Lietuva – vis dar oranžinėje zonoje?
„Žalia, geltona, raudona – pagal regionus. Žalia – jokių apribojimus. Geltona-raudona – testai ir karantinas. Taip pat bendra anketa“, – neoficialiai atpasakojo rekomendacijų turinį aukštas ES diplomatas.
Pasak pačių rekomendacijų, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras parengs ES šalių (įtraukiant ir Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją, Šveicariją) padalintų į regionus žemėlapį. Žalia spalva bus žymimos vietovės, kur užfiksuota mažiau nei 25 COVID-19 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir mažiau nei 4 proc. koronaviruso testų yra teigiami.
Oranžinė spalva suteikiama teritorijoms, kur yra mažiau nei 50 COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, bet teigiamų testų yra 4 proc. ar daugiau. Arba naujų koronaviruso atvejų skaičius yra tarp 25 ir 150, bet teigiamų testų yra mažiau nei 4 proc.
Raudona spalva žymimos vietos, kur 50 ar daugiau viruso atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų yra daugiau 4 proc. ar daugiau. Arba bendras naujų COVID-19 atvejų kiekis yra daugiau nei 150 per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų. Taip pat atsiranda pilka zona – tai vietos, iš kurių neužtenka gaunamos informacijos arba daroma mažiau nei 300 testų 100 tūkst. gyventojų.
Pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Lietuvos sergamumo rodiklis, pirmadienio duomenimis, siekė 62,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Testai nepakeis saviizoliacijos
„Rekomendacijos remiasi rugsėjo 4 d. Europos Komisijos pasiūlymais, bet valstybės-narės suteikia šalims daugiau lankstumo, nei siūlė Komisija“, – irgi neoficialiai kalbėjo Europos Komisijos pareigūnas.
Komisija siūlė naudoti 3 proc. teigiamų testų bei 250 testų 100 tūkst. gyventojų kriterijų, valstybės-narės sutarė dėl 4 proc. ir 300. Tačiau didžiausias skirtumas tas, kad Komisija pasiūlė atvykstantiems iš oranžinės netaikyti karantino, o tik rekomenduoti atlikti testą. Iš raudonos ir pilkos – arba taikyti 14 dienų karantiną, arba pasidaryti COVID-19 testą. Pasak Komisijos, testavimui turėtų būti suteiktas prioritetas.
Valstybės-narės sutiko netaikyti jokių apribojimų atvykstantiems iš „žalios“ vietovės, bet iš „oranžinės-raudonos-pilkos“ – palikta šalių nuožiūrai, t.y. gali būti testai, testai ir karantinas ar tik karantinas, nors ir skatinamas tik testavimas.
„Komisija prioritizuoja testavimą, bet nemanau, kad šalys-narės sutiks“, – kalbėjo Komisijos pareigūnas. Jis taip pat pridūrė, kad ruošiamas pilotinis greitųjų testų oro uostuose modelis, kuris netrukus bus išbandytas ir bus bandoma sutarti, kad jį taikytų visos ES narės.
Šiuo metu Lietuva skirsto šalis tik į dvi rūšis: paveiktas COVID-19 ir nepaveiktas. Nuo pirmadienio į paveiktų šalių sąrašą įtraukiamos tos ES valstybės, kurių 14 dienų sergamumo koronavirusu rodiklis yra daugiau nei 10 proc. didesnis negu Lietuvos, o trečiosioms šalims taikomi papildomi kriterijai.
Kam nereiks karantinuotis
ES nesutariama ir dėl vienodos karantino trukmės.
„Karantinas – 7-ios, 10 ar 14 dienų – nėra net vieningo mokslininkų sutarimo šiuo klausimu“, – kalbėjo minėtas aukštas ES diplomatas, pridūręs, kad kai kuriuose šalyse sunku vidiniams regionams sutarti dėl šio klausimo.
„Bet dirbsime toliau ir mes galime pakeisti, papildyti rekomendacijas“, – teigė jis.
Atvykus į Lietuvą iš paveiktų šalių būtinas 14 dienų karantinas, o Belgijoje karantinas – tik 7 dienos.
Vis dėlto ES rekomendacijose numatyta tam tikrų karantino išimčių. Neturėtų būti reikalaujama saviizoliuotis: medikams, pasienio regionų, sezoniniams darbininkams; transporto sektoriaus ir paslaugų darbuotojams; pacientams, keliaujantiems dėl medicininių priežasčių; vaikams, studentams ir praktikantams, kurie nuolat keliauja; asmenims, kurie keliauja dėl būtinų šeimyninių ar verslo reikalų; diplomatams, tarptautinių organizacijų darbuotojams bei jų pakviestiems asmenims, kurių fizinis buvimas yra būtinas; kariškiams, policijos pareigūnams ir humanitarinės pagalbos darbuotojams; tranzitu keliaujantiems; jūreiviams; žurnalistams, kurie atlieka savo darbą.
Ar Lenkija negalės nepraleisti lietuvių?
Pasak rekomendacijų, šalys narės gali reikalauti užpildyti keleivio anketą ir netrukus turėtų būti sukurta tokia bendra visoms ES šalims. Taip pat būtina informuoti kitas šalis iš anksto apie numatomus įgyvendinti COVID-19 ribojimus.
Svarbu paminėti, kad rekomendacijose sakoma, jog „šalys-narės turėtų visada įsileisti savo piliečius ir Sąjungos piliečius bei jų šeimos narius, gyvenančius jų teritorijoje bei turėtų užtikrinti sklandų tranzitą per jų teritoriją“. Tai kaip ir sąlygoja, jog nepasikartos pavasario įvykiai, kai Lenkija uždarė sienas ir daugybė lietuvių strigo Vokietijos-Lenkijos pasienyje.
Vis dėlto viskas nėra taip paprasta – mat sienų ir sveikatos apsauga priklauso valstybių-narių kompetencijai.
„Negalima garantuoti, kad valstybė dėl tam tikrų aplinkybių neuždarys sienų, nes tai valstybių kompetencijų ribose, bet po šio susitarimo tikimybė mažesnė“, – kalbėjo aukštas ES diplomatas.
T.y. rekomendacijos nėra teisiškai privalomos, bet politiškai įpareigojančios.
