„Iš pirmo žvilgsnio yra tam tikro pozityvo. Skolos augimas – suvaldomas, biudžeto deficitas mažėja gana ženkliai – nuo beveik 9 proc. šiemet iki 5 proc. kitais metais. Nemažai dėmesio yra investicijoms – tai yra pozityvu. Tačiau žvelgiant į biudžeto vidų, prezidento nuomone, yra tam tikrų trūkumų. Matosi, kad biudžeto prioritetas yra investicijos į ekonomiką ir infrastruktūrą. Tam lėšų skiriama beveik milijardu daugiau nei šiais metais. Tuo metu į socialinę sritį, į žmogų, investuojama 800 mln. Eur, tai yra mažiau. Prezidento nuomone, šie prioritetai turėtų susikeisti vietomis“, – sako S. Krėpšta.
Perduotame komentare Delfi jis pridėjo, kad negalima gyventi ateities kartų sąskaita.
„Biudžetas – tai kaip automobilis: išoriškai gali būti blizgantis, bet vidus – nebūtinai tvarkingas ir gali sustoti neprivažiavus kelionės tikslo. Ateities kartų sąskaita gyventi nereikia“, – rašoma komentare.
Pridedama, kad kita biudžeto netvarka susijusi su bendru biudžeto dydžiu. Vyriausybės pateiktame trimečiame plane matomi viešųjų pajamų stagnavimo požymiai – nėra ambicijos pajudėti link 35 proc. nuo BVP biudžeto dydžio.
„Žinome, kad turime didelį šešėlį, Seime turime netgi iniciatyvų, kurios mažintų šešėlį, pavyzdžiui, statybų sektoriuje skaitmenizuoti. Dėmesio šiam aspektui nėra skiriama, ir nėra tikimasi pajamų augimo ne tik kitais metais, bet ir dar du metus į priekį, nes su šiuo biudžetu buvo pateiktas ir kitų trejų metų biudžeto planas“, – žurnalistams teigė S. Krėpšta.
Vis dėlto prezidento patarėjas pažymi, kad yra progų pagerinti šį biudžetą. Šis biudžetas – specifinis. Jį pateikė viena Vyriausybė, bet galutinai svarstys naujoji Vyriausybė ir priims naujasis Seimas. Prezidento nuomone, yra du svarbūs dalykai, kurie turėtų būti patobulinti.
„Koncentruojant investicijas į žmogų. Visų pirma, būtina ženkliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Pajamos, numatyta, augs kitais metais, o minimali alga taip pat auga, todėl prezidento nuomone, NPD taip pat turėtų nuosekliai augti.
Kitas dalykas – numatyta, kad pensijos didės 7 proc., tačiau pagal galiojančius įstatymus ir prezidento priedą ir principą, kad pensijos turėtų augti šiek tiek sparčiau nei vidutinės pajamos, jos turėtų augti 9 proc. Nereikėtų taupyti 7 eurų per mėnesį pensininkui ir užtikrinti 9 proc. pensijų indeksavimą kitais metais“, – sako S. Krėpšta.
Paklaustas, ar Vyriausybė ne per daug išlaidauja, jis pažymi, kad svarbi biudžeto deficito dinamika: „Biudžeto deficitas šiemet – 9 proc. Kitais metais numatytas 5 proc. siekis – tolesnis mažinimas, mūsų nuomone, yra gana tvarus. Svarbu, kad deficitas mažėtų, kad galiausiai po kelių metų biudžeto deficitas išnyktų ir jis būtų subalansuotas.“
Be kita ko, prezidentas pasisako už 12 gerų pensijų modelį, o ne vienkartines išmokas per metus.
„Tikrai turime problemą – pensininkų skurdas vis dar išlieka didelis. Apie trečdalis jų – skurde, tai reikia spręsti. Nėra kito būdo, kaip santykinai greičiau didinti pensijas nei vidutines pajams šalyje. Tvarus sprendimas – 12 orių pensijų užtikrinimas. (...) Mūsų tikslas, kad pensininkai gerai jaustųsi ne tik prieš Kalėdas, bet ir prieš kitas šventes – Velykas ir visus kitus 12 mėnesių.“
Delfi primena, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui. Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 2021 metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,384 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.
Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.
