2021 metais į valstybės biudžetą planuojama surinkti 11,38 mlrd. eurų pajamų, t. y. 150 mln. eurų arba 1,26 proc. mažiau nei planuota šiemet. Vyriausybės patvirtintame projekte nurodoma, kad kitų metų išlaidos sudarys 15,49 mlrd. eurų, t. y. 2,71 mlrd. eurų arba 21,22 proc. daugiau nei planuota šiemet.
Biudžeto deficitas 2021 metais gali pasiekti 4,11 mlrd. eurų ir būti lygus 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Finansų ministerijos duomenimis, šiemet deficitas turėtų siekti -8,8 proc. BVP, 2022 metais – -2,7 proc., o 2023 metais – -1,6 proc., kai siekiamas struktūrinio balanso rodiklis yra -1 proc.
2021 metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 5,14 mlrd. eurų. Valstybės skola 2021 metais turėtų pasiekti 50,2 proc. BVP, 2022 metais – 49,4 proc. BVP, o 2023 metais – 50,3 proc. BVP.
Iš pagrindinių mokesčių – mažiau
Realias valdžios sektoriaus pajamas ir išlaidas 2020 metais smarkiai pakoregavo pasaulyje kilusi koronaviruso pandemija. Tačiau Vyriausybė iki šiol nėra pateikusi šių pokyčių suvestinės, todėl kitų metų pajamos lyginamos su patvirtintomis Seime.
Bendrai 2021 metų valdžios sektoriaus pajamos (su Europos Sąjungos lėšomis) turėtų augti 531 mln. eurų, o išlaidos 3,14 mlrd. eurų.
Mažiau pajamų į valstybės biudžetą kitais metais tikimasi surinkti iš pagrindinių mokesčių. Gyventojų pajamų mokestis turėtų sunešti 1,85 mlrd. eurų (7,6 proc. mažiau nei planuota 2020 metais), akcizai – 1,57 mlrd. (-2,3 proc.), pridėtinės vertės mokestis – 4,14 mlrd. eurų (-0,2 proc.), pelno mokestis – 762 mln. eurų (-11,4 proc.).
14,3 proc. mažėja atskaitymai nuo pajamų pagal Miškų įstatymą (iki 24 mln. eurų). Loterijų ir lošimų mokesčiai suneš 5,9 proc. mažiau (20,7 mln. eurų), tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai – 2,4 proc. mažiau (120 mln. eurų).
Iš nekilnojamojo turto mokesčio tikimasi surinkti tiek pat – 5,4 mln. eurų. Daugiau pajamų į biudžetą gali surinkti transporto priemonių mokestis (50,9 mln. eurų arba 59,8 proc. daugiau) ir mokestis už aplinkos teršimą (14,9 mln. eurų arba 120,2 proc. daugiau).
Kaip 2021 metais galėtų keistis kitos valstybės biudžeto pajamos galima sužinoti lentelėje.
Didžiausio padidėjimo tikimasi iš kitų neišvardintų pajamų (+38 proc.), ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų (+14,2 proc.) ir Lietuvos banko pelno įmokų (+8,4 proc.).
Labiausiai sumažėti gali akcijos ir kitos gautinos sumos (-82,8 proc.), dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos (-52,7 proc.) ir palūkanos už paskolas (-31,5 proc.).
Finansuos DNR planą
Tarp ministerijų, vertinant pagal sumą, 2021 metais labiausiai auga asignavimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – 657,2 mln. eurų arba 49,3 proc., iki 1,99 mlrd. eurų. Didžioji padidėjimo dalis bus skirta atlyginimams ir „Ateities ekonomikos DNR“ plano veiksmams ir priemonėms finansuoti.
Po to seka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su 496,4 mln. arba 13,8 proc. padidėjimu. Kitąmet SADM biudžetas gali siekti 4,09 mlrd. eurų, o papildomos lėšos bus naudojamos bazinės pensijos daliai finansuoti, subsidijoms darbdaviams už 2020 metų gruodį, įvairioms išmokoms indeksuoti, išmokoms vaikams ir pan.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2021 metais turėtų gauti 441,6 mln. eurų arba 160,7 proc. daugiau – 716,5 mln. eurų. Didžioji papildomų pinigų dalis numatyta DNR planui.
Finansų ministerijai numatoma 1,56 mlrd. eurų (279,2 mln. eurų, 21,7 proc. daugiau), Energetikos ministerijai – 485,2 mln. eurų (264,9 mln. eurų, 120,2 proc. daugiau), Susisiekimo ministerijai – 1,12 mlrd. eurų (248,5 mln. eurų, 28,5 proc. daugiau), Sveikatos apsaugos ministerijai – 1,11 mlrd. eurų (247 mln. eurų, 28,5 proc. daugiau), Žemės ūkio ministerijai – 1,03 mlrd. eurų (72,9 mln. eurų, 7,6 proc. daugiau), Vidaus reikalų ministerijai – 830,1 mln. eurų (20,3 mln. eurų, 2,5 proc. daugiau), Kultūros ministerijai – 221,5 mln. eurų (7,6 mln. eurų, 3,5 proc. daugiau), Užsienio reikalų ministerijai – 88,1 mln. eurų (2,4 mln. eurų, 2,8 proc. daugiau).
Finansavimas Krašto apsaugos ministerijai nesikeičia ir sieks 1,02 mlrd. eurų, o dviem ministerijoms skiriama suma mažėja. Teisingumo ministerijai 5,1 mln. eurų arba 4 proc., iki 119,8 mln. eurų, Aplinkos ministerijai 23,6 mln. eurų arba -6,5 proc., iki 342,3 mln. eurų.
Pagrindinė sumažėjimo Teisingumo ministerijoje priežastis – pasibaigusios Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinės paramos lėšos, o Aplinkos ministerijoje mažėja ES ir bendrojo finansavimo lėšos.
Kaip 2021 metais galėtų keistis asignavimai kitose valstybės institucijoje ir įstaigose galima sužinoti lentelėje.
2021 metais labiausiai padidėti turėtų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos biudžetas – 56 proc., iki 1,93 mln. eurų. Didžioji šio padidėjimo dalis (550 tūkst. eurų) turėtų būti skirta „Proaktyvios veiklos valdymo sistemos sukūrimui“.
55 proc., iki 15,4 mln. eurų turėtų augti Statistikos departamento asignavimai, 52 proc., iki 5,8 mln. – Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, 32 proc., iki 1,8 mln. eurų Lietuvių kalbos institutui, 25 proc., iki 460 tūkst. eurų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.
Statistikos departamente, Lietuvių kalbos institute ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje numatoma padidinti darbo užmokestį, o M. K. Čiurlionio dailės muziejuje modernizuoti M. Žilinsko dailės galeriją.
Tuo metu didžiausių sumažėjimų gali tikėtis Vyriausioji rinkimų komisija (-58 proc., iki 8,3 mln. eurų), Lietuvos nacionalinis muziejus (-27 proc., iki 5,6 mln. eurų), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (-27 proc., iki 6 mln. eurų), Mykolo Romerio universitetas (-16 proc., iki 5,2 mln. eurų) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (-13 proc., iki 23,3 mln. eurų).
VRK sumažėjimą lemia tai, kad 2021 metais nebus jokių rinkimų, Nacionaliniame muziejuje baigti investicijų projektai, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ketina gauti įmokų iš kitų biudžetinių įstaigų, o universitetuose finansavimas mažėja tikintis mažiau naujų studentų.
„Sodra“ ir PSDF
Kartu su valstybės biudžetu Seimui teikiami ir kitų metų Valstybinio socialinio draudimo bei Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetai.
Planuojama, kad 2021 metų „Sodros“ biudžeto pajamos sieks 5,02 mlrd. eurų ir bus 129 mln. eurų arba 2,6 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos – 5,01 mlrd. eurų, 462 mln. eurų arba 10 proc. didesnės. Numatomas 14 mln. eurų perteklius.
PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos kitąmet turėtų būti vienodos, po 2,37 mlrd. eurų. Lyginant su 2020 metais, jos didėja 65,2 mln. eurų arba 2,8 proc.
Kaip kitąmet galėtų keistis „Sodros“ ir PSDF biudžetų pajamų ir išlaidų eilutės galima sužinoti lentelėse.
Biudžetų projektų pateikimas Seimui numatomas kitą savaitę. Po to Seimo komitetai ir nariai teiks pasiūlymus. Vyriausybei priėmus atitinkamus sprendimus dėl šių pasiūlymų, biudžeto įstatymo projektas vėl bus svarstomas ir tvirtinamas Seime, kuris turi patvirtinti biudžeto įstatymą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios.
