Verslininkai ėmėsi pokyčių
Kaip rašoma pranešime spaudai, lanksčiausiai prie pasikeitusių sąlygų prisitaikė maitinimo sektoriaus ir kultūros įmonės. Pastarosios karantino laikotarpį išnaudojo patalpų atnaujinimui, pradėjo rengti virtualias ekspozicijas. Maitinimo įstaigos taip pat rado išeitį – didelė dalis jų pradėjo tiekti maistą žmonėms į namus. Pavyzdžiui, miesto centre veikianti kavinė „Kavalierius“ karantino metu į namus pristatinėjo kavos pupeles.
„Apyvartos požiūriu tai sudarė tik nedidelę dalį mūsų įprastų pajamų, tačiau vien žinojimas, kad mūsų produktų žmonėms reikia, jie juos vertina ir užsisako į namus, padėjo išsaugoti optimizmą ir pasiruošti veiklos atnaujinimui“, – sakė kavinės „Kavalierius“ vadovas Justinas Dalinda.
Tuo metu parduotuvės ir restorano „Vasaris“ savininkai per karantiną sustojus veiklai suskubo vos per savaitę atidaryti elektroninę parduotuvę ir taip pat investavo į prekių pristatymą į namus. Jie tapo vienais pirmųjų, Panevėžyje pasiūliusių elektroninę prekybą maisto produktais.
„Tam pasiruošėme per itin trumpą laiką, o parduotuvė greitai sulaukė didelio susidomėjimo ir labai padėjo verslui išlikti pavasario mėnesiais“, – teigė parduotuvės „Vasaris“ atstovė Miglė Gruzdenė.
Pandemija paskatino ir kai kurių verslų atėjimą į Panevėžį. Viena tokių tapo maisto pristatymo bendrovė „Bolt Food“ – nors plėtros Panevėžyje pirmąjį metų pusmetį bendrovė numačiusi nebuvo, tačiau per karantiną išaugus tokių paslaugų aktualumui savo planus pakeitė. Tai ne tik padėjo restoranams išgyventi sunkų laikotarpį, bet ir sukūrė papildomų darbo galimybių Panevėžio miesto žmonėms.
Artėjant šaltajam sezonui – optimizmas išlieka
Vėstant orams ir kavinėms bei restoranams iš lauko terasų keliantis į vidų, taip pat vis dažniau viešojoje erdvėje girdint apie galimą antrą karantino scenarijų arba stipresnį apribojimų griežtinimą, Panevėžio verslininkai pripažįsta dėl to per daug nesibaiminantys.
„Šiemet šilti orai gerokai ilgiau nei įprasta leidžia veiklą vykdyti lauko terasose, dėl to labai džiaugiamės, tačiau per daug nepergyvename ir dėl jų uždarymo. Viduje tarp staliukų įrenginėjame pertvaras, kad sąlygos kavinės viduje atitiktų visus saugumo reikalavimus. Esame nusiteikę pozityviai, karantino, kokį turėjome pavasarį, nesitikime, tačiau žiūrime į situaciją atsargiai, ruošiamės. Taip pat galvojame ir apie nuolatinio elektroninio verslo kūrimą“, – kalbėjo kavinės „Kavalierius“ vadovas.
Parduotuvės „Vasaris“ atstovė taip pat sakė abejojanti, ar galėtų susiklostyti tokia situacija, kuomet dar kartą būtų uždarytos visos maitinimo įstaigos.
„Tačiau net jei tai įvyktų – jaučiamės pasiruošę. Esame išvystę maisto pristatymo į namus paslaugą, turime elektroninę maisto produktų parduotuvę, toliau galvojame apie būdus savo prekes ir paslaugas padaryti lengviau prieinamas. Optimizmą dėl ateities išlaikome – situacijos pakeisti negalime, tačiau stengiamės kaip įmanoma geriau prisitaikyti“, – sakė Miglė Gruzdenė.
Įsitraukė Panevėžyje veikiančios institucijos
Iniciatyvos išsaugoti tvarų turizmo sektorių regione ėmėsi ir Panevėžio plėtros agentūra. Iki šiol atlikta COVID-19 poveikio Panevėžio turizmo sektoriui analizė atskleidė, kad pavasarį Lietuvoje įvedus karantiną labiausiai nukentėjo kelionių organizatoriai – dėl uždarytų šalių sienų jiems yra sunkiausia tvarkytis su pandemijos padariniais. Nelengvus laikus išgyvena ir transporto sektorius. Nors laikinai atidarytos Baltijos šalių sienos padėjo išgyventi vasaros laikotarpį, nežinia, kaip situacija pasisuks jas vėl uždarius.
Tikimasi, kad turizmo sektoriui priklausančių verslų problemas padės spręsti ir įvairios institucijų iniciatyvos. Jau dabar yra formuojamos turizmo sektoriaus atstovus įtraukiančios darbo grupės. Numatoma, kad kartu su turizmo, rinkodaros ir strateginio planavimo ekspertais pavyks parengti priemonių planą, skirtą atstatyti turizmo srautus pasibaigus pandemijai. O taip pat sukurti aiškų ir patrauklų turizmo produktą, kuris paskatintų aplankyti Panevėžį ir atrasti jį kaip turistinį miestą.
