Po pirmojo Seimo rinkimų turo labiau tikėtina atrodo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Laisvės partijos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio koalicija.

Šios partijos bendrai jau yra iškovojusios 38 mandatus, o dar 19-oje apygardų antrajame ture rinkėjai balsuos už vieną iš jų kandidatų. Tad iki 71 Seimo nario daugumos taip vadinamiesiems dešiniesiems trūksta 14 mandatų.

Visų kitų partijų koalicija šiandien atrodo tikėtina maždaug dvigubai mažiau. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pirmame ture bendrai iškovojo 35 mandatus, o dar šešiose apygardose (pridedant Lietuvos socialdemokratų darbo partiją) antrajame ture susiduria šių partijų atstovai. Tad, norėdamos turėti daugumą Seime, šios partijos antrajame ture turi iškovoti bent 30 mandatų.

Ką darytų su skola

Vienas pagrindinių iššūkių naujosios koalicijos formuojamai vyriausybei bus didžiausią lygį Lietuvos istorijoje pasieksianti valstybės skola. Centrinio banko duomenimis, valstybės skolos lygis artimiausiu metu pasieks 50 proc. bendrojo vidaus produkto.

Apie tai kalbama ir TS-LKD rinkimų programoje: „Po įstojimo į euro zoną vyravusią nuolat mažėjusių palūkanų ir valstybės skolos santykio su BVP tendenciją keičia priešinga dinamika, kai per vienerius metus skolos santykis pablogės gana ženkliai ir sumažins besiformavusią erdvę geriau atremti būsimų nenumatytų krizių ir/arba demografijos spaudimą viešiesiems finansams“.

Tačiau kaip „Delfi“ sakė konservatorius Dainius Kreivys, drastiškų priemonių dėl to imtis neketinama.

„Ekonomikai augant, jei finansus efektyviai valdai, santykis natūraliai mažėja. Skola auga tik per krizinius periodus, o mes nesitikime, kad krizė tęsis visą kitą kadenciją.

Natūralu, kad santykis bus atkurtas. Jokių drastiškų priemonių nesirengiame imtis, nes manome, kad pirmiausia turime skatinti ekonomikos augimą, reformuoti ekonomiką“, – antradienį sakė Seimo narys.

Dainius Kreivys

Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas taip pat teigė, kad koronaviruso pandemijos metu skolas augimas yra neišvengiamas.

„Skolos didinimas nėra pats geriausias dalykas, bet šiuo laikotarpiu to reikia, nes visą pasaulį užpuolė pandemija. Ekonomikos skatinimas yra neišvengiamas, bet tas skolos padidėjimas nėra toks jau dramatiškas“, – teigė jis.

Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas kalbėjo, kad valstybės skolos klausimas bus vienas aktualiausių tiek priimant kitų metų biudžetą, tiek apskritai kalbant apie Lietuvos fiskalinį tvarumą ateityje.

„Valstybės skolą suvaldyti ir siekti ją mažinti yra vienas iš Laisvės partijos ekonominės krypties siūlymų“, – sakė jis.

Vytautas Mitalas

Ministras dar neaiškus

Nei viena galimos „dešiniųjų“ koalicijos partija dar nėra įvardijusi kandidato į finansų ministrus. Tačiau kaip pastebėjo K. Glaveckas. paprastai šis postas atitenka daugiausiai mandatų turinčiam partneriui – šiuo atveju galimai TS-LKD.

Savo ruožtu V. Mitalas sakė, jog ateityje tradicija dėl finansų ministro galėtų keistis.

D. Kreivys teigė, kad finansų ministro tema partijoje kol kas neaptarinėjama. „Mes nė vieno ministro nesame įvardiję, dar nėra viduje net kalbamasi apie tai. Laukia antrasis turas, po kurio bus kalbama“, – sakė jis.

Apie kandidatus į ministrų portfelius yra kalbėjusi TS-LKD lyderė I. Šimonytė.

„Pirmiausia vertintume kandidatus į ministrus meritokratijos principu – jeigu kažkuri partija gali pasiūlyti visuomenėje didelį pasitikėjimą turintį žmogų, tai man asmeniškai nebūtų labai svarbu, kad tai nėra žmogus, kurį aš pati siūlau, jei aš pati ir visuomenė kitos partijos kandidatą vertina geriau.

Na ir tikėčiausi, kad Vyriausybėje bus gerokai daugiau moterų, negu šioje Vyriausybėje“, – pirmadienį po pirmojo turo sakė ji.

Kai kurių apžvalgininkų premjero poste įsivaizduojama I. Šimonytė yra minėjusi, kad turi omenyje galimų kandidatų į ministrus, tačiau jokių pasiūlymų dar nėra pateikusi.

Ingrida Šimonytė

Nori mažinti mokesčius

Kalbėdama apie galimas konservatorių ir liberalų takoskyras, I. Šimonytė išskyrė mokesčių mažinimo ir biudžeto perskirstymo klausimus.

„Klasikinė diskusija galėtų būti ties įsivaizdavimu, kiek šalis gali mažinti mokesčius ir užtikrinti finansavimą švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai ir kitoms svarbioms sritims“, – sakė ji.

Apie mokesčių mažinimą savo programose kalba tiek Laisvės partija, tiek Liberalų sąjūdis.

„Būtina sumažinti su darbo santykiais susijusį gyventojų pajamų mokestį iki 15 proc. visiems, – skelbia Laisvės partija. – Šiuo metu galioja keli GPM tarifai – 15, 20, 32, o nuo kitų metų jais bus apmokestinta dar didesnė dalis atlyginimų. (…) Būtina atšaukti 32 proc. GPM tarifo taikymą. Taikant šį tarifą, yra prarandamas aukštos kvalifikacijos specialistų pajamų apmokestinimo patrauklumas, kadangi taikomą „Sodros“ „lubų“ naudą eliminuoja papildomas apmokestinimas GPM.“

Liberalų sąjūdis taip pat siūlo GPM mažinti iki 15 proc. ir tai padaryti per 4 metus.

„Tai nėra lengva biudžetui pataisa, pareikalausianti 400 mln. eurų per pusę metų, tačiau ji būtina, kad paliktume didesnes pajamas dirbantiems ir finansiškai aktyviems žmonėms“, – rašoma jų programoje.

Liberalų sąjūdis taip pat norėtų iki 5 proc. mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams. „Taip per puse sumažinsime apsipirkimų užsienyje skaičių“, – teigia jie.

Liberalai dar norėtų suvienodinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) su minimaliąja mėnesine alga (MMA).

„Mes pasisakome už tai, kad minimalias pajamas gaunantis žmogus neturėtų mokėti GPM, o pradėtų jį mokėti tada, kai pajamos viršytų minimalų lygį“, – rašoma Liberalų sąjūdžio programoje.

Galiausiai, jie dar norėtų iki 9 proc. sumažinti PVM statybos darbams. Esą taip legaliai veikiančių rangovų kainos taps konkurencingesnės.

Savo ruožtu Laisvės partija žada neįvedinėti jokių naujų mokesčių.

„Esami mokesčiai bus keičiami nebent juos mažinant ir orientuojant į efektyvesnį vartojimo mokesčių surinkimą. Nepalaikysime progresinių mokesčių ir iki 15 proc. mažinsime su darbo santykiais susijusį GPM. Mokesčių sistema bus paprasta, aiški, stabili ir nuspėjama verslui ir investuotojams“, – rašoma jų programoje.

Panašų požiūri turi ir konservatoriai: „Paskelbsime reguliacinių ir mokestinių įstatymų pakeitimų moratoriumą. Kurį laiką nekeisime verslo aplinkai esminę įtaką darančių įstatymų, o tuo metu tarsimės su verslo bendruomenėmis, siekdami susitarimo dėl į ilgąjį laikotarpį orientuotų ir tvarų Lietuvos ekonomikos augimą užtikrinančių reguliacinių sąlygų“.

Laisvės partija siūlo 0 proc. pelno mokestį reinvestuojamam pelnui, o konservatoriai kalba apie tai, kad peržiūrės mokestinę aplinką aukštos pridėtinės vertės gamybai skatinti.

Kęstutis Glaveckas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Keistų Darbo kodeksą

Konservatoriams ir liberalams gali būti sunkiau suderinti požiūrius į darbo santykių reguliavimą.

„Pradėdami nuo pilotinių projektų atskiruose sektoriuose ir įmonėse, inicijuosime Darbo kodekso pakeitimus, leidžiančius darbuotojui ir darbdaviui laisviau susitarti dėl darbo dienos trukmės, darbo pobūdžio ar grafiko. Atsisakysime principo universaliai nustatinėti darbo dienos ar savaitės trukmę, leisime šalims pagrįstai susitarti, užtikrinant šalių laisvą susitarimą ir užkertant kelią vienos šalies nesąžiningam spaudimui kitai šaliai“, – siūlo Laisvės partija.

Jie dar norėtų, kad „Sodros“ „lubos“ būtų taikomos draudžiamam asmeniui, o ne darbo vietai.

„Nuosekliai turi būti vienodinamos Sodros „lubų“ ir įmokų bazės visiems gyventojams, kad jų įmokos nepriklausytų nuo vykdomos veiklos ar veiklos formos“, – raginama programoje.

TS-LKD teigia, kad viešajame administravime siektų mažinti valstybės aparatą ekonomikos srityse, kur jis veikia neefektyviai.

„Pavyzdžiui, viešuosiuose pirkimuose sieksime iki minimumo sumažinti žmogiškąjį faktorių, kuris atveria duris tiek neefektyvumui, tiek korupcijai“, – rašoma jų programoje.