„Prioritetai turbūt būtų ekonomikos infrastruktūra. Čia yra ne keliai, o teisėkūra ir viešasis administravimas, reguliavimų politika, reguliacinės naštos politika. Labai tikimasi, kad bus kokybiškesni įstatymai, kad jų nebus tiek daug, kad jų kaita nebus tokia greita. Rodo visi indeksai ir apklausos, kad labiausiai tai trikdo ir piliečių gyvenimą, ir verslą, ypač smulkųjį“, – Eltai sakė G. Azguridienė.
Anot jos, kokybiškesni teisėkūros procesai leistų užtikrinti mažiau stabdžių ekonomikai.
„Jeigu būtų įstatymai leidžiami kokybiškai, normaliu tempu su aiškiais aiškinamaisiais raštais, su pagrindimu, ko iki šiol nėra, vien tai jau būtų didelis žingsnis, o tai yra pirmoji Seimo narių pareiga, jų tiesioginis darbas yra įstatymų leidyba. Jų kokybė yra pirmas dalykas, kuris reikalingas ekonomikai funkcionuoti. Iš to išplaukia mažesnė administracinė našta ir geresnės verslo sąlygos“, – teigė ekspertė.
„Našta ir kaita yra vieni didžiausių kliuvinių veikti, apskritai gyventi Lietuvoje“, – pridūrė ji, teigdama, kad iš konservatorių galima tikėtis, jog šie ryžtųsi daryti viešojo administravimo reformą.
„Ponia Šimonytė tikrai gerai išmano valstybės finansus. Manau, tikrai turės ir valstybės finansų valdymo įžvalgų, kaip sumažinti korupcijos paskatas ir padidinti skaidrumą“, – sakė LLRI ekspertė.
Kalbėdama apie galimus ekonominės politikos skirtumus, G. Azguridienė išskyrė, kad skatinimo priemonių netrūksta ir konservatorių programoje, todėl ženklų dėl diržų veržimo politikos kol kas nesimato.
„Iš konservatorių programos diržų veržimo nesimato. Jų programoje irgi yra daug skatinimo, rėmimo ir kitų finansinių paskatų iš valstybės pusės. Grynai ekonomine prasme tikiuosi, kad konservatoriai grąžins, ką Lietuva įsipareigojo EBPO dėl valstybinių įmonių, kad jos bus valdomos skaidriai, kad būtų valdybose nepriklausomų narių, kad politikai negalėtų naudotis valstybinėmis įmonėmis savo politikai vykdyti. Šioje kadencijoje turėjome daug blogų pavyzdžių. (...) Iš konservatorių tikrai tikiuosi, kad bus korektiškai tvarkomasi su valstybinėmis įmonėmis ir nebus noro, kad jos išstumtų iš rinkos privačias įmones“, – Eltai kalbėjo LLRI Tyrimų vadovė. Ji taip pat akcentavo, kad galima laukti pokyčių ir švietimo srityje. Tiesa, kokių tiksliai – nėra aišku.
„Kitas dalykas, ko galima būtų tikėtis, kažkokių veiksmų švietimo srityje. Kokių tiksliai, labai priklauso nuo būsimos koalicijos, bet tai yra vienas prioritetų. Tik nėra matyti iš programų, kokie tai būtų aiškūs veiksmai“, – pridūrė ji.
G. Azguridienės nuomone, kitų metų biudžeto formavimas pareikalaus didelių pastangų.
„Apie biudžetą galime sakyti, kad labiau jo sujaukti turbūt neįmanoma, nes neturime iki šiol patikslinto šių metų biudžeto plano. Čia ir buvo pagrindinis konservatorių priekaištas išsakomas, kad tos išlaidos, kurios daromos ekstra, jos neįtraukiamos į biudžeto planą. Šiuo metu eina tik 2019 metų finansinės ataskaitos. Dar 2020 metų neturime patikslintų duomenų. Tikiuosi, kad konservatoriai juodraščius kokius turi, bet viešai tokių duomenų nėra. Kalbėti apie planą, neturint vykdymo, nėra net nuo ko atsispirti“, – teigė G. Azguridienė.
„Įsivaizduoju, kad biudžeto sudarymas ir taip būna sunkiausias darbas per metus. Rinkiminiais metais jis dar sunkesnis būna. O dabar, kai buvo šitaip leidžiamos lėšos netvarkingai, tai tikrai bus labai didelis darbas“, – akcentavo ji.
