2021 metais į valstybės biudžetą planuojama surinkti 11,38 mlrd. eurų pajamų, t. y. 150 mln. eurų arba 1,26 proc. mažiau nei planuota šiemet. Vyriausybės patvirtintame projekte nurodoma, kad kitų metų išlaidos sudarys 15,49 mlrd. eurų, t. y. 2,71 mlrd. eurų arba 21,22 proc. daugiau nei planuota šiemet.

Finansų ministerijos duomenimis, šiemet biudžeto deficitas turėtų siekti -8,8 proc. BVP, 2022 metais – -2,7 proc., o 2023 metais – -1,6 proc., kai siekiamas struktūrinio balanso rodiklis yra -1 proc.

2021 metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 5,14 mlrd. eurų. Valstybės skola 2021 metais turėtų pasiekti 50,2 proc. BVP, 2022 metais – 49,4 proc. BVP, o 2023 metais – 50,3 proc. BVP.

V. Šapoka Seimo nariams sakė, kad Lietuvos skolos augimo riba pasiekiama labai greitai.

„Jeigu tarptautinių organizacijų konsensusas yra, kad Lietuvai optimalus lygis yra 40 proc., tai laikinai atitrūkę turime padaryti viską, kad per protingą laiką pakeistume trajektoriją ir tas skolos lygis pradėtų mažėti.

Jeigu uždelsime ir turėsime didesnį deficitą (o pirmieji metai labai svarbūs užduodant toną), tokiu atveju yra didelė rizika, jog skolos augimas gali pereiti į kažką panašaus kaip eksponentė. Neturėdami vidutinės trukmės aiškaus plano, labai greitai pajustume per brangesnį skolinimąsi, nes reitingų agentūros tikrai nepasitikės, kad mes aiškiai žinome, kaip suvaldyti finansų tvarumą“, – sakė jis.

V. Šapoka sakė, kad projektas paremtas keliais prioritetais.

„Ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis labai aiškiais prioritetais. Pirma, kuomet yra didelis netikrumas dėl ateities, privalome vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausioms grupėms, nes tai yra apie pasitikėjimą valstybe.

Antra, krizinė situacija pasaulyje atveria taip pat ir galimybes sparčiau transformuoti šalies ekonomiką, todėl būtina investuoti į ateitį, į „Ateities ekonomikos DNR“. T. y. investuoti į žmogiškąjį kapitalą, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizaciją, „žaliąjį kursą“, ateities ekonomikos infrastruktūrą.

Trečia, situacija labai neapibrėžta, todėl turime būti ypač atsargūs. Ne tik turime vengti ilgalaikių naujų įsipareigojimų, kurie nepadengti tvariais finansais, tačiau iš esmės šaldyti kitų išlaidų augimą. Tik tokiu atveju galėsime įgyvendinti skolos ir BVP santykio augimo stabilizavimą. Tas yra numatyta šiame projekte“, – sakė V. Šapoka.

Foto: Finansų ministerija

Ministras teigė, kad Lietuvos biudžeto deficitas bus vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

„Yra šalių, kurios ženkliai viršija ir atitinkamai valstybės skolą Lietuva išlaikys vieną mažiausių ES“, – sakė jis.

Neaiškumai dėl DNR

Seimo narė Ingrida Šimonytė pastebėjo, kad kitais metais Finansų ministerija tikisi labai ženklaus valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų augimo.

„Net ir nuo šių metų lygio, kada jis buvo labai ženklus dėl Covid-19 situacijos. Investicijų augimas, pagal projekcijas, yra gana kuklus. Kaip šios projekcijos dera su skaičiais, kuriuos pristatėte?“ – klausė ji.

Monika Navickienė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

V. Šapoka atsakė, kad taip yra dėl išliekančių neaiškumų „Ateities ekonomikos DNR“ plane.

„Daugelis veiksmų pagal klasifikaciją (kol nėra aiškūs galutiniai projektai, ar tai bus taip vadinamos kietos investicijos, kurios didintų bendro kapitalo formavimą) yra priskiriami kitoms išlaidoms ir būtent dėl to jie priskiriami prie kitų valdžios išlaidų, bet ne prie investicijų. Situacija smarkiai pasikeis, kai bus žinomi konkretūs projektai“, – teigė jis.

Ministras dar teigė, kad vidutiniškai 1 DNR plane investuotas euras turėtų atnešti apie 2 eurų grąžą.

„Kas susiję su investicijomis į infrastruktūrą, tam, kad pritrauktume užsienio investicijų – tikrai tai nebus liūto dalis, o iš naujų priemonių pats didžiausias padidėjimas yra tai, kad dvigubėja investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir į mokslą ir inovacijas. (…) Yra priemonių, kur investuotas 1 euras atneš 10 eurų grąžą Lietuvai“, – sakė V. Šapoka.

Kaip mažins deficitą

Seimo narys Algirdas Butkevičius ministro paprašė paaiškinti, kaip ateityje bus mažinamas biudžeto deficitas.

V. Šapoka nurodė, kad tai pasiekti leis auganti ekonomika.

Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Visų pirma, reikia turėti omenyje, kad tiek ateinančiais metais, tiek vidutiniu laikotarpiu, kitais ir dar kitais metais, numatomas ekonomikos augimas. Atitinkamai gerės ir pajamų surinkimas. Dėl ko formuojasi deficitas – tos pajamos neauga taip sparčiai, kaip augo anksčiau“, – sakė jis.

Apie tai, kam biudžeto asignavimai kitąmet didėja, o kam mažėja, galima sužinoti „Delfi“ analizėje.

Po pateikimo biudžeto projektas bus svarstomas visuose Seimo komitetuose. Į plenarinių posėdžių salę jis turėtų grįžti lapkričio 24-ąją ir gruodžio 17 dieną.

Antradienį Seimui pateikiami ir „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo kitų metų biudžetų projektai.

Planuojama, kad 2021 metų „Sodros“ biudžeto pajamos sieks 5,02 mlrd. eurų ir bus 129 mln. eurų arba 2,6 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos – 5,01 mlrd. eurų, 462 mln. eurų arba 10 proc. didesnės. Numatomas 14 mln. eurų perteklius.

PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos kitąmet turėtų būti vienodos, po 2,37 mlrd. eurų. Lyginant su 2020 metais, jos didėja 65,2 mln. eurų arba 2,8 proc.

Seimui pirmą kartą pateikiamas Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2021 metų projektas. Jame numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos sudarys 4,1 mln. eurų, o išlaidos – 614 tūkst. eurų. Investicinės veiklos išlaidos 2021 metais turėtų sudaryti 3,7 mln. eurų, o įplaukos – 34,7 tūkst. eurų. Fondas dar planuoja gauti apie 300 tūkst. eurų paskolų.

Kaip žinia, „Sodra“ nuo šių metų liepos 1 dienos tapo centralizuota pensijų anuitetų mokėtoja.