Trečiadienį Vyriausybės posėdyje apsvarstyta ir pritarta 2021 metų valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektams.

Teigiama, kad juose išskirti keturi prioritetai: dėmesys pažeidžiamiausiems, išlaidų augimo pristabdymas, investicijos į ateitį ir skolos valdymas.

Numatyti pokyčiai įsigalios, jeigu biudžetų projektams pritars Seimas ir prezidentas.

Nuosaikus didėjimas

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos universali išmoka už vaiką didėja 10 eurų – iki 70 eurų. Taip numatyta Išmokų vaikams įstatyme. Papildoma išmoka vaikui, kuri skiriama vaikams su negalia, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, sudarys 41 eurą. Vadinasi, vaiko pinigai su papildoma išmoka neįgaliems, gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams sieks 111 eurų per mėnesį.

MMA didinama 35 eurais – iki 642 eurų popieriuje (apie 467 eurai į rankas). Toks dydis apskaičiuotas pagal Lietuvos banko formulę.

Prognozuojama, kad 2021 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 30 eurų didesnė ir sudarys 428,9 euro. Didžioji šio padidėjimo dalis yra dėl pensijų indeksavimo (taip pat šiek tiek didesnės yra naujai skiriamos pensijos). Vidutinė pensija siektų apie 404 eurus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus.

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitąmet turėtų šiek tiek paaugti darbo užmokestis valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams, nes bazinis pareiginės algos dydis didinamas iki 177 eurų. Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams taip pat augtų minimalūs pareiginės algos koeficientai.

Bendrai 2021 metų valstybės biudžeto išlaidos bus 15,49 mlrd. eurų, o pajamos – 11,38 mlrd. eurų. Tradiciškai daugiausia lėšų bus skiriama socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui bei ekonomikai.

Finansų ministerijos duomenimis, šiemet biudžeto deficitas sieks 8,8 proc. bendrojo vidaus produkto. 2021 metais tikimasi jį sumažinti iki 5 proc., o 2022 ir 2023 metais atitinkamai iki 2,7 ir 1,6 proc.

Skaičiuojama, kad valstybės skola šiemet pasieks 45,6 proc. BVP, 2021 metais – 49 proc., o 2022 ir 2023 metais laikysis apie 50,3 proc. Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkose kitąmet ketina skolintis apie 5,141 mlrd. eurų.

Realaus skirtumo nematyti

Kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Pagal investavimo sritis daugiausia lėšų planuojama skirti transportui ir ryšiams (562,6 mln. eurų), švietimui (202,9 mln. eurų), visuomenės apsaugai (162 mln. eurų), krašto apsaugai (117,4 mln. eurų), aplinkos apsaugai (110,5 mln. eurų).

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kitąmet planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,57 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 1,84 mlrd. eurų, pelno mokesčio – beveik 763 mln. eurų.

Finansų ministerijos duomenimis, 2021 metais pajamos auga 531 mln. eurų nuo planuotų 2020 metais. Išlaidos kitais metais auga 3,138 mlrd. eurų.

Tačiau įvertinus COVID-19 suvaldyti skirtas lėšas, išlaidos kitąmet, palyginti su šiais metais, bus netgi šiek tiek mažesnės.

„2021 metų metų biudžetas kartu su visomis europinėmis lėšomis – maždaug panašaus lygio kaip šių metų faktinė situacija“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Foto: Finansų ministerija

Neįvertinus COVID-19 poveikio, pajamos kitąmet, palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3 proc. (145,369 mln. eurų), o išlaidos augs 21,2 proc. (2,712 mlrd. eurų). Vyriausybė nėra koregavusi 2020 metų biudžeto, todėl iš kol kas pateikiamų duomenų nematyti, kaip 2021 metų biudžetas skirsis nuo realių šių metų valstybės pajamų ir išlaidų.

DNR plano poveikis

Kitų metų biudžetui daug įtakos turi „Ateities ekonomikos DNR“ plano lėšos. Skaičiuojama, kad bendrai nauji plano veiksmai bus verti 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,3 mlrd. eurų turėtų būti finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.

Kaip žinia, Lietuva iki spalio 15 dienos Europos Komisijai turi pateikti savo nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą. Pagal jos administruojamą ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) turėtų būti finansuojama 813 mln. eurų DNR plano.

419 mln. eurų plano tikimasi padengti iš 2014–2020 metų daugiametės finansinės perspektyvos (įskaitant „React-EU“ fondą) lėšomis, 92 mln. eurų turėtų būti iš 2021–2027 metų perspektyvos, 29 mln. eurų – iš bendrojo finansavimo lėšų, o dar 199 mln. eurų – iš valstybės biudžeto.

Foto: Finansų ministerija

Dėl DNR plano kai kurių ministerijų ir kitų biudžetinių įstaigų finansavimas 2021 metais didėja reikšmingai. Tačiau šį finansavimą dar turi patvirtinti EK, o finansavimo šaltinis neturėtų būti keičiamas kitais.

2021 metų biudžeto projektas parengtas remiantis Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijumi – tikimasi, kad Lietuvos BVP šiemet smuks -1,5 proc., o kitais metais augs 3,3 proc.

Ministerija prognozuoja, kad infliacija kitais metais kils 1,8 proc., nedarbo lygis sieks 7,9 proc., darbo užmokestis augs 4,9 proc., o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis popieriuje pasieks 1426,2 euro (apie 912 eurų į rankas).

Pasaulio BVP šiemet turėtų smukti -4,9 proc., ES – -8,3 proc., o kitais metais atitinkamai augti 5,4 proc. ir 5,8 proc.

Biudžeto projektai Seimui turėtų būti pristatyti vėliau šią savaitę. Galutinį sprendimą dėl 2021 metų biudžetų pasibaigus Seimo rinkimams priims jau nauja Vyriausybė.

Vilius Šapoka

13 pensija

Prieš biudžeto projekto svarstymą Vyriausybėje išsiskyrė premjero Sauliaus Skvernelio ir V. Šapokos nuomonės dėl vadinamosios 13-osios pensijos.

S. Skvernelis teigė, kad jei Seimas priims įstatymą dėl kasmetinės 200 eurų išmokos, Vyriausybė privalės rasti tam lėšų. Skaičiuojama, kad tam reiktų apie 180 mln. eurų.

Vyriausybei trečiadienį pateiktame „Sodros“ biudžeto projekte nurodoma, kad pajamos kitais metais sieks 5,02 mlrd. eurų (2 proc. daugiau nei šiemet), o išlaidos – 5,01 mlrd. eurų (10 proc. daugiau).

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatoma, kad pajamos ir išlaidos 2021 metais bus po 2,37 mlrd. eurų, t. y. 2,83 proc. daugiau nei šiemet.