VMI rikiuoja įmones į „gėdos lentą“, o jos toliau laimi pirkimų konkursus – verslo atstovų kantrybė trūko

„Gėdos sąrašas“, kurį sudaro VMI, turėtų eliminuoti įmones iš viešųjų pirkimų, paramos gavėjų. Tačiau „Delfi“ nustatė kelis atvejus, kai į sąrašą įtrauktos įmonės toliau dalyvauja ir laimi viešųjų pirkimų konkursus – tą pripažino ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Tačiau verslo atstovai skambina pavojaus varpais: absurdiškos ne tik sankcijos, bet ir pats sąrašas – į jį patekti galima pavėlavus pranešti apie naują darbuotoją. Klausimą skubiai ketinama kelti Trišalėje taryboje.

Jau 159 įmonės, kuriose dirba 2800 darbuotojų, atsidūrė vadinamajame „gėdos sąraše“ – jos neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.

Tokios įmonės turėtų būti šalinamos iš viešųjų pirkimų, jos negali būti paramos gavėjai, tai – papildomas krūvis jų reputacijai.

123 įmonės į sąrašą įtrauktos už administracinį prasižengimą, kuris skamba grėsmingai – „nelegalus darbas“. Tačiau realybėje tokiu pažeidimu laikomas ir pavėlavimas pranešti „Sodrai“ apie naują darbuotoją.

„Darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą“ – tai vienas iš pažeidimų, kuris laikomas nelegaliu darbu Užimtumo įstatyme.

Dar daugiau, sąrašas realybėje netgi neveikia – įmonės, įtrauktos į sąrašą, toliau laimi viešuosius pirkimus, peržiūrėjusi pasirašytas sutartis nustatė „Delfi“.

„Panašu, kad taip, bent jau ta įmonė, kurią įvardijote, tikrai yra laimėjusi pirkimų, nors turėjo būti išmesta“, – patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė.

Viena iš įmonių, kuri pernai buvo įtraukta į sąrašą, – „Olego transportas“. Šiemet ši įmonė laimėjo viešųjų pirkimų už 715 tūkst. eurų sumą, sudarė daugiau nei 20 sutarčių, rodo VPT duomenys. Įmonės vadovas patikina: buvo skaudu, kad įmonė įtraukta į sąrašą, – dalis pirkėjų juos „išmetė“ iš procedūrų, tačiau įstatyme yra niuansų, leidžiančių dalyvauti pirkimų konkursuose.

Viena didžiausių mokesčių mokėtojų „Vynotekų“ savininkė „Gelsva“ apskritai jaučiasi į sąrašą įtraukta nepelnytai. Atstovai tikina, kad nėra nė vieno atvejo, jog mokesčiai būtų nesumokėti, o į sąrašą atsidūrė dėl laiku nepateiktų ataskaitų. Ši bendrovė šiemet yra laimėjusi dešimtis mažos vertės pirkimų už 436,5 tūkst. eurų sumą.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis stvėrėsi už galvos: situaciją, kad įmonės baudžiamos už menkniekius, vadina absurdu. Jis žada kuo skubiau klausimą iškelti Trišalėje taryboje, kad tokio sąrašo, koks yra dabar, neliktų.

Institucijos trūkčioja pečiais: įstatyme parašyta, kokios įmonės neatitinka patikimumo kriterijų, įstatyme apibrėžtos ir sankcijos, o jei norite čia neatsidurti – nepažeiskite teisės aktų.

Sąraše – garsūs pavadinimai

Sąraše šiuo metu yra net 5 įmonės, turinčios daugiau nei 100 darbuotojų. Tarp jų – ir 530 darbuotojų turinti UAB „Gelsva“, kontroliuojanti „Vynotekos“ parduotuves, 190 darbuotojų turintis „Olego transportas“, 153 darbuotojus turinti statybos darbų įmonė UAB „Monrela“, 144 darbuotojus turintis „RemIzolDiagnostika“ filialas, 111 darbuotojų turinti UAB „Kauno būstai“.

Tarp žymesnių vardų – prekybininkė uogomis ar grybais „Tandemus“, optomechanikos detalių gamintoja „Sargasas“, kurioje darbuotojai vidutiniškai uždirba 1800 eurų popieriuje, o rekvizitai.lt šią įmonę rekomenduoja kaip „TOP įmonę“. Visą sąrašą įmonių, turinčių bent vieną darbuotoją, rasite publikacijos pabaigoje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento atstovė Danutė Laurinavičienė papildo, kad pernai į sąrašą įtrauktos 68 įmonės, šiemet – 117, šis skaičius nuolat kinta.

Daugiausia įmonių į neatitinkančių minimalių patikimo mokesčių mokėtojų kriterijų sąrašą buvo įtrauktos būtent dėl nelegalaus darbo: 123 įmonės – pagal Užimtumo įstatyme esančią formuluotę, dar 19 – pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Tik 4 įmonės į sąrašą įtrauktos už buhalterinės apskaitos pažeidimus, o dar trys įmonės kliudė pareigūnams įgyvendinti teisėtus reikalavimus.

„Dar iki sąrašo paskelbimo su asocijuotomis verslo struktūromis vyko ne viena diskusija, per kurias buvo keliamas klausimas, kas galėtų mokesčių mokėtojus paskatinti sąžiningai mokėti mokesčius. Vienas iš verslo atstovų pasiūlymų buvo išskirti mokesčių mokėtojus, sąžiningai vykdančius savo mokestines prievoles, viešinti informaciją apie juos. Pastebima, jog, paskelbus sąrašą, viešojoje erdvėje ši priemonė sulaukė nemažai dėmesio, o verslininkai, patekę į sąrašą, ne kartą domėjosi aplinkybėmis, dėl kurių buvo į jį įtraukti“, – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento atstovė Danutė Laurinavičienė.

Ji patikina, kad VMI palaiko iniciatyvas, kurios skatina verslą veikti skaidriai ir sąžiningai, vengti piktnaudžiavimo siekiant mokestinės naudos ar konkurencinio pranašumo.

„Būtent šiuo tikslu skelbiamas ir patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių įmonių sąrašas. Viešai prieinama informacija apie įmonių patikimumą yra skirta ir verslo subjektams, kredito įstaigoms bei institucijoms, kurios savarankiškai vertina įmonės veiklos skaidrumą“, – sako ji.

Informacija apie tai, kad mokesčių mokėtojas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, skelbiama VMI interneto svetainėje.

„Šį sąrašą VMI nuolat pildo ir atnaujina pagal savo turimus bei kitų institucijų pateikiamus duomenis, tai yra VMI jį formuoja bei atnaujina remdamasi duomenimis apie pažeidimus, kuriuos nustato ir kitos institucijos, pvz., Valstybinė darbo inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir kt.“, – paaiškina D. Laurinavičienė.

Dalyvauja pirkimų konkursuose kaip ir anksčiau

Kartu su „gėdos sąrašu“ numatyta ir bausmė į jį patekusioms įmonėms – jos turėtų būti pašalintos iš viešųjų pirkimų konkursų. Dar daugiau – jei įmonės neatitinka minimalių patikimumo kriterijų, institucijos turi teisę nesuteikti paramos gavėjo statuso, o tais atvejais, kai jis suteiktas, gali jį panaikinti.

„Delfi“ peržiūrėjusi naujausius viešųjų pirkimų ataskaitas rado atvejų, kai įmonės, nors įtrauktos į sąrašą, ir toliau laimėjo viešųjų pirkimų konkursus.

VPT laikinoji vadovė J. Petkuvienė patvirtino, kad pagal įstatymą tokių atvejų negalėjo būti.

„Mums reikėtų atlikti detalesnį tyrimą, kreiptis į perkančiąsias organizacijas, kokiu pagrindu jos iš viso sudarė tokias sutartis, jei tiekėjas neatitinka reikalavimų ir turėjo būti pašalintas iš pirkimų konkursų. Tą informacija, kurią mums suteikėte, tikrai naudinga, nustatėte pažeidimą. Darysime sisteminį tyrimą visose tose įmonėse, kurios yra nurodytos sąraše“, – pripažino J. Petkuvienė.

Ji paaiškina, kad perkančiosioms organizacijoms tenka atsakomybė tikrinti, ar įmonė sąraše, ir, jei taip, šalinti iš pirkimo konkurso. Nušalinimo pagrindų yra ir daugiau.

J. Petkuvienė vylėsi, kad sankcijos, už kurias įmonės pateko į VMI sąrašą, turėtų būti rimtos.

Tačiau verslininkams atstovaujančios organizacijos žada kelti audrą.

Romanovskis: svarstysime Trišalėje taryboje

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas A. Romanovskis patikina, kad tiek įmonių „gėdos sąrašo“ sudarymas, tiek ir sankcijos patekus į jį yra itin ydinga praktika

„Iškelsiu šitą klausimą Trišalėje taryboje po dviejų savaičių. Čia yra nesąmonė“, – esama situacija negalėjo patikėti A. Romanovskis.

Jis pastebi, kad sąraše sugretintos tos įmonės, kurių atstovai pažeidė Baudžiamąjį kodeksą, ir tos, kurioms priskirtas nedidelis administracinis nusižengimas.

„Ar tolygu, kad padaręs nusižengimą, susijusį su nelegaliu darbu, yra traktuojamas taip pat, kuris teistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą ir panašiai? Administracinis prasižengimas yra lygus baudžiamajai atsakomybei. Praktika, kai sudaromi nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašai, neturint jokio teisinio pagrindo, yra ydinga“, – teigia A. Romanovskis.

Jo vertinimu, įstatymas turėjo išeiti priešingas – skatinti ir išskirti tuos asmenis, kurie yra patikimi, o ne formuoti priešingą praktiką įtraukiant įmones į nepatikimųjų sąrašą. Dabar įmonės baudžiamos be teismo.

„Kaip mes matome, įstatyme yra visiškai skirtingi kriterijai, kurie visiškai netapatūs pagal savo svorį. Jau nekalbant apie tai, kad agreguojama iš skirtingų institucijų, skirtingų reguliavimo sričių dalykai“, – kritikuoja A. Romanovskis.

Pasak jo, ne viena įmonė per karantiną galėjo supainioti tvarkas ir padaryti vienokį ar kitokį pažeidimą.

„Nelegalus darbas – jei darbo sutarties neužregistruoji laiku. Žmogus pradėjo dirbti, darbo sutartį vėliau atsiuntė, tai irgi nelegalus darbas“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Jis patikino, kad konfederacija aiškinsis, ar apskritai yra pagrindas sąrašui sudaryti.

„Tokia praktika ydinga, neteisinga ir net, mūsų manymu, galimai prieštaraujanti įstatymams“, – teigė A. Romanovskis.

„Olego transportas“ patyrė didelę žalą

„Olego transporto“ direktorius Edvinas Radionovas laikotarpį, per kurį įmonė buvo sąraše, prisimena kaip didžiulį sopulį – tai itin pakenkė verslui. Šį mėnesį įmonė iš sąrašo jau turėtų būti išbraukta, nes baigiasi metų terminas.

„Bankai pirmiausia žiūrėjo, klausinėjo, dėl ko atsidūrėme tame sąraše. Detaliai paaiškinus bankai vertino labai normaliai, sakyčiau. Bet dėl viešųjų pirkimų turėjome daug problemų. Buvome atmesti, pašalinti. Nors rašėme raštus, kas ir kaip, kaip įstatyme numatyta. Būtent kai kurios savivaldybės labai norėjo, kad nedalyvautume, turėjo priežastį mus atmesti“, – sako E. Radionovas.

Jis patikina, kad „įstatyme yra keletas plonybių palikta, leidžiančių pirkimų konkursuose dalyvauti“, dėl to kitos institucijos jų pasiūlymų neatmetė. Vadovas paaiškina, kad į sąrašą įmonė įtraukta po skirtos baudos.

„Bauda buvo dėl reisų specifikavimo. Mes vykdėm specialiuosius reisus, bet „Klaipėdos keleivinis transportas“ traktavo, kad tai – reguliarūs reisai iš oro uostų. Sutartyje nebuvo kelių punktų, tad mums buvo išrašyta bauda už reguliaraus reiso vykdymą neturint leidimo“, – sako E. Radionovas.

Nors ir patyrė žalą, E. Radionovas mano, kad vadinamasis „gėdos sąrašas“ reikalingas, tačiau kriterijai turėtų būti griežtesni.

„Tokie sąrašai reikalingi, tik jie turėtų būti „pritraukti“ arčiau gyvenimo, kad būtų apribotos tam tikros įmonės, kurios piktnaudžiauja, ir rimtai piktnaudžiauja. Reikėtų atidžiau peržiūrėti, už ką įtraukiama, – dabar arba baudos suma per maža, arba per didelis sąrašas tų baudų“, – vertina E. Radionovas.

„Gelsva“: visus mokesčius sumokėjome, bet vadovas gavo baudą

„Vynotekos“ parduotuves valdančios „Gelsvos“ rinkodaros vadovas Edvinas Ambrukaitis vertina, kad įmonė į sąrašą įtraukta nesąžiningai – visi mokesčiai sumokėti.

„Esame tikrai didelė įmonė ir turime gerokai daugiau nei pusė tūkstančio darbuotojų, kurie ir šeimas turi. Esminis dalykas – mes, kaip kompanija, mokame visus įstatymuose numatytus mokesčius laiku, tą labai pabrėžiame ir garsiai sakome. Pavyzdys: per praeitus metus sumokėjome daugiau kaip 13 milijonų eurų PVM, akcizų, „Sodros“, GPM, gamtos išteklių ir visų kitų mokėtinų mokesčių, ir tai vyksta kiekvienais metais“, – sako E. Ambrukaitis.

Anot jo, pats sąrašo „Nepatikimų mokesčių mokėtojų“ pavadinimas yra netinkamas, nes „Gelsvoje“ nė karto panašaus atvejo nebuvo nustatyta, nebuvo nustatytų ir nelegalių darbuotojų. Tai dėl ko įmonė į sąrašą pateko?

„Vadovas buvo du kartus baustas administracine tvarka dėl pažeidimų, kurie neturi nieko bendro su mokesčių mokėjimu ar nemokėjimu, ar kabutėse optimizavimu, nei su įdarbinimo pažeidimais. (…) Ten buvo laiku neatiduota kažkokia ataskaitą į Registrų centrą“, – sako E. Ambrukaitis.

Įmonės atstovas nuomone, garsiai nuskambėjusi sąrašo sudarymo sistema yra neteisinga, ji nevertina esmės.

„Įmonės, kuri moka 13 mln. eurų mokesčių per metus, vadovas yra nubaudžiamas 200 eurų ir tai reiškia, kad esi nepatikimas mokesčių mokėtojas, nors absoliučiai visi mokesčiai kiekvienais metais sumokėti ir nėra jokio precedento. (…) Turėtų būti visų pirma peržiūrėta ta sistema ir kitaip traktuojama, tai susiję su įmonės sąžiningo mokesčių mokėtojo vardu. Ir tokie greiti išrūšiavimai į patikimus ir nepatikimus daro žalą“, – patikina E. Ambrukaitis.

Grybų pardavėjas pripažintas nelegaliu darbuotoju

Varėnos miško gėrybių perdirbėjos „Tandemus“ direktorė Raida Budrikienė neslepia nuoskaudos dėl įtraukimo į „nepatikimų“ mokesčių mokėtojų sąrašą: „Aš asmeniškai, kaip vadovė, ir mano vyras, kaip įmonės savininkas, jaučiamės užgauti, įžeisti ir pažeminti.“

Ji tvirtina, kad laikosi įstatymų, moka mokesčius, tačiau į sąrašą pakliuvo dėl pripažinto nelegalaus darbo.

„Pripažino nelegaliu darbą dėl grybų ir uogų supirkėjo, kuris dirba savo teritorijoje, turi savo kioską, savo dėžes, svarstykles. Mes su juo buvome sutarę, kad jį priimsime į darbą, tačiau jis taip ir neatvažiavo sudaryti darbo sutarties. O kaip aš galiu užtikrinti, kad jis atvažiuos. Konstitucija juk draudžia prievartinį darbą“, – pasakoja moteris.

Ji paaiškina, kad grybų ir uogų supirkėjai dažnai dirba savarankiškai, o supirktas gėrybes perparduoda didesniems supirkėjams – tai yra įprasta praktika. Dažnai jie kreipiasi dėl oficialaus įdarbinimo, nes tuomet paprastesnis apmokestinimas, nereikia verslo liudijimų.

„Bet koks grybautojas pro šalį eidamas pasakys, kad ruošiasi dirbti „Tandemus“, ir jis nelegaliu darbuotoju pataps. Absurdas. Pagrindas buvo tai, kad išdaviau medicininę pažymą. Aš ją išdaviau, bet kiek pas mus darbuotojų negrįžta: nenori, nepatinka, persigalvojo, kitur nueina. Medicininė patikra nėra pasirašyta sutartis, jis gali apsigalvoti“, – sako R. Budrikienė.

Ji patikina, kad grybai superkami iš visų jų atnešusių pardavėjų – pasveriami, išrašomas kvitas ir išmokami pinigai.

„Aš negaliu nei tikrinti, nei reikalauti, nieko negaliu daryti. Kaip aš galiu sukontroliuoti. Prisipažinčiau, kad esu kalta ir visiškai nesiginčyčiau, jei ten būtų teritorija, kurią aš galiu valdyti. (…) Sumokėjome baudą už tai, kad tas žmogus neturėdamas pažymos dirbo. Tai jį turėjo nubausti, nes jis veikė. O baudžia įmonę, nes taip lengviausia“, – apgailestauja R. Budrikienė.

VDI: vidutinė bauda – 950 eurų už nelegalų darbuotoją

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) sprendimai dažniausiai lemia, ar įmonė pateks į „nepatikimų“ mokesčių mokėtojų sąrašą. VDI vadovo pavaduotojas Dalius Čeponas paaiškina, kad jei nebūtų pažeidimų, nebūtų ir įrašo.

„VDI dažniausiai nustato, kad darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs „Sodrai“ apie asmens darbo pradžią. Taip pat dažnai pasitaiko, kad dirba trečiųjų šalių piliečiai, įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų. Šie pažeidimai įvardijami kaip nelegalus darbas ir užtraukia sankcijų“, – paaiškina D. Čeponas.

Vidutinė bauda šiemet už nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymą – 950 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. VDI iš viso šiemet jau skyrė daugiau nei 350 tūkst. eurų tokių baudų.

Dar 176 tūkst. eurų baudų teismai pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) skyrė įmonių vadovams ar kitiems asmenims – vidutiniškai po 1132 eurus už kiekvieną asmenį.

„Reikia pabrėžti, jei pagal ANK rašomas protokolas, tai ne visos baudos lemia, kad įmonė bus įtraukta į sąrašą, – tik tada, kai sankcija viršija 1500 eurų, o tai pasitaiko gana retai“, – sako D. Čeponas.

„Delfi“ paprašė patarimų, kaip įmonės galėtų apsisaugoti nuo tokių sankcijų.

„Kaip išvengti? Labai paprastai. Nepažeidinėti teisės aktų, įdarbinti pagal darbo sutartis, pranešti „Sodrai“ laiku, prieš dieną. Taip pat nepamiršti, ko galbūt dažnas nežino, nors ta tvarka galioja jau gana seniai, kad įdarbinus užsienietį ne tik reikia pranešti apie jo priėmimą, bet ir užpildyti tam tikrą spec. formą „Sodroje“, – vardija D. Čeponas.

Jis siūlo darbdaviams konsultuotis su VDI, Migracijos departamentu, Užimtumo tarnyba dėl išskirtinumų įdarbinant užsieniečius.

„Nebūtų piktnaudžiavimų, nebūtų ir sankcijų. Ne visam laikui tas įtraukimas, jis laikinas.“

Kitas lengviausias būdas patekti į sąrašą – gauti 1500 eurų baudą

VMI paaiškina, kad yra keturi kriterijai, pagal kuriuos įmonės gali patekti į „gėdos lentą“.

Pirmas – jei įmonė nuo valstybės paslėpė daugiau nei 15 tūkst. eurų mokesčių padariusi mokestinių pažeidimų.

Antras – jei darbdavys buvo nubaustas už nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymą

Trečias – jei įmonė ar jos vadovas nubaudžiamas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai.

Ketvirtas kriterijus – jei skirta didesnė nei 1500 eurų bauda už tam tikrus administracinius pažeidimus, pvz., neteisėta veikla, prekyba be kasos aparato, blogai apskaičiuotos įmokos „Sodrai“, netvarkinga buhalterinė apskaita ir daug daugiau. Jei pažeidimas pakartotinis, baudos dydžio kriterijus netaikomas.

A. Romanovskis įsitikinęs, kad į sąrašą turėtų būti įtraukiamos tik tos įmonės, kurios padarė visus keturis prasižengimus, o ne vieną iš jų.

„Turėtų būti visi keturi kriterijai, kas yra patikimas mokesčių mokėtojas, ir visi kriterijai – kas yra nepatikimas“, – sako A. Romanovskis.