Fondo akcininke turėtų tapti Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kurios įstatinį kapitalą ketinama padidinti beveik 20 mln. eurų. Finansų ministerija Vyriausybei siūlo, kad dar šiemet VIPA kapitalas būtų padidintas beveik 1 mln. eurų, o 2021 metais – dar 19 mln. eurų.

Planuojama, kad Trijų jūrų iniciatyvos investicinis fondas suteiks nuosavą kapitalą ir panašų finansavimą Lietuvos investicijoms į energetikos, susisiekimo ir skaitmeninės infrastruktūros plėtrą.

Prognozuojama, kad vidutinė fondo grąža sieks 12–15 proc. – tai atitinka įprastą privačių fondų grąžos normą. Aukščiausios A klasės narystė fonde suteikia teisę Lietuvai veikti kaip aktyviai fondo investavimo politikos formuotojai.

Penkerius metus gyvuojanti Trijų jūrų iniciatyva buria 12 ES priklausančių Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono valstybių. Ją remia JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija.

Nausėda Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime aptarė infrastruktūros projektus

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį virtualiu būdu vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime aptarė Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono šalių infrastruktūros projektus.

„Lietuva Trijų jūrų iniciatyvą laiko unikalia regionine priemone, gilinančia strateginį bendradarbiavimą su JAV. Ji pasitarnauja mūsų bendram interesui stiprinti nacionalinį ir regioninį saugumą“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, ši iniciatyva yra svarbi skatinant regiono šalių ryšius su likusia Europa ir gerinant infrastruktūrą.

„Moderni infrastruktūra yra tai, ko mums reikia siekiant paskatinti ekonominius santykius ir konkurencingą augimą“, – kalbėjo prezidentas.

Jis tvirtino, kad Lietuva jau sėkmingai įgyvendina tokius energetinių išteklių diversifikavimo regione projektus kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas, be to, Baltijos šalys įgyvendina tokius ambicingus projektus kaip „Rail Baltica“, ateityje vėl sujungsiančius šias šalis su likusia Europa. Prezidentas akcentavo ir planų sinchronizuoti dujų bei elektros sistemas įgyvendinimo svarbą.

Viršūnių susitikime šalies vadovas pranešė Lietuvos sprendimą prisidėti prie Trijų jūrų iniciatyvos fondo ir skirti 20 mln. eurų prioritetiniams iniciatyvos projektams įgyvendinti.

Fondo akcininke turėtų tapti Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA). Planuojama, kad Trijų jūrų iniciatyvos investicinis fondas suteiks nuosavą kapitalą ir panašų finansavimą Lietuvos investicijoms į energetikos, susisiekimo ir skaitmeninės infrastruktūros plėtrą.

Prognozuojama, kad vidutinė fondo grąža sieks 12–15 proc. – tai atitinka įprastą privačių fondų grąžos normą. Aukščiausios A klasės narystė fonde suteikia teisę Lietuvai veikti kaip aktyviai fondo investavimo politikos formuotojai.

Šiais metais Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas organizuojamas nuotoliniu būdu.

Penktus metus gyvuojanti Trijų jūrų iniciatyva buria 12 Europos Sąjungai priklausančių Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono valstybių – Austriją, Bulgariją, Čekiją, Estiją, Kroatiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Vengriją. Iniciatyvos partnerės yra Europos Sąjunga, JAV ir Vokietija.

Iniciatyvos tikslas – paskatinti regiono ekonominį bendradarbiavimą, paspartinti energetikos, transporto infrastruktūros ir skaitmenizavimo plėtrą.

Šiais metais Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių sesiją organizuoja Estija.

Į Taliną dalyvauti susitikime atvyko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, vienas iš šios iniciatyvos autorių, taip pat Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, jam Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid simboliškai perduos teisę organizuoti kitą šios grupės viršūnių susitikimą.

Virtualiame viršūnių susitikime taip pat virtualiai dalyvauja Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ir JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.