situacija buvo tų objektų, kurie orientavosi į renginius ir suaugusių bei vaikų vasaros stovyklas. Anot jos, žmonės bijojo didelių susibūrimų, nenoriai važiavo į stovyklas, masiškai buvo atšaukti ir įmonių renginiai. Maža to, daug klientų neatvažiavo iš užsienio.

„Anksčiau pelningiausia buvo organizuoti įmonių renginius. Tačiau dabar vis daugiau objektų atsisakė renginių ir priima žmones ramiam poilsiui.

Anksčiau kaimo turizmas buvo savaitgalinis. Darbas iš namų pervertė šį požiūrį ir klientai atvažiuoja ilgesniam laikui“, – apie pokyčius vasaros pabaigoje pasakojo A. Vaitkuvienė. Ji atkreipė dėmesį, kad šis sezonas buvo tikrai geras ir pelningas.

Agnė Vaitkuvienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Vis dėlto tokių pačių tendencijų rudenį ji teigia nepastebinti: „Šį pavasarį paskelbus karantiną, buvo populiaru sodybą išsinuomoti ilgesniam laikui, tačiau dabar tokių tendencijų nebematome. Žmonės pailsėti dažniausiai atvažiuoja savaitgaliais.“

Paprastai kaimo turizmo sezonas baigdavosi rugsėjo pradžioje, tačiau šiuo metu, kaip sako, jis vis dar tęsiasi.

„Kadangi orai vis dar neblogi kaimo turizmo sezonas šiemet tęsiasi ilgiau. Vis dar turime poilsiautojų, ypač savaitgaliais. Žmones domina poilsis gamtoje, žvejyba, pirtys, edukacinės programos. Vietų sodybose tikrai galima rasti“, – tikina pašnekovė.

Sodybų kainos rudenį smarkiai sumažėjo

Anot jos, gyventojai labiausiai domisi sodybomis, kurios gerai pritaikytos poilsiui, gali pasiūlyti įvairių pramogų: „Populiariausios dabar yra sodybos su pirtimi, kurios gali priimti kelias šeimas ar nedideles draugų grupes.

Žmonės vis dar aktyviai keliauja Lietuvoje, bet savaitgalinėms išvykoms dažniausiai renkasi sodybas, esančias arčiau didžiųjų miestų. Taip pat mėgstama poilsiauti tose pačiose sodybose kaip ir kiekvienais metais, todėl turime daug grįžtančių klientų.“

Sodybos esą ruošia įvairias edukacijas, degustacijas, stovyklas, ypač populiarios sveikatinimo paslaugos ir stovyklos. Taip pat sodybų šeimininkai, kaip pasakoja, sudaro sąlygas užsiimti aktyvia veikla lauke – turi dviračius, valtis, rekomenduoja takus vaikščioti pėsčiomis.

A. Vaitkuvienė tikina, kad sodybų kainos rudenį smarkiai sumažėjo. Pačios paprasčiausios – 1 ar 2 gandrų sodybos – nakvynę žmogui vasarą parduodavo po 8 eurus. Turinčios atskirus numerius – 70–130 eurų už numerį. 3-4 gandrų sodyboje vidutinė kaina žmogui vasarą siekė 25 eurus. 4 asmenų šeima tokia kaina parai mokėjo 100 eurų.

Lietuvių mėgstamiausiose 3-4 gandrų sodybose dabar galima rasti vietų ir už 15 Eur žmogui.

Agnė Vaitkuvienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Lankytojų srautas sumažėjo apie 30 proc.

Tuo metu populiaraus „Pakruojo dvaro“ valdytojas Giedrius Klimkevičius Delfi pasakoja, kad šis sezonas – jau į pabaigą. Be to, kaip kiti verslai negali pasigirti itin gera vasara, mat dėl įvestų ribojimų ir svečių iš užsienio trūkumo šie metai – gerokai prastesni.

„Didžiausia bėda – mūsų veikla laikoma renginiu, o ne lankytina vieta, nes atvykus reikia įsigyti bilietą. Jeigu ne valdžios srautų ribojimai, manau, būtume geriau gyvenę. Turėjome valdyti situaciją ir priimti mažiau žmonių, nei būtume galėję.

Manau, kad ši priemonė – nediferencijuota. Turime 15 ha teritorijos, kai ateina 1000 ar 1500 žmonių, tai tarp vieno ir kito žmogaus ar šeimų mažiausiai yra 50 metrų. Todėl tie ribojimai – visiškai nelogiški. Jei būtų galvojama šiek tiek plačiau, pas mus būtų buvę geriau ir mokesčių būtume sumokėję daugiau“, – tikina verslininkas.

G. Klimkevičius skaičiuoja, kad šiemet lankytojų srautas sumažėjo apie 30 proc., mat tiek svečių atvažiuodavo iš Latvijos. Šią problemą „Pakruojo dvaras“ labiausiai pajuto rudenį, kai sprogus vadinamajam Baltijos burbului, staiga nebeliko latvių.

„Lankytojų srautai yra gerokai sumažėję, netekome užsieniečių, kai įprastai visą vasarą kasdien stovėdavo daug autobusų. Vasarą parduodavome daugiau kaip 100 tūkst. bilietų, dabar dėl draudimų ir be svečių iš Latvijos 30 proc. mažiau“, – sako pašnekovas.

Foto: Pakruojo dvaro nuotr.

Vis dėlto, verslininko teigimu, šis metas, kaip įprasta iki Vėlinių, – aktyvus. Dvaro teritorijoje įrengtas ir SPA kompleksas, kuriame svečiai gali mėgautis masažais ir pirtimi. Būtent todėl rudenį savaitgaliai būna pilnai užimti, net ir kitą savaitgalį užimtumas čia siekia 90 proc., belikę keli laisvi kambariai. Tačiau vidurį savaitės situacija – prastesnė, mat nebėra užsieniečių.

„Turėdami šiais metais daugiau laiko paruošėme naujų įdomių dalykų: pastiprinome technikos muziejų, atidarome naują keistenybių kambarį panoptikumą. Manau, kad tai dar pagyvins srautą ir žmonės važiuos pažiūrėti tai, ko dar nematė“, – svarsto G. Klimkevičius.

Pasikartojus karantino scenarijui, tektų atleisti darbuotojų

Dvaro laukia dar vienas itin didelis renginys – žiemos šviesų festivalis. Tai – pagrindinė atrakcija šaltuoju sezonu, pritraukianti daug lankytojų.

„Tai – didelis renginys Lietuvai ir iš dalies Latvijai. Tikimės, kad priimant sprendimus, bus atsižvelgta, kad turime dideles teritorijas ir galėsime renginį padaryti, kaip suplanuota. Šiemet renginys bus žymiai didesnis su gerokai daugiau šviesos efektų“, – viliasi „Pakruojo dvaro“ valdytojas.

Anot jo, karantinas bus kaip duotybė, niekur nedingsi. Jei vis dėlto dėl savivaldybėje įvesto lokalaus karantino renginys būtų atšauktas, verslininkas neslepia patirsiantis didžiulis nuostolius. Šių metų festivalio biudžetas – beveik 2 mln. Eur. Jei pasikartotų pavasario karantino scenarijus, pašnekovas neslepia, kad su dalimi darbuotojų vėl tektų atsisveikinti.

„Per karantiną nedirbome, svečių nepriėmėme, bet ruošėmės gėlių festivaliui, todėl kai kurie techniniai darbuotojai dirbo. Didesnė dalis administracijos darbuotojų buvo prastovose. Dalį – apie 30 proc. – teko atleisti.

Jei dabar pasikartotų scenarijus, būtų vargadienis, turėčiau vėl atleisti žmonių. Laukiame darbuotojų supratingumo, jeigu ne – negalime rizikuoti įmone, nes vienas kitas mėnuo ir tiesiog nedirbsime. Tokia perspektyva su karantinu“, – pažymi verslininkas.

Pakruojo dvaras
Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Biržų pilis skaičiuoja rekordinius metus

Kai kurie traukos objektai skaičiuoja rekordinius metus. Biržų pilies rūmuose įrengtas Biržų krašto muziejų „Sėla“ nuo metų pradžios iki spalio aplankė 42,5 tūkst. žmonių. Vien liepą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lankytojų buvo dvigubai daugiau – apie 14 tūkst.

„Muziejus po karantino pradėjo dirbti vienas iš pirmųjų Lietuvoje – balandžio mėn. pabaigoje. Metų pradžioje įprastai būna mažiau lankytojų, vėliau buvo keli mėnesiai karantino, tik nuo gegužės mėn. įsibėgėjo lankytojai“, – sako Biržų Krašto muziejaus „Sėla“ atstovė Lina Kuncytė.

Tačiau lankytojų pikas esą jau praėjo: „Kaip ir kiekvienais metais atšalus orams, pasibaigus atostogų metui ir vaikams pradėjus eiti į mokyklą lankytojų skaičius jau daug metų tokiu metu būna sumažėjęs, šiemet dar prisidėjo ir pandemija.“

Šiuo metu daugiausiai grupėmis žmonės atvyksta savaitgaliais, daugiau atvyksta mokinių į edukacines pamokas. „Atvyksta senjorų grupelės, būreliai, bendruomenės, taip pat iš turizmo agentūrų organizuotos grupės“, – vardija pašnekovė.

Paprastai, kaip ir Pakruojo dvaras, Biržų pilis sulaukia nemažai latvių turistų. „Jų buvo atvykusių ir šią vasarą, bet dabar Latvija dėl pandemijos mums uždaryta. Latvių labai pasigendame, dažnas mūsų lankytojas“, – pripažįsta L. Kuncytė.

Paklausta, kaip ne sezonu metu Biržų pilis pritraukia lankytojų, pašnekovė pasakoja, kad muziejus Lietuvos ir užsienio agentūroms siunčia naujienlaiškių apie savo edukacines programas ir ekspozicijas.

„Nuolaidų nesiūlome, nes nelabai galime. Esame savivaldybės įstaiga, jei norėtume keisti bilietų kainas, reikėtų savivaldybės tarybos pritarimo“, – pažymi ji.

Pašnekovė viliasi, kad pavasario karantino scenarijus nebepasikartos, mat muziejų darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu – sudėtinga.

„Kol kas į raudonąją zoną nepatenkame, daug sergančiųjų neturime. Tik labai norėtume, kad taip nenutiktų. Pavasarį, kai buvo mus uždarę per karantiną, pradėjome daryti virtualias parodas, pradėjome kurti savamokslius video siužetus, pristatydami esamas parodas ar įdomų eksponatą“, – prisimena Biržų Krašto muziejaus „Sėla“ atstovė.

Lietuviai rudenį mieliau renkasi poilsį SPA

Tokio vasaros sezono dar nėra matę kelionių organizatoriai. Įprastai vasaros mėnesiais „Novaturas“ lietuvius skraidino į daugiau nei 20 poilsio krypčių, šiais metais jų liko vos keletas. Dėl pandemijos ir kelionių suvaržymo vasaros mėnesiais „Novaturo“ grupės mastu pajamos krito daugiau nei 80 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Prisitaikydami prie susiklosčiusios situacijos birželio mėnesį kelionių organizatorius lietuviams pasiūlė poilsį ir pažintines keliones Lietuvoje, o nuo liepos pabaigos ir poilsį visose Baltijos šalyse. Anot „Novaturo“ komunikacijos projektų vadovės Dovilės Zapkutės, šis produktas sėkmingai įsitvirtina keliautojams siūlomų paslaugų krepšelyje.

„Vietinio turizmo Baltijos šalyse pajamos liepos–rugsėjo mėnesiais sudarė apie 4 proc. visų „Novaturo“ grupės mastu sugeneruotų pajamų atitinkamu laikotarpiu. Susidomėjimas vietiniu turizmu palaipsniui auga, todėl ir toliau daug dėmesio skirsime poilsio Baltijos šalyse plėtojimui“, – pasakoja ji.

Keliautojams „Novaturas“ siūlo dviejų tipų vietinio turizmo paslaugas – pažintines keliones po Lietuvą arba poilsį Baltijos šalių kurortuose bei sostinėse. Pažintinės kelionės populiaresnės šiltuoju metų laikotarpiu – vasarą bei pirmais rudens mėnesiais. Šiais metais gyventojams organizatorius pasiūlė 10 pažintinių kelionių maršrutų po visą Lietuvą. Lapkritį suplanuoti jau tik du maršrutai – po Žemaitijos kraštą ir vidurio Lietuvą, aplankant Pakruojo dvarą.

„Dvi pačios populiariausios vienos dienos pažintinės kelionės šiais metais yra po Aukštaitijos regioną, bei Panemunės kelias, lankant visas pilis ir dvarus pakeliui. Nemažai dėmesio sulaukė ir dviejų dienų pažintinės kelionės link lietuviško pajūrio krašto. Vertinant keliautojų atsiliepimus, 5 daugiausiai gerų atsiliepimų sulaukę objektai yra Pakruojo dvaras, Biržų pilis, Kirkilų bokštas, Šaltojo karo muziejus ir, žinoma, Jūrų muziejus“, – vardija „Novaturo“ atstovė.

Tuo metu susidomėjimas poilsio galimybėmis Baltijos šalių kurortuose įsikūrusiuose viešbučiuose ir atvėsus orams esą išlieka toks pats kaip ir vasaros mėnesiais. Siekdami subalansuoti klientų srautus ir užsitikrinti užimtumą ne sezono metu viešbučiai ir SPA centrai rudenį ir žiemą paprastai mažina kainas.