„Matyt, pirmiausia esminius pokyčius matysime švietimo reformoje, kuri jau per pastarąsias kelias kadencijas buvo keliama į prioritetines aukštumas, bet reforma vis nepavykdavo, sužlugdavo. Panašu, kad ji sugrįš į dėmesio centrą ir bus bandoma situaciją keisti iš pašaknų, nes tai yra viso ko pamatas, turint omenyje, kad Lietuvos ateitis itin priklauso nuo kadrų kokybės, nuo žmonių parengimo, žmonių pritaikomumo šiuolaikinėje ir ateities darbo rinkoje ir siekiu transformuoti ekonominę struktūrą į labiau aukštą pridėtinę vertę kuriančią“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ji taip pat sakė, kad pokyčių galima tikėtis ir socialinės politikos srityje.
„Nemažai kritikos susilaukė socialinėje srityje priimti sprendimai, vaiko pinigai kritikuoti dešiniųjų, nes tai nėra taikli priemonė. (...) Taip pat būtų labai gerai, jei būtų grįžtama prie pensijų indeksavimo depolitizavimo klausimo, nes nepaisant to, kad indeksavimas įvestas praėjusių kadencijų metu, vis tik depolitizavimas buvo sužlugdytas, ir tai nėra gerai“, – sakė ekonomistė.
I. Genytė-Pikčienė taip pat sakė, kad naujoji valdžia turėtų atidžiau peržvelgti viešojo sektoriaus struktūrą.
„Matome daugybę struktūrinių neatitikimų, lyginti išlaidų viešajam sektoriui nuo BVP dalį Lietuvoje su kitomis brandžiomis Europos Sąjungos šalimis. Pavyzdžiui, tiek švietimo sektoriuje, tiek sveikatos sektoriuje santykinai nuo BVP išleidžiame tikrai didelę dalį, o šio sektoriaus darbuotojai, kurie iš tikrųjų kuria vertę, gydo arba teikia švietimo paslaugas, negali džiaugtis tinkamais atlyginimais, tinkamu darbo užmokesčiu, tad reikėtų daryti struktūrines reformas, tiek tinklo, tiek administracijos optimizavimą“, – kalbėjo ekonomistė.
Ji taip pat akcentavo, kad kitų metų biudžeto priėmimas bus sudėtingas.
„Tai yra rinkimų ir biudžeto proceso nesuderinamumo problema, tad priimti jį gali būti sunku ir jis gali būti visiškai kitoks nei pradinis variantas, tokio scenarijaus tikrai neatmesčiau. Populizmo bus tikrai nemažai, nes po rinkimų nauji Seimo nariai gali norėti greitai įgyvendinti savo pažadus. Vis tik metai neeiliniai ir reikia stengtis, kad biudžeto deficitas būtų kuo mažesnis“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pirmadienio ryto išankstiniai rezultatai rodo, kad būsimajame Seime bus šešios partijos, peržengusios 5 proc. barjerą: konservatoriai, „valstiečiai“, „darbiečiai“, socialdemokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.
Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų pirmajame ture siekė 47,50 proc.
