„Pagaliau sulaukėme kitų metų biudžetų projektų. Vyriausybė juos pateikė įprastai vėlai, tad kas čia neįprasto, sakytumėt? Neįprasta yra tai, kad šių metų faktiniai duomenys yra gerokai skirtingi nuo to, ką Seimas patvirtino praėjusį gruodį: pajamų surinkome bent milijardu mažiau, nei planuota, o va išleista net keliais milijardais daugiau, nei Seimas buvo patvirtinęs.
Tad šiek tiek glumina Vyriausybės retorinė ekvilibristika, bandant rodyti kažkokius milžiniškus išlaidų padidėjimus kitąmet, mat išlaidų padidėjimai visi daugiausia nuo 2020 m. plano, ne nuo fakto – pastarieji atrodytų gana santūrūs. Šis biudžetas jau net retorikos lygmeniu nei rekordinis, nei koks kitoks skambiai pavadintas. Bendromis apimtimis gana panašus į šiųmetinį, faktinį“, – feisbuke rašo I. Šimonytė.
„Kas biudžete yra neginčytino?“ – klausia politikė. Įstatymais įtvirtinti įvairių dydžių pokyčiai. Tiesa, dėl pensijų, anot jos, įstatymą dar reikia truputį patikslinti, atsisakant nelogiškos sąsajos su BVP kritimu, nes darbo užmokesčio fondas, planuojama, augs ir toliau, vadinasi, šaltinis pensijų indeksavimui – taip pat.
„Vaiko pinigai, bazinis dydis, minimali alga, pensijos – visa tai, kas bus vykdoma, nepaisant to, kurios pusės Vyriausybė susiformuos. Ir niekingai skamba kai kurių politikų aimanos, kad dešinių partijų suformuota koalicija turėtų kažko nevykdyti ar netgi kažką mažinti. Tam nėra jokio reikalo, gyvename ne praėjusią krizę, o šią, kurią pasitikome būdami euro zonoje ir dar su palankia ECB monetarine politika. Svarbu, kad nebūtų pagundos paskutinę minutę bandyti pakišti oponentams kokią nors neįvykdomą kiaulę, vien tam, kad paskui būtų galima iš opozicijos badytis pirštais“, – pažymi I. Šimonytė.
Anot jos, biudžete nėra mokesčių keitimų ir dėl to taipogi nėra ginčo. Esą ne laikas ir ne vieta kažką panašaus svarstyti.
„Nors kai kuriems vis dar kelia alergiją prisiminimai apie pokyčius 2008 m., kurių dauguma galioja ir šiandien, vadinasi, buvo reikalingi. Praėjęs ruduo parodė, kad nereikia krizės tam, jog kažką ištiktų mokesčių kaitaliojimo šišas. Šįkart, tikėtina, apsieisime be jo. Finansų ministerijos prognozuojamos pajamos kai kur kelia antakį, bet to optimizmo prielaidas dar aiškinsimės papildomai“, – rašo TS-LKD lyderė.
Vis dėlto, kaip sako politikė, teks ginčytis – ar nemažą kitų metų deficitą mes paskirsime savo ateities, ar visgi praeities DNR? Pasak I. Šimonytės, tenka tik eilinį kartą apgailestauti, kad ruošdama savo garsiai užvadintą planą Vyriausybė nematė reikalo tartis ne tik su platesniu politinių partijų ratu, bet ir su verslo bendruomene, akademija ar nevyriausybininkais.
„Tokiu būdu skambiai užvadintas planas labiau virto stalčiuose užsigulėjusių investicinių projektų ištraukimo ir greito įsisavinimo procesu, o juk mes nuo neatmenamų laikų dar ir šiaip nešiojame kelių milijardų neužbaigtų VIP'inių projektų kuprą“, – sako ji.
„Į kitų metų projektą Vyriausybės sukurptas planas yra siūlomas beapeliaciškai įtraukti, jo finansavimą susiejant su būsimuoju Ekonomikos gaivinimo planu, dėl kurio dar yra tik politiškai sutarta, nors jis jau įtrauktas į pajamas. Vadinasi, bent dalis projektų turės būti finansuojama skolon, nes naujojo ES fondo lėšos gali vėluoti, reikalavimai dėl žalumo ir skaitmeniškumo taipogi gali pakišti koją finansuoti konkrečius jau dabar surašytus projektus. Ar tai bus žalios trinkelės su USB jungtimi ir neskaidriai atrinkti keliukai?“ – klausia I. Šimonytė.
Todėl, anot jos, yra būtinas itin atidus ir kruopštus projektų vertinimas, kad skolon, o ir iš naujai kuriamų ES finansinių instrumentų finansuojami sprendimai netaptų kaštais vietoje naudos.
„Ir tam, o ne beprasmiam špagavimuisi dėl jau de facto priimtų sprendimų dėl vaiko pinigų ar papildomų povandeninių minų kaišiojimui, turėtų būti skirtas biudžeto svarstymo laikas.
Proga per daug reta, o rizikos pernelyg didelės, kad galima būtų vėl daryti kaip visada. O praėjusių kautynių karvedžiams siūlau nebekariauti seniai pasibaigusių kautynių – gyvenimas pasikeitė. Ir ačiū Dievui. Ir euro zonai“, – rašo politikė.
