Šiemet rugpjūtį pirkėjai į krepšelius prisikrovė net 9 procentais daugiau nei prieš metus, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Tačiau ne visos specializuotos parduotuvės tuo gali džiaugtis – dalis po pandemijos tebeskaičiuoja praradimus. Drabužių, avalynės pardavimai grįžo į 2015-ųjų metų lygį, krito prekyba žaislais ar žaidimais. Kitiems pandemija atnešė papildomų pardavimų, pvz., elektronikos prekių ir kompiuterių pardavėjams.

Neaiškios aplinkybės įmones verčia peržiūrėti veiklos planus, uždaryti parduotuves.


Didžiausia drabužių prekybininkė „Aprangos“ grupė birželio pabaigoje Lietuvoje turėjo 106 parduotuves, kai prieš metus – 111. Dėl COVID-19 sukeltos krizės „Apranga“ sustabdė šiemetinius planus atidaryti 13-17 parduotuvių, investuoti iki 7 mln. eurų, ir pasiekti 263 mln. eurų apyvartą, buvo skelbta II ketvirčio ataskaitoje. Nepaisant sudėtingo laikotarpio, ši grupė per pusmetį atidarė 4 parduotuves, rekonstravo 5 parduotuves, uždarė 6 parduotuves. Naujausius duomenis grupė skelbs lapkritį.

„Monton“, „Baltman“, „Ivo Nikkolo“ parduotuves valdančioje „Baltika“ grupėje vyksta restruktūrizacija – persiderėjus su kreditoriais, mažinamos išlaidos, atsisakoma nepelningų parduotuvių Įmonės atstovė teigia, kad pokyčiai nesusiję su pandemija – ji tik procesą pagreitino. Grupė birželio pabaigoje Lietuvoje turėjo 27 parduotuves – trimis mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Žiemos išpardavimas (PLC MEGA foto)

Tuo metu ekonominio segmento parduotuvių tinklo „Pepco“ partneriai tikina, kad plėtra nestabdoma ir vis ieškoma plotų naujoms parduotuvėms.

Mažmeninės prekybos ekspertė, ilgą laiką vadovavusi prekybos centro „Mega“ nuomos skyriui, Viktorija Kinderevičienė įžvelgia tendenciją, kad jau greitai prekybos centrai gali būti kitokie: drabužių ar avalynės prekybą išstumia pardavimai internetu, atsiveria daugiau nišų laisvalaikio pramogoms.

„Pirmoji reakcija buvo šokas, ir šoko jokiais būdais vertinti negalima“, – teigia V. Kinderevičienė.

Anot jos, aprangos prekybos sektorius dar prieš pandemiją patyrė stiprią elektroninės prekybos konkurenciją, todėl dabar jis buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių. Tačiau elektronika, grožio ir sveikatos prekės bei žemų kainų apranga – segmentai, kurie po karantino atsigavo ir turi galimybes stabiliai gerinti savo pozicijas.

„Taip pat šiuo laikotarpiu stebima vietos gamintojų pakilimo tendencija. Tai sąlygoja bendra „buvimo namuose“ tematika bei aiški paprastesnės tiekimo grandinės aplinkybė, kuri COVID-19 kontekste yra labai svarbus faktorius“, – teigia V. Kinderevičienė.

Viktorija Kinderevičienė
Foto: Viktorija Kinderevičienė

Nyksta „Mosaic“, „Bastion“ prekės ženklai

„Baltikos“ grupės mažmeninės prekybos pardavimai praėjusį pusmetį buvo perpus mažesni, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiuo metu Baltijos šalyse veikianti grupė restruktūrizuojama

„Baltikos“ restruktūrizacijos planas sukurtas ir įgyvendinti pradėtas gerokai anksčiau nei pasaulį ištiko pandemija. Iki šiol „Baltika“ buvo didžiulis mechanizmas – įmonė pati vykdė visus procesus: nuo kolekcijos sukūrimo, gamybos iki pardavimo. Pradėjus restruktūrizaciją, atsisakėme gamybos, pertvarkėme prekės ženklų portfelį, išimdami „Bastion“ ir „Mosaic“ ženklus. Koncentruojamės tik į prekybą. Įmonės tikslas – veikti pelningai“, – paaiškina „Baltika Lietuva“ Lietuvos regiono mažmeninės prekybos direktorė Sigita Pakalnienė.

Anot jos, pasaulį ištikusi pandemija „Baltikos“ pokyčius tik pagreitino.


„Tai, kas vyksta šiuo metu yra prekybos tinklo optimizavimas. Visose Baltijos šalyse uždaromos mažiau pelningos įmonės parduotuvės, dėmesį koncentruojant į veikiančias sėkmingai. Lietuva ne išimtis. Šiais metais „Baltika Lietuva“ valdomų parduotuvių tinklas sumažės nuo 29 metų pradžioje iki 21 parduotuvės metų pabaigoje. Tarp mažiau pelningų parduotuvių patenka „Baltman“ parduotuvės, todėl šis tinklas traukiasi sparčiausiai. Taip pat uždaromos ir „Mosaic“ parduotuvės. Reorganizacija turėtų padėti pereiti prie finansiškai stabilaus verslo modelio“, – viliasi S. Pakalnienė.

Ji patikina, kad verslui itin reikšminga pagalba buvo Vyriausybės teiktas pagalbos paketas.

Pozityvi tendencija atskleidžiama pusmečio finansinėje ataskaitoje: „E-parduotuvė pademonstravo stiprius pardavimų rezultatus, kur pajamos per COVID-19 krizę išaugo 41 procentu, lyginant su ankstesniais metais“.

„Pegasas“ atidėjo rekonstrukcijas: ateities perspektyvos miglotos

Knygynų tinklo „Pegasas“ laikinai generalinės direktorės pareigas einanti Rita Račkaitė pripažįsta, kad karantinas buvo itin sunkus laikotarpis, kadangi teko laikinai uždaryti visus knygynus.

„Tačiau, kadangi daugelis mūsų knygynų yra patogiose, klientams patraukliose vietose, po karantino vėl atnaujinus veiklą, mūsų klientai sugrįžo pas mus, nors ir stebime jų srauto sumažėjimą. Tad kol kas išlaikėme visus taškus ir tikėdamiesi, jog tokia situacija nesitęs amžinai, esame linkę juos išlaikyti“, – sako R. Račkaitė.

Rita Račkaitė
Foto: Rita Račkaitė

Dėl pandemijos teko atidėti planuotus knygynų rekonstrukcijos projektus, tačiau atidarytas vienas naujas knygynas.

„Šiais metais, nepaisant pandemijos ir karantino, investavome ir atidarėme vieną naują didelį knygyną labai patrauklioje vietoje, tai yra PLC „Mega“ Kaune“, – sako R. Račkauskaitė.

Kaip ir daugelis kitų sektorių, taip ir „Pegasas“ per pandemiją pajuto išaugusią elektroninę prekybą.

„Stebime, jog daug mūsų klientų atrado šį apsipirkimo būdą, o mes savo ruožtu, stengėmės prie to prisitaikyti, pasiūlėme įvairių akcijų, įvairesnių pristatymo būdų, greito pristatymo galimybę, stengiamės klientą aptarnauti ten, kur jam patogu. Taip pat pastebime, kad po karantino kiek pasikeitė ir į fizinius knygynus sugrįžusių klientų elgsena. Klientai ateina rečiau, jų mažiau, tačiau ateinantys klientai atsineša surašytą prekių sąrašą, vienu kartu perka daugiau“, – sako R. Račkauskaitė.

Ateities perspektyvas ji vertina atsargiai – jei situacija keisis iš esmės, reikės „ir tam tikrų sprendimų versle“.

„Kol kas esama situacija yra nebloga, ypač lyginant su pavasarinio karantino laikotarpiu. Tačiau ateities perspektyvos yra miglotos ir jaučiame daug nestabilumo, nes nežinome, kokia bus situacija bendrai, kaip elgsis vartotojai, rinka. Ateitis nėra aiški, bet šiuo metu svarbiausia – būti lanksčiam ir maksimaliai greitai reaguoti. Mes turime bendrą strateginę kryptį ir jos nekeičiame, tačiau į situaciją žiūrime labai trumpu laikotarpiu, nes ji bet kada gali pasikeisti ir teks prie jos prisitaikyti. Ketiname ir toliau stiprinti el. prekybą, kliento aptarnavimą elektroniniais kanalais“, – paaiškina R. Račkauskaitė.

„Pegasas“ pasinaudojo Vyriausybės pagalbos paketo priemonėmis, vadovė vertina jas teigiamai.

„Jos padėjo išlaikyti darbo vietas darbuotojams, knygynų vietas prekybos centruose. Žinoma, šios pagalbos gavimas nebuvo lengvas, nes teko praeiti labai sudėtingas procedūras, pagalbos priemonės veikė ne taip operatyviai kaip galėjo, tačiau vien šios pagalbos buvimas yra labai pozityvus dalykas. Kaip verslas mes turime nerimo, kaip reikėtų išgyventi, jei situacija blogėtų ir panašios paramos nebūtų“, – teigia R. Račkauskaitė.

„Pegasas“
Foto: Pegasas

Ekonominis segmentas užima laisvą nišą

Nuolaidų parduotuvių tinklo „Pepco“ operacijų vadovas Aleksandras Čikaidze patikina, kad pandemija pakoregavo planus į gerąją pusę.

„Kalbant apie „Pepco“ Lietuvos veiklos rezultatus ir plėtros aspektą – tai pandemija pakoregavo ir pakoregavo į gerąją pusę. Mes rinkai pasakėme garsiai, kad mes norime ir toliau agresyviai plėstis ir suteikti tam tikriems rinkos žaidėjams, prekybos centrų vadovams lūkestį, kad mes tikrai norime ir toliau bendradarbiauti ir ieškome sąlyčio taškų, kur ir toliau mes galėtume atidarinėti naujas parduotuves“, – sako A. Čikaidze.

Jo teigimu, agresyviai dairomasi į mažesnius miestelius, jokios investicijos nėra stabdomos.

„Lietuvos mastu mes jau turime 50 parduotuvių, ketvirtadienį atidarome dar vieną parduotuvę Telšiuose, ir Kaune – jau septintąją parduotuvę“, – teigia A. Čikaidze.

Aleksandr Čikaidze
Foto: Aleksandr Čikaidze

Jis pripažįsta, kad pirkėjų elgsena per krizę pasikeitė – pirkėjų sulaukiama tiek pat, kiek ir pernai, tačiau pirkėjo krepšelis išaugęs.

„Žmonės daugiau perka, daugiau vienetų, ar daugiau produktų. Kol žmonės jaučiasi gerai dėl savo finansinės situacijos, jie galbūt linkę užbėgti įvykiams už akių – atsiranda vis daugiau židinių, žmonės nėra tikri, kaip pasielgs Vyriausybė, ar sugriežtins reguliavimą. Turbūt tai juos skatina įsigyti daugiau produktų, lyginant su situacija iki COVID-19 pandemijos, kai buvo galima dažniau lankytis parduotuvėse be jokių baimių“, – vertina A. Čikaidze.

Su „Pepco“ dirbančios komercinio nekilnojamojo turto konsultavimo bendrovės „Crealty Advisors“ vadovaujantysis partneris Marekas Kovalevskis patvirtina, kad „Pepco“ šiuo metu ieškosi daugiau prekybinio ploto.

„Prekybinio ploto paklausia šiai dienai yra labai didelė, tai galiu patvirtinti. „Pepco“ ne tik nesustabdė, jie didina plėtrą, stabdžių nebuvo“, – sako M. Kovalevskis.

Anot jo, daugiau problemų sukelia tai, kad patalpų savininkai ar plėtotojai per pandemiją patyrė problemų, kurias turi išsispręsti: „Jiems buvo sunku kalbėti apie plėtrą. Na žinote, kai skauda dantį, ne taip lengva galvoti apie torto valgymą“.

Tačiau apie kitus klientus jis kalbėjo atsargiau – jie naujus projektus įšaldė.

„Aš manau, kad pandemija ne vienintelė priežastis. Tai labiau techninė problema, kadangi užsienio kompanijos susiduria su problema, kai reikia kirsti sienas. Jei daug dalykų prekyboje galima derinti video konferencijų metu, telefonu, bet jei tu nežinai objekto, nepažįsti miesto, kai reikia numatyti potencialą, ne viską gali suprasti iš „Google Street View“, kur nuotraukos paskutinės darytos 2012-ais metais“, – apie tiesioginio kontakto svarbą kalba M. Kovalevskis.

Jis patikina, kad šiuo metu prekybos ploto mažinimo tendencijų nėra.

„Kalbant apie ateitį, man net nedrąsu pasakyti kas bus. Visi kalba apie antrąją bangą, ir ačiū Dievui ji neateina. Antra banga, aš manau, gali labai stipriai paveikti prekybininkus. Per pirmą bangą visi patyrė nuostolių, tiek nuomotojai, tiek nuomininkai, bet nebuvo kažkokių rimtų mirčių prekybos versle. Tvarūs ir stabilūs nuomininkai išliko, ir, manau, išliks. Didelės rizikos neįžvelgčiau, bet reikia labai su atsarga žiūrėti į nevaldomas rizikas, kaip pandemija“, – sako M. Kovalevskis.

Realus vaizdas paaiškės pavasarį

Mažmeninės prekybos ekspertė V. Kinderevičienė vertina, kad po pirminio šoko realus poveikis verslui bus aiškus kitąmet pavasarį, vasarą. Anot jos, tarptautinių prekių ženklų franšizės dažniausiai vadovaujasi ilgalaikėmis strategijomis, kurias diktuoja franšizių savininkai, todėl staigių pokyčių nereikėtų tikėtis.

„Labiausiai nukentėjo tie, kas neturėjo finansinės pagalvės, aiškios strategijos. Pandemija labai aiškiai atskyrė, koks verslas turėjo vadybinę brandą, strategiją, o kas neturėjo. Bet ilgalaikė tendencija, ar prekybos plotai didės, ar mažės, kol kas dar sudėtinga atsakyti“, – teigia ekspertė.

Vadinamasis „premium“ segmentas, pasak jos, nukentėjo bene stipriausiai ir dar sunku pasakyti, ar dabartinis atsigavimas bus tvarus.

Įmonės, turinčios išteklių, anot jos, dabar turėjo progą išnaudoti atsiveriančią nišą ir įžengti į rinką.

„Tikrai buvo tokių, kurie taip ir deklaravo, kad dabar mums reikia įeiti į rinką, dėl to, kad žinom, kad tikrai dalis savo verslų baigs savo karjerą ir mes tą nišą galime užimti. Tokių drąsių yra netgi nedidelių kompanijų, kurios tikrai neturėjo didelės finansinės pagalvės. Ir buvo tikrai sunkių derybų dėl kiekvieno cento, ne tik dėl nuomos, bet ir visų kitų sąlygų“, – prisimena V. Kinderevičienė.

Lietuviški prekių ženklai, anot jos, vieni iš tų, kurie naudojasi šia galimybe.

Ši krizė gerokai skiriasi nuo prieš daugiau nei dešimtmetį praūžusios finansų krizės.

„Apie ankstesnę krizę buvo kalbėta dar prieš pusmetį, ji neįvyko staiga, ir jai buvo ruoštasi: patys nuomotojai tam buvo pasiruošę, verslininkai turėjo daugiau galimybių pagalvėms atsidėti. Vieni spėjo, kiti nespėjo, buvo tokių, kurie užsidarė, bet tai nevyko taip staiga, kaip atsitiko dabar“, – sako ekspertė.

Prekybos centrai keisis

V. Kinderevičienė dalijasi kitokio ateities prekybos centro vizija.

„Prekybos centro kaip prekybinės platformos virsmas į laisvalaikio praleidimo platformą jau buvo prasidėjęs, ir šis virsmas tęsėsi kelis metus. Tai prasidėjo ne Lietuvoje, o JAV ir didesnėse Europos rinkose. Bet dabar tas virsmas, neabejoju, pagreitės – mažės drabužių, avalynės segmento užimamo ploto dalis, lyginant su kitais segmentais. Labai turėtų išsiplėsti pramogos, apskritai bet kokios laisvalaikio formos, taip pat turėtų nuosekliai didėti prekybos centruose esantis maitinimo sektorius“, – vardija V. Kinderevičienė.

Anot jos, įprotis ateiti į prekybos centrą tik apsipirkti ilgainiui keisis. Jau dabar čia galima nueiti pasižiūrėti kino, pažaisti boulingo, sportuoti sporto klube.

„Atsiras daug didesnis spektras paslaugų ir tos paslaugos bus integruotos kartu su parduotuvėmis, kad lankytojas atėjęs į prekybos centrą jaustųsi patekęs į visiškai atskirą erdvę, kurioje tu tiesiog leidi laiką, realizuoji laisvalaikio poreikius, ar gali tiesiog tam tikrus svarbius būtinus dalykus atlikti. Kažkada juokavome, kad netruks ateiti laikas, kada ir bažnyčios bus integruotos į prekybos centrą. Po kelių metų gali atsitiktų ir tokių dalykų“, – sako V. Kinderevičienė.

„Mega“
Foto: Bendrovės archyvas

Anot jos, prekybos centro formatas kaip toks „tikrai neišnyks, bet jis taps universalesnis“.

„Maitinimas, pramogos bei paslaugos išplės prekybos centro ribas iš tradicinės prekybinės platformos į gyvenimo būdo erdvę. Atitinkamai keisis ir taip vadinamų inkarinių prekybos centro operatorių svoris bei pobūdis. Kalbant apie bendrą prekybos centro aplinką, būtinybė sukurti patrauklesnę pirkimo patirtį fizinėje parduotuvėje iki šiol buvo rekomenduojama, tačiau dabar – neatidėliotina. Prekybininkai turi iš naujo kurti parduotuvės vaidmenį, siūlydami klientui nepakartojamą patirtį bei daugiakanalės prekybos produktą“, – pasakoja ji.

Anot jos, dabar pirkėjams svarbus apsipirkimas be kontakto, aiškios saugumo garantijos – jų nežinomybės baimė dažnai būna didesnė už viruso grėsmę.

„Kaip rodo užsienio agentūrų atlikti tyrimai, pirkėjų poreikis pirkti fizinėse parduotuvėse išlieka stiprus. Žmonėms reikia regėjimo, garso, kvapo patirties, emocijų, kurias gali suteikti tik fizinio apsipirkimo vietos. Tad prekybos centrų ateitis yra tvari, tačiau laukia labai ilgas ir sudėtingas kūrybinis adaptavimosi prie naujų gyvenimo sąlygų procesas“, – tikina V. Kinderevičienė.


Išbando naują apsipirkimų formatą

„Crealty“ vadovaujantis M. Kovalevskis įžvelgė dar kitokio apsipirkimo galimybę – prekybos parkai, kuriuose įėjimai į parduotuves yra iš lauko.

„Prieš pandemiją atidarytas pirmas klasikinis, ar panašus į klasikinį mažmeninės prekybos parkas Klaipėdoje, Liepų g., kur mūsų įmonė buvo atsakinga už objekto nuomą. Lietuvoje tokių praktiškai nėra, tokie parkai praktiškai neegzistuoja. Mes įpratę matyti arba supermarketą, arba labai didelį prekybos centrą. Prekybos parko koncepcija kitokia – jie mažesni už prekybos centrus, bet didesni už eilinę parduotuvę. Visi klientai į parduotuves patenka tiesiai iš stovėjimo aikštelės“, – dėsto M. Kovalevskis.

Anot jo, toks modelis naudingas visiems: nuomininkams nereikia mokėti už plačių koridorių ir kitų erdvių išlaikymą, apsaugą, valymą, tai lemia mažesnes nuomos sąnaudas, tuo metu klientai jaučiasi saugiau, kai gali tiesiai iš lauko patekti į atskiras parduotuves.