Po pirmojo Seimo rinkimų turo labiau tikėtina atrodo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Laisvės partijos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio koalicija. Šios partijos bendrai jau yra iškovojusios 38 mandatus, o dar 19-oje apygardų antrajame ture rinkėjai balsuos už vieną iš jų kandidatų. Tad iki 71 Seimo nario daugumos taip vadinamiems dešiniesiems trūksta 14 mandatų.
Visų kitų partijų koalicija šiandien atrodo tikėtina maždaug dvigubai mažiau. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga pirmame ture bendrai iškovojo 35 mandatus, o dar šešiose apygardose (pridedant Lietuvos socialdemokratų darbo partiją) antrajame ture susiduria šių partijų atstovai. Tad norėdamos turėti daugumą Seime, šios partijos antrajame ture turi iškovoti bent 30 mandatų.
„Delfi“ peržiūrėjo šių partijų rinkimines programas.
Atskirtis vis dar didelė
LVŽS rinkimų kampanijos metu akcentavo per 4 metus atliktus darbus. Prie tokių priskiriama ir tai, kad minimali mėnesio alga Lietuvoje padidinta iki 437 eurų „į rankas“, o vidutinis darbo užmokestis augo iki 857 eurų „į rankas“. Pastebima ir tai, kad nuosekliai augo šalies bendrasis vidaus produktas.
Kiti valstiečių pasiekimai išvardinti programoje: įvesta ir palaipsniui didinama vaiko pinigų išmoka, įstojimas į Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 11 vieta verslo sąlygas vertinančiame „Doing Business“ reitinge.
„Nepaisant šių įkvepiančių darbų, dalis problemų, su kuriomis susiduria valstybė, yra įsisenėjusios, tad reikalauja didesnio centrinės valdžios dėmesio nei viena Seimo kadencija. Pavyzdžiui, išliekanti pakankamai didelė socialinė atskirtis.
Pokyčiai ir ilgalaikė vizija reikalingi švietimo, mokslo bei sveikatos srityse. Manome, kad visi pokyčiai turi būti atliekami vadovaujantis aiškia valstybės raidos vizija, laikantis skaidrumo bei atsakomybės principų, o pradėti darbai turi būti pabaigti“, – rašoma LVŽS programoje.
Socialinės politikos srityje išskiriamas tikslas sukurti vaiko pinigų indeksavimo mechanizmą ir įvesti 13-ąją pensiją.
Kaip žinia, kitąmet išmoka vaikams turėtų didėti 10 eurų, iki 70 eurų per mėnesį.
Dėl taip vadinamos 13-osios pensijos, kuri būtų išmokama vieną kartą per metus, gruodį, kol kas nesutariama, tačiau valdantieji norėtų, kad ji siektų 200 eurų. Valstybės biudžetui tai kainuotų apie 180 mln. eurų.
Ekonomikos srityje valstiečiai akcentuoja valstybinio banko įsteigimą. Dėl šio projekto Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau kreipėsi į Europos Komisiją.
Dar vienas LVŽS pasiūlymas: „Pelno mokesčio lengvatos, identiškoms lengvatai, taikomai laisvosiose ekonomikos zonose, ne mažiau 1 mln. eurų investiciniams projektams kaimiškose vietovėse iki 1 tūkst. gyventojų ir sukuriantiems ne mažiau 20 darbo vietų, įvedimas“.
Kurs darbo vietas
Darbo partijos programos dalis, kurioje kalbama apie atlyginimų ir pensijų dydžius, dvelkia demagogija.
„Turime konkretų veiksmų planą, žinome kaip tai padaryti ir įvykdyti priimtus įsipareigojamus Lietuvos žmonėms: vidutinis atlyginimas – 1289 eurų „į rankas“, minimalus atlyginimas – 750 eurų „į rankas“, vidutinė pensija – 770 eurų“, – skelbiama jų programoje.
Tačiau detaliau to, kaip partijai pavyks pasiekti šių dydžių padidėjimo 50–80 proc., nepateikiama.
Programoje dar skelbiama, kad Lietuvoje bus sukurta 120 tūkst. gerai apmokamų naujų darbo vietų, kurių atlyginimas sieks 2 tūkst. eurų. Tiesa, nepatikslinama, ar ši suma yra „popieriuje“ ar „į rankas“.
„Ypatingą dėmesį skirsime regionams, ten sukurdami išskirtines sąlygas verslo vystymui, tokiu būdu užtikrinant geresnį (trumpesnį) investicijų atsipirkimą. Įsteigsime renovacijos fondą, kad butų savininkams nereikėtų naudoti savo lėšų ar skolintis bankuose – tai leis paspartinti renovacijos programą ir sukurti naujas darbo vietas statybų sektoriuje“, – rašoma programoje.
Darbo partijos atstovų teigimu, didžiausi ekonominiai iššūkiai Lietuvoje – lėtėjantis ekonominis augimas, aukštas ilgalaikis nedarbas, didelis šešėlis ir darbuotojų trūkumas.
Teigiama, kad siekiant socialinio teisingumo, turi būti subalansuotas darbo ir kapitalo apmokestinimas.
„Pagrindinį dėmesį skirsime ne tik mokesčių, pajamų surinkimui, bet ir efektyviam lėšų paskirstymui bei griežtai jų panaudojimo kontrolei“, – skelbia „darbiečiai“.
Teisingesni mokesčiai
Apie darbo ir kapitalo apmokestinimo pokyčius kalba ir socialdemokratai.
„Darbo ir kapitalo pajamos turi būti traktuojamos ir apmokestinamos vienodai. Turėtų būti naikinamos mokestinės lengvatos milijoninius pelnus Lietuvoje generuojančioms, bet šalyje mažai investuojančioms įmonėms ir peržiūrimi kapitalo mokesčiai.
Įmonių pelno mokesčio tarifas turėtų būti suvienodintas, panaikinant 15 proc. tarifą nebankinėms įmonėms ir grąžinant prieškrizinį 20 proc. pelno mokesčio lygį, galiojantį ir Latvijoje bei Estijoje“, – rašoma jų programoje.
LSDP dar norėtų, kad iki 2024 metų šalies biudžeto pajamos per mokesčių sistemą būtų padidintos iki 35 proc. BVP.
Taip pat būtų siekiama didesnio gyventojų pajamų mokesčio progresyvumo. „Mažinsime gyventojų pajamų apmokestinimą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims bei didinsime apmokestinimą dideles pajamas gaunantiems asmenims“, – skelbia socialdemokratai.
Jie žada, kad sies gyventojų pajamų tarifus su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo pajamų šaltinio. „Vienodas pajamas gaunantys turi ir vienodai mokėti“, – paaiškinama programoje.
Galiausiai, socialdemokratų teigimu, kaip ir absoliučioje daugumoje Europos šalių, maisto produktams Lietuvoje turėtų galioti lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas.
Ką su valstybės skola ir mokesčiais darytų dešiniųjų koalicija skaitykite čia.
