„Pamirškite viską, ką žinojote apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą. Jokia vyriausybė – nesvarbu, iš kokių partijų bus suformuota – nebus priversta ir nevers savęs veržtis jokių fiskalinių diržų. Mes gyvename visai kitokiame pasaulyje, neaprašytame jokiuose ekonomikos vadovėliuose. Patirtis po pasaulinės finansų krizės, kai daugelis Europos valstybių buvo priversto skubiai mažinti išlaidas, didinti mokesčius ir bandyti kuo greičiau gyventi pagal galimybes, lieka tik istorijos vadovėliuose“, – feisbuke rašo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Anot jo, 2020-ųjų pandemija labai greitai pakeitė visą ekonomikos paradigmą – Europa išjungė visas fiskalinės drausmės taisykles, visos valstybės ėmėsi ne bandyti subalansuoti valstybės finansus, kaip tai darė prieš dešimtmetį, o dar labiau išpūtė deficitus.

Ekonomistas pažymi, kad Vokietijoje fiskalinis skatinimas – biudžeto išlaidų didinimas, mokesčių mažinimas, paskolų garantijos ir kitos priemonės – siekia beveik 40 proc. BVP, Prancūzijoje – beveik 25 proc. BVP. Net Italija, kurios skola viena didžiausių pasaulyje ir kuri ne kartą pastarąjį dešimtmetį negalėjo pasiskolinti už protingą kainą, esą numatė ekonomikos skatinimui skirti daugiau nei 35 proc. BVP.

„Iš kur tokie pinigai? Kas skolina šioms vyriausybėms?“ – klausia N. Mačiulis. – Jei neatsiranda, kas skolina, neišsemiamą pagalbos katilėlį ištiesia centriniai bankai, spausdinantys ir skolinantys pinigus precedento neturinčiu greičiu. Per pastaruosius kelis mėnesius ir Europos Centrinis Bankas, ir JAV fedas „atspausdino“ po maždaug tris trilijonus eurų / dolerių (čia daugiau nei 100 metų Lietuvos BVP). Naujai sukurtus pinigus skolina už neigiamas palūkanas, perka vyriausybių ir įmonių skolos vertybinių popierius ir kiekvieną dieną galvoja, kaip čia dar padidinti pinigų pasiūlą, ką dar nupirkti, kam dar paskolinti, kam dar duoti.“

Pasak jo, mes gyvename visiškai naujame pasaulyje: „Labiausiai prasiskolinusios pasaulio valstybės skolinasi už neigiamas palūkanas – joms primokama už tai, kad jos paimtų pinigus. Niekam nebeįdomūs tie biudžetų deficitai ir tos valstybių skolos, jos liko praėjusio dešimtmečio ir praėjusio amžiaus vadovėliuose.

Ekonomistų, politikų, vyriausybių ir centrinių bankų galvose kelią skinasi nauja ekonominė paradigma – MMT (modern monetary theory arba nepritariančių pašiepiamai vadinama magic money tree). Jos esmė – tam, kad finansuotum valstybės išlaidas nereikia surinkti mokesčių, jei pinigus gali... atspausdinti. Įsiskaitykime – kam į biudžetą rinkti pinigus iš mokesčių mokėtojų, jei tuos pinigus gali atspausdinti ir išdalinti.“

Tai, kaip sako, nereiškia, kad tokia politika tolesnėje ateityje neturės neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, spartesnio pinigų nuvertėjimo. „Tačiau kol kas visi su šypsenomis lipa į magiškąjį pinigų medį ir negalvoja, kaip iš jo išlips. Ir ne, tai nereiškia, kad Lietuva gautus negrąžintinus ar nemokamus pinigus gali išleisti bet kur, bet kam ir bet kaip. Poreikis naudoti šias lėšas atsakingai bei jų pagalba kurti ateities augimo potencialą niekur nedingo. Šiame naujame pasaulyje diskutuoti turime ne kaip šiuos pinigus grąžinsime, o kaip juos įdarbinsime“, – feisbuke rašė ekonomistas N. Mačiulis.

Vyriausybės patvirtintame 2021 metų biudžete numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kiti ekonomistai kritikavo tokį didžiulį deficitą.

„Jei Vokietija, kaip žada, subalansuos biudžetą jau 2022 metais, kitos ES šalys turės sekti jos pavyzdžiu, tad labai tikėtina, kad diržų veržimosi naratyvas grįš 2022 metais. Tad siūlyčiau nuo Vokietijos per daug nenutolti t.y. biudžeto deficitas turėtų būti panašus, bet ne didesnis nei Vokietijos“, – į N. Mačiulio įrašą reagavo „Luminor“ Vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kiek anksčiau feisbuke jis rašė: „Biudžeto deficitas nėra ta kategorija, kurioje reikėtų pirmauti 2021 metais, nes jei 2020 metais visų (baimės) akys yra nukreiptos į COVID-19 atvejų skaičių, tai 2021 metais visų (baimės) akys bus nukreiptos į valstybių biudžetų deficitų skaičius. Lietuva šiandien pristatė 2021 biudžetą, kuriame yra numatomas net 5 proc. BVP siekiantis deficitas. Tai yra (per) daug, ypač turint omenyje, kad Lietuvos ekonomika 2020 metais susitrauks mažiausiai iš visų ES šalių (vakar paskelbtose TVF prognozėse Lietuvai prognozuojamas vos 1,8 proc. BVP kritimas).

Turint omenyje, kad biudžeto deficitas bus didesnis nei Vokietijoje ar Švedijoje (bei ES vidurkis), tikėtina, kad Lietuva apkreips tarptautinių investuotojų ir reitingų agentūrų dėmesį, tad sulauksime daug nepatogių klausimų... Tad reikėtų neišsiskirti iš minios ir siekti, kad deficitas būtų apie 3 proc.. Tai padaryti nėra sunku, nes Lietuvos biudžetas šiuo metu nepatiria pajamų krizės. Rugpjūčio mėn. pajamos jau viršijo praeitų metų lygį. Tačiau mes patys susikūrėme išlaidų krizę dėl itin dosnių išmokų 2020 metais ir dar dosnesnių pažadų 2021 metais, tad tereikia tik šiek tiek „pristabdyti arklius“ ir deficitas sumažės savaime (t.y. mokesčių kėlimų ar išlaidų karpymo nereikia, tereikia sumažinti biudžeto išlaidų augimo tempą)“.