Nepaisant oficialios programos, kaip teigiama, būtent koronavirusas gali tapti pirmoji lyderių diskusijos tema. Šią savaitę sutarta dėl bendrų ES COVID-19 rekomendacijų.

Pagal oficialią dienotvarkę, kurią savo laiške ES vadovams išdėstė EVT pirmininkas Charles’is Michelis, susitikimas prasideda 15 val. (Briuselio laiku) nuo pokalbio su Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli. Neabejotina, kad bus aptartos strigusios derybos dėl ES biudžeto ir Gaivinimo fondo. Išvakarėse Europos Parlamentas pasiūlė kompromisą – pareikalavo papildomų 39 mlrd. eurų įvairioms programoms, o ne 90 mlrd. eurų, kaip iki šiol.

Bet didysis susikirtimas yra dėl ES pinigų „pririšimo“ prie įstatymo viršenybės sąlygos, kuriai ypač priešinasi Lenkija ir Vengrija. Ši tema tokia nemaloni, kad stengiamasi jos neminėti.

„Nėra minties kalbėtis apie ES biudžetą ir atskirus to dalykus, tokius, kaip įstatymo viršenybės sąlyga“, – EVT išvakarėse neoficialiai kalbėjo aukštas ES pareigūnas.

Tačiau šie žodžiai nelabai, ką įtikino, nes šią savaitę Varšuva pareiškė, kad vetuos biudžetą, jei bus sustiprinta įstatymo viršenybės sąlyga, o ir pats Lenkijos premjeras neatvyko į EVT dėl esą kontakto su COVID-19 – tai daugelis iššifravo, kaip Varšuvos pareiškimą.

Nesusitarimas su britais Lietuvai nebaisus?

Toliau pagal oficialią programą – irgi strigusių ES ir Jungtinės Karalystės derybų aptarimas. Vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier informuos apie pokyčius, kurių ir po trečiadienio vakaro ES vadovų pokalbio su britų premjeru Borisu Johnsonu nėra.

„Pagrindiniai klausimai visų pirma apima vienodas sąlygas, žvejybą ir valdymą“, – savo laiške rašė Ch. Michelis.

Lietuva, kurios ekonomika nors ir nėra tiek priklausoma nuo Britanijos rinkos, kaip Vokietijos, linkusi palaikyti Berlyno pusę. Tai apsprendžia ne tik ekonominiai, lietuvių diasporos Jungtinėje Karalystėje, bet ir saugumo interesai.

ES viduje pagrindinis ginčas vyksta tarp Prancūzijos, kuri pasisako už principingą ES poziciją derybose, ir Vokietijos, kuri linkusi pritarti šūkiui „geriau blogas susitarimas, nei jokio susitarimo“. Lietuva, kurios ekonomika nors ir nėra tiek priklausoma nuo Britanijos rinkos, kaip Vokietijos, linkusi palaikyti Berlyno pusę.

„Žinant, kad 2019 m. Jungtinė Karalystė buvo 6-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, šis susitarimas yra labai reikalingas ir mūsų verslo bendruomenei“, – teigiama Lietuvos ekonomikos ir investicijų ministerijos atsakyme DELFI.lt. Pasak ministerijos, Britanijai tenka apie 5 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto. Tai sukuria apie 1,3–1,5 proc. Lietuvos BVP.

„Jei nepavyktų pasiekti susitarimo, verslui kels iššūkius ne tik atsiradę muitai, bet ir produktų sertifikavimas, ženklinimas deklaracijos, tikėtinos nemažos eilės muitinėje ir pan.“, – prognozavo ministerija.

Lietuvos poziciją britų atžvilgiu apsprendžia ne tik ekonominiai, lietuvių diasporos Jungtinėje Karalystėje, bet ir saugumo interesai. Britai vaidina rimtą vaidmenį Rusijos atgrasymo ir Baltijos šalių saugumo kontekste.

„Mes turime būti pasiruošę abiem atvejams: susitarimui ir nesusitarimui. Mums reikia aiškaus plano, ką darome, jei nebus susitarimo. Ir nepriklausomai nuo scenarijaus, reikia išlaikyti Jungtinę Karalystę kiek galima arčiau ES“, – ketvirtadienio popietę atvykęs į EVT kalbėjo prezidentas G. Nausėda.

Dėl muitų, sertifikavimo, pabrangusios logistikos ir kitų kaštų Lietuvoje pagamintos prekės vidutiniškai gali pabrangti apie 5–13 proc. ir atskiroms įmonėms tai gali būti pakankama priežastimi pasitraukti iš Jungtinės Karalystės rinkos, bet manome, kad tokių įmonių nebus labai daug.
Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerija

Kita vertus, net susitarimo nebuvimas nėra toks baisus Lietuvai, nes mūsų verslas turi nemažai patirties prekiaujant su trečiosiomis šalimis ir ši patirtis gali būti panaudota prisitaikant prie naujų prekybos sąlygų.

„Dėl muitų, sertifikavimo, pabrangusios logistikos ir kitų kaštų Lietuvoje pagamintos prekės vidutiniškai gali pabrangti apie 5–13 proc. ir atskiroms įmonėms tai gali būti pakankama priežastimi pasitraukti iš Jungtinės Karalystės rinkos, bet manome, kad tokių įmonių nebus labai daug. Rugsėjo mėnesį atliktos nereprezentatyvios su Jungtinės Karalystės rinka dirbančių įmonių apklausos rezultatai indikuoja, kad nors įmonės nežino pakankamai apie naujas darbo Jungtinės Karalystės rinkoje sąlygas, tačiau tik keletas jų svarstytų galimybę pasitraukti iš šios rinkos“, – DELFI.lt teigė ministerija.

Reikia ES milijardų

Vakarienės metu ES lyderiai turėtų aptarti naujus tikslus klimato srityje.

Dabar pakėlus tikslus, didėją ir Lietuvos įsispareigojimai bei jų įgyvendinimo kaina. Tad, pasak diplomatų, esminis klausimas kiek ES prisidės finansiškai ir iš kur trauks tuos pinigus.

„Praėjusių metų gruodžio mėn. susitarėme dėl ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo. Dabar turime padidinti savo 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą, kad galėtume pasiekti tą užmojį. Komisija pasiūlė naują tikslą – ne mažiau kaip 55 proc. iki 2030 m.“, – laiške teigė Ch. Michelis.

Nors Vilnius nėra toks priešiškas „žaliesiems“ planams, kaip, tarkime, Varšuva, tačiau naujų tikslų iškėlimas atsilieps Lietuvai. Mat, pagal ankstesnius tikslus, kuomet ES mastu iki 2030 m. planuota sumažinti 40 proc. teršalų išmetimą, Lietuva turėjo sumažinti emisiją 9 proc. nepramoniniame sektoriuje, kuris neprekiauja taršos leidimais. Skaičiuota, kad tam prireiks 14 mlrd. eurų, o iki 2050 m. net 41 mlrd. eurų, kurių Lietuva nelabai turi. Dabar pakėlus tikslus, didėją ir Lietuvos įsipareigojimai bei jų įgyvendinimo kaina. Tad, pasak diplomatų, esminis klausimas kiek ES prisidės finansiškai ir iš kur trauks tuos pinigus.

„Mums reikia labai teisingo kaštų pasidalinimo mechanizmo, kuris gali remtis BVP vienam gyventojui pagal rinkos kainas. Taip pat mums reikia individualaus kiekvienos ES šalies, tarp jų – ir mano šalies – Lietuvos, galimybių įvertinimo“, – ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda.

Nors kažkokio konkretaus susitarimo šiuo klausimu nesitukimą, nes jis atidėtas gruodžio mėnesiui, tačiau tikėtinos ilgos diskusijos.

Naujas sankcijų paketas Baltarusijai?

Penktadienio EVT dienotvarkė – lengvesnė: santykiai su Afrika, būsimas susitikimas su Afrikos Sąjungos vadovais. Tiesa, bus aptartos ir kiti užsienio politikos klausimai. Jie irgi nėra visiems malonūs – visų pirma, ką daryti dėl Turkijos veiksmų Viduržemio jūroje. Taip pat sankcijos Rusijai dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo, kurias palaikė ir Lietuva.

Trečiadienį ES atstovai sutarė taikyti sankcijas (sąskaitų užšaldymas ir kelionių į ES draudimas) 6 Rusijos piliečiams ir vienai įmonei.

Pasak vokiečių „Sueddeutsche Zeitung“, sankcijų sąraše yra ir „Putino virėju“ vadinamas Jevgenijus Prigožinas, kuris siejamas su Rusijos „trolių fabrikais“ ir „Vagner“ samdiniais kariniuose konfliktuose.

Anksčiau „The New York Times“ pranešė, kad sąraše yra Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Aleksandras Bortnikovas, prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka, prezidento administracijos vidaus politikos valdybos vadovas Andrejus Jarinas, gynybos viceministrai Aleksejus Krivoručka ir Pavelas Popovas, prezidento įgaliotinis Sibiro federalinei apygardai Sergejus Menjaila. Pasak vokiečių „Sueddeutsche Zeitung“, sankcijų sąraše yra ir „Putino virėju“ vadinamas Jevgenijus Prigožinas, kuris siejamas su Rusijos „trolių fabrikais“ ir „Vagner“ samdiniais kariniuose konfliktuose.

Taip pat turėtų būti aptarta padėtis Baltarusijoje.

„Dėl Baltarusijos – situacija negerėja ir mes matome režimo bandymus bausti bei persekioti Baltarusijos žmones, taikius protestuotojus. Mums, kaip ES, reikia koordinuoto požiūrio, koordinuotos politikos šio režimo atžvilgiu. (...) ES turėtų svarstyti antrą sankcijų etapą, antrą sankcijų paketą Baltarusijai“, – ketvirtadienį teigė G. Nausėda, paminėjęs, kad nereikia apsigauti dėl Aliaksandro Lukašenkos veiksmų (susitikimo su opozicija kalėjime).

EVT vyksta ypatingomis sąlygomis – dėl COVID-19 antrosios bangos į susitikimą neįleidžiama žiniasklaida, vadovų delegacijos sumažintos iki minimumo, visur privaloma dėvėti kaukes ir išlaikyti socialinį atstumą.

Šiemet numatyti dar dvi Europos Vadovų Tarybos, bet gali būti surengta neplanuotas susitikimas dėl derybų su britais. Tiesa, klausimas, ar jos bus „gyvos“, o ne nuotolinės.

Mat Briuselis, kaip ir visa Belgija, įsiveržė COVID-19 atvejų „pirmūnus“ – šalyje vidutiniškai 5,5 tūkst. naujų atvejų per dieną, sostinėje – virš 750 atvejų COVID-19 susirgimų 100 tūkst. gyventojų (palyginimui, visoje Lietuvoje šis rodiklis – tik virš 60). Kalbama, kad penktadienį Belgijos vyriausybė gali pasekti Prancūzijos pavyzdžiu ir įvesti komendanto valandą bei dar labiau apriboti paslaugų ir pramogų sektoriaus veiklą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (106)