Ekonomistė: reikėtų keisti kursą

INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad reikia labiau atsižvelgti į šios dienos realijas, nes kitais metais planuojamas ekonomikos augimas, todėl kai kurios priemonės tiesiog netiks.

„Man atrodo, kad per stipriai įsijautėme į krizę, kuri Lietuvoje labai trumpai buvo. Europos Sąjungos kontekste mūsų ekonomika tekrito vos dviem procentais, kitose ES šalyse nuosmukiai didesni. Logiška, kad tose šalyse ekonomikai padėti reikia daug didesnių pastangų. Pagal šių metų deficitą, mes jau lenkiame euro zonos vidurkį, esame aštunta šalis pagal biudžeto deficito dydį nuo BVP. Tai reiškia, kad ir šie metai per daug fiskališkai išlaidūs.

Indrė Genytė-Pikčienė

Kitiems metams numatomas ekonomikos augimas, ir ne šiaip sau, o 3,3 proc., bet biudžeto deficitas išlieka vienas didesnių. Tai yra neadekvačiai didelis išlaidavimas, reikėtų tai pripažinti. Šiemet su tuo deficitu susijęs labai platus skatinimo spektras – tos vienkartinės išmokos, inovacijos, vis dėlto šiemet beveik penktadaliu išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos priimamos kaip norma, planuojant kitus metus, kai ekonomika kils ir nebus tokių iššūkių, kokius matėme šiemet. Tikrai reikėtų keisti kursą ir grįžti į realybę, o ne į šių metų realybę“, – sako pašnekovė.

Pasigenda investicijų į mokslą

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus sako, kad pagrindinė kliūtis, kuri trukdo pritraukti investicijas, – per mažai orientavimosi į mokslą, be to, dalijamos vienkartinės išmokos.

„Pas mus pernelyg daug neaiškumo dėl ateities. Tam, kad kalbėtume apie biudžetą, mes turėtume pereiti prie dviejų principų. Vienas dalykas yra tas, kad pati biudžeto paskirtis yra priemonė, kurią naudodami mes garantuojame aukštesnį ekonomikos augimą, antras dalykas – šios dienos realijos, kurios susijusios su koronaviruso krize.

Jeigu mes kalbėtume apie bendrą generalizuotą biudžeto paskirtį, tai biudžetas nėra skirtas gaisrui gesinti, kai padidiname išmokas vaikams, vaiko pinigus ar kitas papildomas išmokas.

Žūtbūt reikia suprasti, kad mūsų visos ekonomikos bėdos kyla iš nepakankamo investicinio lygio, esančio šalyje. O tas investicijas pritraukti trukdo ne laisvųjų ekonomikos zonų trūkumas, ne mokestinės aplinkos dalykai, bet pagrindinė kliūtis – darbo lygis. Kad padidintume darbo jėgos kokybę, mums reikia padidinti investicijas į mokslą ir jo plėtrą bei visus šiuos dalykus“, – sako A. Bartkus.

Skolinimasis prilygsta katastrofai?

Anot jo, toks didelis skolinimasis taip pat toli gražu nėra gera idėja. Profesoriaus teigimu, skolinimasis tam, kad galėtume susidoroti su trumpalaike bėda – koronavirusu, gali mums tapti ilgalaike bėda.

„Reikia galvoti, kaip reikės kompensuoti pajamas tiems žmonėms, turiu omenyje viešbučių, maitinimo įstaigų, sporto klubų darbuotojams. Nes jie negalės vykdyti savo veiklos dėl objektyvios realybės. Kalbant apie keturių milijardų skolinimąsi, tai jau yra šiek tiek katastrofinis dalykas. Juk skolas visas reikia grąžinti, o jeigu ES staiga sugalvotų, kad tų skolų nereikės grąžinti ar jos bus nurašytos, tai vis tiek nėra geras sprendimas“, – sako A. Bartkus.

Algirdas Bartkus

„Po penkerių ar dešimties metų ne ateities kartoms, o mums patiems teks visus šiuos kreditus grąžinti. O grąžinsime paprastai – su didesniais mokesčiais.“

Kas laukia paprastų žmonių

Paklausus pašnekovo, kas vis dėlto laukia paprastų žmonių, jeigu biudžetas pridarytų bėdų, tikino, kad niekas nesikėsins į žmonių senatvės pensijas, nes tam nėra pagrindo.

„Jeigu iš tiesų bus labai stipriai apribotos ekonominės veiklos ir BVP smuks, o atitinkamai tos piniginės injekcijos bus mestos į rinką neva vartojimui ir investiciniams projektams palaikyti, tai, žinokite, neišvengiamai prisidės prie prekių kainų augimo paspartėjimo tam tikruose segmentuose. Bet apie kainas turėtume pamiršti, taip pat turėtume pamiršti apie kokius nors karpymus, nes kalbama ne apie karpymus ar mainymus išlaidų, kurios skirtos senatvės pensijų gavėjams, kalba turėtų suktis apie mūsų Vyriausybės parengtą DNR planą.

Jie čia pristatė tą planą ir su juo yra susijusi didelė dalis priprojektuotų išlaidų. O šitie karpymai, apie kuriuos mes, ekonomistai, galime užsiminti, liečia pernelyg išpūstas programas, tenkančias Ekonomikos ar Susisiekimo ministerijoms. Pasižiūrėkite – ten prieaugiai ir asignavimai yra gana žymūs. Jokiu būdu niekas nesikėsins į gyventojų senatvės pensijas – tam nėra pagrindo.“

Pateikė biudžeto projektą

2021 metais į valstybės biudžetą planuojama surinkti 11,38 mlrd. eurų pajamų, t. y. 150 mln. eurų, arba 1,26 proc. mažiau, nei planuota šiemet. Vyriausybės patvirtintame projekte nurodoma, kad kitų metų išlaidos sudarys 15,49 mlrd. eurų, t. y. 2,71 mlrd. eurų, arba 21,22 proc. daugiau, nei planuota šiemet. Finansų ministerijos duomenimis, šiemet biudžeto deficitas turėtų siekti -8,8 proc. BVP, 2022 metais – -2,7 proc., o 2023 metais – -1,6 proc., kai siekiamas struktūrinio balanso rodiklis yra -1 proc. 2021 metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 5,14 mlrd. eurų. Valstybės skola 2021 metais turėtų pasiekti 50,2 proc. BVP, 2022 metais – 49,4 proc. BVP, o 2023 metais – 50,3 proc. BVP.

V. Šapoka Seimo nariams sakė, kad Lietuvos skolos augimo riba pasiekiama labai greitai. „Jeigu tarptautinių organizacijų konsensusas yra tas, kad Lietuvai optimalus lygis – 40 proc., tai laikinai atitrūkę turime padaryti viską, jog per protingą laiką pakeistume trajektoriją, ir tas skolos lygis pradėtų mažėti. Jeigu uždelsime ir turėsime didesnį deficitą (o pirmieji metai labai svarbūs duodant toną), tokiu atveju yra didelė rizika, jog skolos augimas gali pereiti į ką nors panašaus kaip eksponentė. Neturėdami vidutinės trukmės aiškaus plano, labai greitai pajustume per brangų skolinimąsi, nes reitingų agentūros tikrai nepasitikės, kad mes aiškiai žinome, kaip suvaldyti finansų tvarumą“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (395)