Džiaugiasi aiškesnėmis taisyklėmis

Lietuvos kavinių ir barų asociacijos prezidentas Raimondas Pranka sako, kad džiaugiasi, jog ribojimai apibrėžti aiškiau, tačiau verslui net ir menkiausi ribojimai yra labai svarbūs.

„Šie reikalavimai yra įgyendinami, mes jų ir anksčiau laikėmės. Tai buvo nurodyta ir anksčiau. Dabar šaunu, kad įvyko dialogas ir mes pagaliau iš valdžios gavome pasitikėjimą, kad galime taikydami apsaugos priemones dirbti toliau.

Raimondas Pranka

Anksčiau to nelabai buvo, dabar smagu, kad mes sprendžiame šiuo dalykus. O bet kokie ribojimai verslui nėra naudingi, bet šioje vietoje mes žinome, kad turime vykdyti reikalavimus. Bendromis pastangomis galime dirbti ir gyventi saugiai“, – sako pašnekovas.

Klientai jaučiasi pasimetę

„Bardako“, „Sanatorijos“ ir kitų barų atstovas Matas Puodžiūnas laidoje sako, kad taip pat džiaugiasi, jog pagaliau apibrėžtos aiškesnės taisyklės.

„Džiaugiamės, kad įvyko dialogas. Jau buvome įpratę trečiadieniais žiūrėti posėdžius, nes yra svarbu, kas bus nuspręsta tiek dėl darbuotojų, kurie klausdavo, ar reikės ateiti į darbą. Džiugu, kad savivaldybė operatyviai suorganizavo konferenciją ir tokią darbo grupę, kuri nurodė punktus, iškart buvo atmesti tie punktai, kurie yra visiškai nerealūs, kad nebūtų nuo pat pirmų dienų to sutarimo laužimo.

Tie visi ribojimai jau anksčiau buvo taikomi, tik apibrėžėme tiksliau, kur yra ta riba, kai galima nusiimti kaukę. Žmonės patys dažnai būna labai pasimetę, rodo mums straipsnius, kad Veryga leidžia nusipirkus gėrimus nusiimti kaukes. Taigi labai žmonės patys nesupranta, kai nėra aiškiai pasakyta, o dabar viskas yra daug aiškiau, yra taisyklės, kurių būtina laikytis“, – tikina verslininkas.

Sunkiausia buvo prisivilioti darbuotojus

Viena iš taisyklių baruose – teks laikytis vieno metro atstumo. Pašnekovas sako, kad barai bus suskirstyti žymomis, bet tikėtis, kad visu šimtu procentų pavyks įgyvendti šį reikalavimą, turbūt nereikėtų.

„Pirmiausia, visi suprantame, kad baras nėra ta vieta, kaip koncerte, kur žmonės nejuda savo vietose.

Žinoma, kad milimetro tikslumu to nebus galima padaryti, bet vien jau taisyklė, kad žmonės, užėję į barą, negali iškart nusiimti kaukės, o turi būti su jomis, kai užsisako prie baro, tai automatiškai žmonės vis tiek bus su kaukėmis, nors ir atstumas bus mažesnis nei metras“, – tikina pašnekovas.

Matas Puodžiūnas

„Ypatingai buvo sunku susigrąžinti darbuotojus po pirmojo didžiojo karantino, kai visi galvojo, kad pertrauka truks tik savaitę ar kelias, ir tikėtasi, kad tai bus kaip lengvos atostogos, bet tai tapo trijų mėnesių laukimu. Ypač buvo sunku prisivilioti darbuotojus į naktinį sektorių. (…) Kai kurie žmonės susirado naujas profesijas, tikino, kad nebėra jokių garantijų, kad gali vėl viskas užsidaryti po kelių mėnesių. Dabar surinktas kolektyvas, bet didžiausia problema yra būtent informacijos sklaida“, – sako M. Puodžiūnas.

Pašnekovas pabrėžia, kad žmonės labai jautriai reaguoja ir į žiniasklaidoje pasirodančią informaciją.

Kai kurie klientai nesutikdavo teikti kontaktų

R. Pranka taip pat tikina, kad griežtesnius ribojimus pradėjo taikyti jau šį savaitgalį, tiesa, buvo ir tokių žmonių, kurie nenorėdavo atskleisti savo kontaktų.

„Yra barų, kur žmonės apsisuka, nenori atskleisti savo kontaktų, telefono numerio, bet visi supranta dėl ko taip yra. Svarbiausia yra aiškinti.

Kaip mes norime žinoti iš valdžios aiškias taisykles, taip ir klientai iš verslininkų tikisi aiškumo, nes galima lankytis baruose saugiai, o demonizavimas nėra reikalingas.

Pasikartosiu, kad naktiniuose baruose nebuvo jokių židinių, yra saugu, kai laikomasi priemonių. O žmonių registracija yra reikalinga, tačiau su tuo žmonių nereikia gąsdinti“, – svarstė R. Pranka.

Barų atstovas: apie pelną net nekalbame, svarbiausia – neužsidaryti

M. Puodžiūnas sako, kad vis tik tokio sunkaus laiko dar neteko išgyventi.

„Aš nuoširdžiai galiu pasakyti, kad išgyvename sunkiausius laikus, kokie tik yra buvę. Atrodo, kad tas visiško uždarymo karantinas turėjo būti sunkiausias laikas, tačiau toli gražu ne. Buvo tikrai minimalizuotos išlaidos, sustabdyti nuomos mokesčiai, darbuotojai prastovose.

Norime padėkoti valstybei už dotacijas, kurios buvo tikrai svarbios tiek ir dabar besitęsiant darbuotojų atlyginimų kompensacijai. Dabar veikla yra apribota mažiausiai 50 proc., įleisti žmones galime tik 40 proc. Žmonės tikrai labai reaguoja į straipsnius, žiūri žinias, kartais po kažkurio straipsnio galime net nedirbti, nes žmonės labai seka naujienas“, – laidoje kalbėjo M. Puodžiūnas.

Aš nuoširdžiai galiu pasakyti, kad išgyvename sunkiausius laikus, kokie tik yra buvę. Atrodo, kad tas visiško uždarymo karantinas turėjo būti sunkiausias laikas, tačiau toli gražu ne.
Matas Puodžiūnas

„Šiais metais mes net nekalbame apie tokį dalyką kaip pelnas, mums svarbiausia neužsidaryti.“

Vilniaus barai savivaldybei įsipareigojo laikytis griežtesnių saugumo priemonių

Vilniaus savivaldybė sekmadienį pranešė pasiekusi susitarimą su sostinės barais ir restoranais – šie įsipareigojo laikytis griežtesnių saugumo priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias koronaviruso plitimui.

„Vilniaus miesto situacija, vertinant užsikrėtimų koronavirusu skaičių ir esamų židinių grėsmingumą, anaiptol nėra sudėtingesnė nei kitų Lietuvos miestų, todėl neskubame atsiliepti į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raginimą stabdyti barų, klubų ir sporto įstaigų veiklą“, – pranešime cituojamas sostinės savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

„Pastaruoju metu pandemijos kontekste vis daugiau kalbama apie tai, kaip svarbu skirti dėmesį visuomenės emocinei sveikatai, o tai priklauso ir nuo mūsų laisvalaikio, fizinio aktyvumo bei, žinoma, galimybės dirbti ir užsidirbti. Tikėtina ir tai, kad nelikus galimybės pasilinksminti kontroliuojamose vietose, žmonės rinksis privačiai, kur sunku tikėtis asmens apsaugos priemonių naudojimo“, – sakė jis.

Savivaldybės teigimu, šį savaitgalį su Vilniaus teritorijoje veikiančiais barais, restoranais, kavinėmis ir naktiniais klubais buvo aptartos susitarimo detalės ir nuspręsta dokumente, kurį maitinimo ir pasilinksminimo įstaigos gali pasirašyti savanoriškai, įtvirtinti aiškias saugumo priemones, kurių pasirašiusieji įsipareigoja laikytis.

Tiesa, susitarimo nepasirašiusioms įstaigoms bus taikomos griežtesnės kontrolės priemonės.
„Nei verslo įmonėms, nei savivaldybei neatrodys priimtina, jei šiame paslaugų sektoriuje bus įmonių, kurios garsės tuo, jog nesilaiko bendrų susitarimų ir reikalavimų, ir kaip tik dėl to jas rinksis žmonės, atsukę nugaras toms, kurios rūpinasi viešuoju interesu. Apskritai viskas yra vilniečių rankose – tiek jų laisvalaikis, tiek sveikata. Jeigu elgsimės atsakingai – vakarėlis galės tęstis“, – sakė P. Poderskis.

Susitarimą pasirašiusios įstaigos įsipareigoja, kad jų patalpose ir kiemuose nuolat bus dėvimos apsauginės veido kaukės, išskyrus atvejus, kai geriama, valgoma ar rūkoma. Eilėse prie baro ir prekystalio turės būti laikomasi vieno metro atstumo, nusipirktą maistą ar gėrimus bus galima vartoti tik dviejų metrų atstumu nuo staliuko ar baro.

Valgymui ir gėrimui skirtos sėdimos vietos privalės būti zonomis atskirtos nuo šokiams skirtos erdvės. Įleidžiant lankytojus į įstaigų vidų, kai patalpos užpildytos, bus privaloma laikytis principo, kad nauji klientai gali įeiti tik pakeisdami išeinančius. Taip pat įstaigos privalės užtikrinti rankų dezinfekavimą prie įėjimo, baro ir tualetuose.

Rekomenduojama matuoti lankytojų kūno temperatūrą ir neįleisti tų, kurių temperatūra viršija Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijas. Taip pat patariama registruoti visus lankytojus ir išsaugoti jų telefono numerį 21 dieną, kad židinio atsiradimo atveju būtų galima pateikti duomenis NVSC.