Auga atlyginimai

Statistikos departamento duomenimis, rugsėjį kainos Lietuvoje buvo vidutiniškai 0,7 proc. didesnės nei prieš metus, o paslaugos brango 4,5 proc. Anot M. Dubnikovo, bendrai prekių kainos Lietuvoje per metus net mažėjo, tačiau visai kitokios tendencijos buvo stebimos paslaugų sektoriuje.

„Pakankamai gerai gyvename“, – laidoje „Delfi tema“ sakė jis.

„Europoje esame vieni iš pirmųjų, kaip ekonomika susidorojo su pandemija. Atlyginimai nemažėjo, o žmonės pamatė, kad nieko blogo nenutiko ir išlaidauja visomis kryptimis.

Jie pradėjo pirkti nekilnojamą turtą (NT), atostogavo Palangoje, pirko paslaugas, kiti užtvindė SPA. Šiuo atveju paslaugų kainos yra užprogramuotos kilti ir kuo mes geriau gyvensime, tuo kainos, tikėtina, augs“, – aiškino finansų analitikas ir pridūrė, kad bendrai paslaugų sektoriaus situacija rinkoje nėra vienareikšmiška.

Anot jo, tarkime, viešbučiai šiandien savo kainas yra nuleidę į rekordines žemumas, o kavinės ir barai didesnių permainų įkainiuose taip pat neturėjo: „Bet visos kitos paslaugos, jų kaina, tikrai auga, nes auga lietuvių pajamos“.

Kaip teigė, kitąmet lietuvių pajamoms įtakos turės ir valstybės biudžeto planas, kurio detalės šiuo metu kaip tik dėliojamos.

Marius Dubnikovas

„Biudžeto pajamos turėtų išlikti šiek tiek mažesnės nei buvo planuotos 2020-aisiais, tuo tarpu išlaidos auga kone penktadaliu. Ką tai reiškia? Kad papildomai mokesčių iš žmonių nebus paimta, bet biudžetas išlaidaus, o tų pinigų pas daug ką nusės daugiau, kas apeliuoja į tai, kad žmonės gali daugiau išlaidauti. Kitas dalykas, kad jie jausis geriau ir tai atpalaiduos ir tą pinigų laviną, kurią jie yra prikaupę per šią pandemiją. Kiti metai, jeigu nematysime didelių karantinų, gali būti linksmi, tik svarbu, kad per daug neprisilinksmintume“, – sakė jis.

Tiesa, M. Dubnikovas pabrėžė, kad jeigu ir ne pandemija, kainos mūsų šalyje vis tiek būtų augusios, o pandemija tą augimą kaip tik pristabdžiusi.

„Kas liečia popandeminį laikotarpį, tai matant didėjančią paklausą kainos yra didinamos.

Kai kuriais atvejais motyvuojama tuo, kad buvo karantinas ir reikia „atžaisti“ tą pajamų praradimą, kuris buvo, bet čia, manau, argumentas, kuriuo labiau pasikinkę bandome paaiškinti situaciją.

Iš esmės, kainos auga dėl to, kad lietuviai gyvena tikrai gerai, o mūsų gyvenimo kokybės augimo greitis bene sparčiausias Europoje. O šios lenktynės tarp atlyginimų ir kainų tęsis pakankamai ilgai, tol, kol mes pagal savo perkamąją galią prisispausime prie Europos Sąjungos pragyvenimo lygio vidurkio“, – sakė jis.

Iki pandemijos kai kurios paslaugos buvo per pigios

Grožio paslaugų platformos „Treatwell“ vadovė Lietuvoje Marija Antanaitytė taip pat skaičiavo, kad po karantino platformoje paslaugų kainos kilo 5-10 proc., kas būtų apie 2-5 Eur už paslaugą, tačiau, kaip aiškino, šiandien toks kainų didėjimas jau yra pristojęs ir stabilizavęsis.

„Labiausiai brango kirpimai, plaukų dažymo paslaugos, manikiūrai bei depiliacijos“, – patikslino ji.

Paklausta, kodėl šio sektoriaus atstovai galėjo didinti kainas, M. Antanaitytė tikino, kad tai susiję su reikiamomis higienos priemonėmis, taip pat apribojimais, kada salonai vienu metu galėjo priimti tik labai ribotą žmonių skaičių.

„Žinoma, kaina kilo ir dėl to, nes buvo paklausa, o klientai buvo linkę mokėti daugiau. Mes per karantiną atlikome klientų apklausą ir jie sakė, kad jie yra linkę mokėti daugiau“, – atvirai tikino platformos vadovė.

Šiuo metu, anot jos, paslaugų sektoriaus atstovams taip pat neramios dienos. Šalyje daugėjant COVID-19 atvejų yra jaučiamas nerimas.

„Jeigu bus antras karantinas, tada manau, kad bankrotų bus daug daugiau“, – sakė ji.

M. Dubnikovas laidoje taip pat pridūrė, kad didžiausią kainų kilimą paslaugų sektoriuje buvo galima matyti pigesnių paslaugų sektoriaus segmente. Kaip pavyzdį jis pateikė plaukų kirpimo saloną įrengtą daugiabutyje. Kaip aiškino, jei anksčiau kirpimas ten kainuodavo 6 Eur, dabar jau tektų pakloti ir visus 10 Eur.

„O premium segmente, kur kainos aukštesnes, tokio augimo nebuvo, bet čia reikia pasvarstyti, tai gerai ar blogai.

Vartotojui atrodo, kad drastiškas kainos augimas yra blogai, bet reikia suprasti, kad galbūt iki pandemijos kai kurios paslaugos iš tiesų buvo per pigios, neadekvačiai pigios. O čia pandemija šiek tiek sutvarkė rinką ir leido pasikelti kainas ir pajamas. Kodėl tai gerai? Nes dienos pabaigoje už mažą tarifą dirbantis žmogus irgi yra vartotojas. <...>


Jei kainos didėja, turėtume džiaugtis, nes tai reiškia, kad pas mus ekonomika sukasi į viršų. Tuo tarpu Europoje, šalyse, kurios priklausė nuo turizmo, jos susiduria su kainų žemėjimo spirale“, – sakė jis.

Paprašius paprognozuoti, kaip paslaugų kainos galėtų kisti artimiausiu metu, M. Dubnikovas sakė, kad jų augimo turėtume tikėtis ir ateityje.

„Vartojimo prekių sektoriuje reikšmingo kainų augimo neturėtų būti.

Kalbant apie kainas paslaugų sektoriuje, dalis paslaugų, tokie kaip viešbučiai, jie gali ir toliau kentėti, tai klausimas, kiek jie išgyvens. Jeigu viskas išliktų taip, kaip yra dabar, labai tikėtina, kad tas kainų augimas vėl bus panašus į šiuos metus“, – prognozavo jis.

M. Antanaitytė buvo panašios nuomonės.

„Jeigu situacija dėl COVID-19 stabilizuosis, gerės, manau, kainos irgi kils vien dėl to, kad bus didelė paklausa. Manau, kad galėtų dar kilti apie 5-10 proc., bet čia kalbu apie tą premium paslaugų klasės segmentą“, – apibendrino ji.

NT kainos stiebsis aukštyn, kalba apie pasiūlos trūkumą

Lietuvoje kylant paslaugų kainoms, NT bendrovės „Eika“ plėtros departamento vadovas Martynas Žibūda prognozavo, kad artimiausiu metu turėtume matyti ir NT kainų augimą, kurį galimai augins ir tokie veiksniai, kaip, tarkime, butų pasiūlos trūkumas, šiuo metu esantis rinkoje.

Jo teigimu, šiandien NT rinka yra atsigavusi ir grįžusi į priešpandeminį lygį bei buvusius rekordinius vasario mėnesio būtų pardavimus.

Martynas Žibūda

„Yra daug pardavimų, matome aktyvius pirkėjus, kurie pagal aktyvumą lenkia net plėtotojus“, – sakė M. Žibūda bei prasitarė, kad Vilniuje šiandien yra jaučiamas ir būstų pasiūlos trūkumas.

„Jei prieš 3 mėnesius Vilniuje buvo apie 4,3 tūkst. laisvų butų, tai šiuo metu jų yra apie 3,5 tūkst. Reiškia, kad 800 butų pirkėjai nupirko daugiau, nei vystytojai pasiūlė. Bet manau, kad tai trumpalaikė atkarpa. Niekas nesitikėjo tokios spartaus pirkėjų grįžimo į rinką“, – svarstė specialistas.

Kalbėdamas apie kainas M. Žibūda skaičiavo, kad per pirmus devynis 2020-ųjų mėnesius buvo fiksuotas maždaug 3 proc. NT kainų augimo vidurkis, o tam tikruose segmentuose kainos kilo ir dar sparčiau.

„Jeigu žiūrėtume aktyvesnes NT klases, tarkime, ekonominę, vidutinę, tai ten kainų augimai buvo ir apie 5-6 proc., bet tai atitinka jau kelintų metų tendenciją, nes per 5 metus NT kainos padidėjo maždaug 27-28 proc., maždaug po 5,5 proc. kasmet“, – kalbėjo jis ir taip pat tikino, kad kiekvienais metais projekto vystytojams apie 3 proc. padidėja ir statybų savikaina.

Galiausiai M. Žibūda apibendrindamas patikino, kad artimiausiu metu didesnių pokyčių NT kainose matyti neturėtume, tačiau jų augimo tendencija – aiški.

„Nematysime didelių šuolių, kai buvo iki 2008 m. krizės, kai kainos keitėsi dešimtimis procentų. 4-5 proc. lygmenyje kainos didės ir tai bus sveikas rodiklis“, – tikino jis.