„Nepaisant Lietuvą užpuolusios pandemijos ir ekonomistų pranašauto didelio ekonomikos nuosmukio, situacija versle kol kas atrodo gana teigiama, – pastebi bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tam pasitarnavo ne tik valstybės per įvairias priemones suteikta parama verslui, taip pat bankrotų moratoriumas. Visa tai, regis, apramino kreditorius, kurie gerokai ilgiau nei paprastai nereikalavo savo pinigų. Tačiau pandemijai užsilaikius Lietuvoje, o taip pat stiprėjant nuogąstavimams dėl naujo verslo uždarymo, panašu, kad kreditorių kantrybė baigia išsekti, o gal ir visai išseko.“

Kaip rašoma pranešime, štai turto areštų skaičiai tolygiai mažėję nuo pat šių metų vasario, vėl pradėjo augti. Vasarį turto valdymo apribojimų įmonėms įregistruota 866 (tik vienu mažiau nei pernai vasarį), liepą jau tik 558, o rugpjūtį net 509. Tačiau rugsėjį turto areštų kreivė pasuko aukštyn – apribojimų disponuoti turtu įmonėms įregistruota net 587. Tiesa, pagal turto areštų kiekius šie metai kol kas dar neprisivijo pernykščių rodiklių – 2019 m. rugsėjį turto areštų įregistruota 888.

Areštai atskiruose sektoriuose

Panašūs procesai stebimi ir atskirose ūkio šakose. Štai apdirbamojoje pramonėje turto valdymo apribojimų skaičius nuo metų pradžios faktiškai atkartojo 2019 m. tendencijas, tačiau vėliau smuko. Bet nuo liepos mėnesio vėl pastebimas kad ir nedidelis, bet augimas. Liepą areštų fiksuota 40, rugpjūtį 46, o rugsėjį – 49.

Statybų sektoriuje tendencijos panašios. Balandį išsiskyrusios areštų skaičiaus pernai ir šiemet kreivės pradėjo artėti jau rugpjūtį ir rugsėjį. Didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje kreditorių kantrybė sustiprėjo nuo kovo mėn., tačiau vis didesnis nervingumas pastebimas nuo liepos mėnesio, kuomet areštų skaičius ėmė didėti ir rugsėjį pasiekė 125.

Transporte pernai ir šių metų turto areštų kreivės taip pat ėmė artėti nuo liepos mėnesio. Didžiausias skirtumas buvo liepą, kai 2019 m. buvo įregistruoti 133, o 2020 m. – 63 areštai. Dabar gi santykis yra 118 ir 79.

Areštai apgyvendinime ir maitinime

Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, kuris bene labiausiai nukentėjo nuo karantino, areštų skaičius, mažėjęs faktiškai nuo kovo, vėl ėmė augti birželį, kai buvo atšauktas karantinas.

Smuktelėjęs rugpjūtį, areštų, įregistruotų viešbučiams ir kavinėms skaičius vėl ėmė stiebtis į viršų rugsėjį. Tiesa, panaši tendencija fiksuota ir pernai metais. Tai greičiausiai susiję su vasaros sezono pabaiga, kai išsenka didieji pajamų srautai ir įmonės pereina prie vasarą sukauptų rezervų naudojimo.

Tačiau turint mintyje, kad šiemet vasarą mūsų kraštuose užtruko dar ir rugsėjį, apgyvendintojai ir maitintojai kaip ir turėjo daugiau laiko uždirbti pinigų skoloms padengti, tad ūgtelėjęs areštų skaičius šiame sektoriuje galbūt rodo, kad vasara ne visiems leido uždirbti tiek, kad pakaktų išmokėti skolas.

„Pastebime, kad šiuo metu vis paklausesnės darosi skolų išieškojimo paslaugos, – sako UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – toks požymis, kaip rodo ilgalaikė tarptautinio skolų išieškojimo ir kreditingumo informacijos įmonių susivienijimo „Creditreform“ patirtis, liudija, kad krizė ekonomikoje gilėja. Jei anksčiau galbūt buvo tikimasi gan greito pandemijos pasibaigimo ar bent jau verslo situacijos atsistatymo, tai dabar įmonės ruošiasi ilgalaikei kovai dėl išlikimo ir stengiasi mobilizuoti visas galimybes susigrąžinti visus paskolintus klientams ar partneriams pinigus.“