„Galiu pasikartoti, ką minėjau 4 metus: biudžetas yra socialiai orientuotas, nepaisant to, su kokia situacija susidūrė šalis, nepaisant pandemijos, žmonių pajamoms užtikrinti yra priimti teigiami sprendimai“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo sakė S. Skvernelis.

Premjeras aiškino, kad išmokas už vaikus, pensijas ir kitus dydžius kitąmet numatoma didinti, nes Vyriausybė turi laikytis savo įsipareigojimų. Jis teigė, kad kol kas taip vadinamos 13-osios pensijos idėjos nėra atsisakyta.

„Valia priimti šį sprendimą yra Seime

Kada bus Seime priimtas įstatymas, numatantis, kad 13-a pensija bus išmokėta 2021 metų gruodį, ir tas įstatymas bus Seime priimtas, tai Vyriausybė numatys finansavimo šaltinių, kaip šitą įstatymą įgyvendinti“, – sakė S. Skvernelis.

Prieš biudžeto projekto svarstymą Vyriausybėje išsiskyrė premjero ir finansų ministro Viliaus Šapokos nuomonės dėl taip vadinamos 13-osios pensijos.

S. Skvernelis teigė, kad jei Seimas priims įstatymą dėl kasmetinės 200 eurų išmokos, Vyriausybė privalės rasti tam lėšų. Skaičiuojama, kad tam reiktų apie 180 mln. eurų.

Saulius Skvernelis

Įspėja apie skolą

V. Šapoka spaudos konferencijoje priminė, kad didelis iššūkis – skolos trajektorijos suvaldymas, o tam reikės įšaldyti nebūtiniausias išlaidas, kad būtų galima užtikrinti įsipareigojimus pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, taip pat investuoti į „ateities ekonomikos DNR tam, kad mūsų ekonomika evoliucionuotų kuo greičiau“.

„Turime galvoti ne tik, kaip gyvensime ateinančiais metais, bet turime galvoti eilę metų į priekį“, – priminė V. Šapoka.

Jis įspėjo, kad nors Lietuvos ekonominė situacija yra geriausia visoje Europoje, pasaulyje situacija yra labai neapibrėžta.

„Tos rizikos yra tikrai labai reikšmingos, tikrai matome, jog suprognozuoti, kaip elgsis pandemija, yra ypač sudėtinga ar neįmanoma. Gali būti, kad situacija euro zonoje gali būti prastesnė“, – vertino V. Šapoka.

Paklaustas, kur rastų lėšų 13-ai pensijai, ministras nespekuliavo.

„Manau, kad tema pakankamai išsemta, trylikta pensija kainuotų iki maždaug 200 mln. eurų, o spėlioti, kas būtų jeigu būtų, tikrai ne mano tikslas“, – teigė ministras.

Paklaustas, ar tęstų darbą dar vienoje kadencijoje, V. Šapoka paneigė: „Atėjau kaip technokratas ir po šio biudžeto išeisiu kaip technokratas“.

Ministras patvirtino, kad Finansų ministerija metų pabaigoje dar kartą atliks ekonominę prognozę, į kurią atsižvelgiant gali būti koreguojamas biudžetas.

„Taip, tai iš tiesų, kadangi yra patvirtintas išskirtinių aplinkybių režimas, Valstybės kontrolės patvirtintas režimas, įsigalioja įstatymo nuostata, įpareigojanti prognozes daryti kas ketvirtį, o ne du kartus per metus. Po tos prognozės biudžetas bus peržiūrimas ir tikiuosi, kad neturėsime kažkokių nelauktų siurprizų. Bet žinoma, kad šiuo metu pasaulis labai didele dalimi priklauso nuo pandeminės situacijos“, – teigė V. Šapoka.

Jis vardijo, kad labiausiai biudžetą kitąmet galėtų paveikti nelauktai pasisukusi situacija dėl pandemijos.

„Kitos rizikos susijusios su geopolitinėmis įtampomis, su pasaulio prekyba, kiek tai susiję su protekcionizmo apraiškomis prekyboje, taip pat matome ir „Brexit“ įtaką. Tai būtų antrinis efektas. Visa tai, kas veikia mūsų eksporto partnerius, tos rizikos, jos gali turėti poveikį“, – rizikas vardijo V. Šapoka pabrėžęs, kad pateiktas biudžeto projektas yra „saugus“.

Nuosaikus augimas

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2021 metų valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektams.

Numatoma, kad valstybės biudžeto išlaidos kitąmet sieks 15,49 mlrd. eurų, o pajamos – 11,38 mlrd. eurų. Neįvertinus Covid-19 poveikio, pajamos kitąmet, palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3 proc. (145,369 mln. eurų), o išlaidos augs 21,2 proc. (2,712 mlrd. eurų).

Kitais metais vaiko pinigai turėtų padidėti iki 70 eurų, minimali mėnesinė alga „popieriuje“ pasiekti 642 eurus, o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą – 429 eurus. Naujų su mokesčiais susijusių pokyčių nenumatoma, o bene didžiausią įtaką viešiesiems finansams kitais metais turės taip vadinamas „Ateities ekonomikos DNR“ planas.

Vyriausybei trečiadienį pateiktame „Sodros“ biudžeto projekte nurodoma, kad pajamos kitais metais sieks 5,02 mlrd. eurų (2 proc. daugiau nei šiemet), o išlaidos – 5,01 mlrd. eurų (10 proc. daugiau).

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatoma, kad pajamos ir išlaidos 2021 metais bus po 2,37 mlrd. eurų, t. y. 2,83 proc. daugiau nei šiemet.

Finansų ministerijos duomenimis, šiemet biudžeto deficitas sieks 8,8 proc. bendrojo vidaus produkto. 2021 metais tikimasi jį sumažinti iki 5 proc.

Skaičiuojama, kad valstybės skola šiemet pasieks 45,6 proc. BVP, 2021 metais – 49 proc. Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 5,141 mlrd. eurų.